aukštosios technologijos

Danija – pavyzdys, kuriuo norėtų sekti kiekviena valstybė ir priešiškoji Graikija, kuria nenorėtų tapti nei viena šalis. Kur tarp jų atsiduria Lietuva? Šiandien Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai panaši į graikišką ir primena situaciją Danijoje prieš maždaug 30 metų. Ekonomistas tikina, kad yra išeitis, kuri leis pasukti Skandinavijos keliu.

Lietuva – aukštųjų technologijų sostinė. Tokius tikslus išsikėlė naujoji valdžia pristatydama naujų mokesčių pakeitimą. Pasak Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, reikia galvoti ne tik apie bėdas, su kuriomis susiduriame šiandien: pajamų nelygybės mažinimas, emigracija, bet galvoti ir apie problemas, su kuriomis susidursime ateityje. „Turi būtų valios investuoti, atsinaujinti. Paskatinti valstybę, verslą, mokslą pažiūrėti gerokai toliau.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK), vienijanti didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, žeria kritiką Lietuvos darbo biržai dėl nenoro bendradarbiauti ir netinkamo bedarbiams įtraukti į darbo rinką skiriamų šimtų milijonų eurų Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, rašoma pranešime spaudai. LVK pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos darbo birža svarstant su darbo užimtumu susijusius klausimus.

Nors lazerių ir biotechnologijų gamyba Lietuvoje pastaraisiais metais auga itin sparčiai, pagal aukštųjų technologijų gamybą Lietuva užima paskutinę vietą ES. Vis dar atsiliekame ir pagal informacinių technologijų (IT) svorį ekonomikoje. Pagrindinė šių sektorių ilgalaikės plėtros sąlyga – esminė švietimo sistemos reforma, orientuota ne tik į studijų kokybės gerinimą, bet ir į didesnį tarpdiscipliniškumą.

Lietuvių lazerių bendrovė „Altechna R&D“, valdanti prekių ženklą „Workshop of Photonics“, pardavė savo išrastos stiklo pjaustymo technologijos licenciją JAV bendrovei „Corning“, kurios sukurtais „Gorilla Glass“ stiklais dengiami šimtai milijonų išmaniųjų įrenginių, praneša žiniasklaida. „Tai yra Lietuvos kaip inovatyvios šalies pripažinimas.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuva gali sėkmingiausiai konkuruoti tose srityse, kur esame stipriausi: maisto pramonėje, apdirbamojoje gamyboje, aukštosiose technologijose, o ypač – chemijos ir lazerių pramonėje. Taip, žvelgdamas į ilgalaikę Lietuvos ekonomikos perspektyvą, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Rytis Krušinskas. „Mums tikrai nereikia kurti kažko naujo.

Lietuvos verslas jau devintąjį kartą kviečiamas dalyvauti „Žinių ekonomikos įmonės“ rinkimuose. Pažangiausias šalies įmones pasveikins ir apdovanojimus įteiks Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Žinių ekonomikos įmonės 2012“ apdovanojimai bus įteikti trims aukštųjų technologijų, tradicinės pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonėms.

Turbūt kiekvienas darbuotojas norėtų turėti vadovą, neskaičiuojantį atostogų laiko, penktadieniais dalijantį alų ir liepiantį darbus baigti anksčiau. Kai taip apie save pasakoja mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas, nejučia svarstai: meluoja ar kraustosi iš proto? Gegužę „Bitės“ generalinio direktoriaus pareigas pradėjusį eiti Ch. Robbinsą sunku būtų pavadinti tipišku vadovu.

Lazerių pramonė ir mokslinė veikla – viena sričių, kuriose Lietuva savo pasiekimais garsėja pasaulyje. Šiemet sukanka 25-eri metai, kai lietuviški lazeriai buvo parodyti Vakarų pasauliui. 1987-aisiais UAB „Eksma“ sukurtas ir pagamintas lazeris pirmą kartą buvo eksponuotas didžiausioje Europoje lazerių parodoje Miunchene.