ąžuolynai

Girininkai teigia, kad pelėdos, medžiojančios ąžuoliukus apgraužiančias peles, padeda išsaugoti šiuos medžius. „Paukščiai yra miškų gyvybė, grožis ir sveikata. Jie ne tik nekenkia, bet ir padeda – lesa įvairius vabzdžius, jų lervas, peles, kurmius, kitus smulkius graužikus. Pelės, pavyzdžiui, labai mėgsta mažus ąžuoliukus. Ąžuolynus nuo žvėrių mes saugome įvairiomis priemonėmis, nuo pelių nėra jokios apsaugos.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įgyvendinant Ąžuolynų atkūrimo programą, Lietuvos miškų urėdijose iki 2021-ųjų užsimota pasodinti 10 tūkst. ha šių vertingų medynų. Daugiausiai ąžuolynų išlikę Kėdainių urėdijos miškuose, čia pasodinami ir didžiausi ąžuoliukų plotai. Dar tvirtas, pasak miškininkų, daugiau nei prieš 400 metų prie Kėdainių Mikalojaus Daukšos pasodintas ąžuolas. Būtent nuo tokių vertingų medžių renkamos gilės, iš kurių auginami ąžuoliukai.

Nors Šiaulių apskrities urėdijų miškuose sunku surasti bent kiek didesnių gerai augančių ąžuolo medynų, miškininkai privalo kasmet įveisti jų beveik 200 hektarų plote. Kad ši prievolė keltų mažiau abejonių, teigiama, jog Radviliškio, Pakruojo, Šiaulių urėdijų plotuose ąžuolynams auginti tinka net pusė visų miško žemių, kitose urėdijose ąžuolynų, esą, galėtų būti po 3— 7 tūkstančius hektarų. Specialistai teigia, kad, esant dabartinėms ąžuolo medienos kainoms, jį auginti yra nuostolinga.