aukšta temperatūra

Karštomis vasaros dienomis visi ieškome vėsesnių vietų. Tie, kurie dirba biuruose, kuriuose yra oro kondicionieriai, laimingi, tačiau ne kiekvienas turi tokią galimybę. Tvankuma dažnai vargina ne tik darbe, bet ir namuose, kur norisi pailsėti. Laimei, yra keletas paprastų būdų, padedančių sumažinti karštį patalpose, rašoma fakt.pl. Kaip atvėsinti būstą per karščius? 1. Baltas audinys ant langų Vienas paprasčiausių būdų – ant langų pakabinti baltą, nepermatomą audinį, geriausia medvilninį.

Lietuvos kurortai ir pajūris sulaukia vis daugiau užsienio turistų. Poilsiautojai iš Izraelio, Vokietijos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų renkasi atvykstamąjį turizmą būtent Lietuvoje. Ekspertai atskleidė, kad sveikatinimui skirtas poilsis, kokybiški viešbučiai ir įvairios procedūros daro Lietuvą patrauklia vasaros atostogų kryptimi.

Nors pirmasis vasaros mėnuo jau įpusėjo, Lietuvą vis dar gaubia permainingi ir lietingi orai. Nepaisant to, dalis gyventojų jau atidarė maudynių sezoną. Didžiausią nerimą gelbėtojams kelia be priežiūros paliekami vaikai ir įspėjamųjų vėliavų nepaisantys poilsiautojai. Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad maudynių sezonas prie Baltijos jūros jau atidarytas.

Mokslininkai praneša, kad šią vasarą Lietuvą ir Europą gali smarkiai paveikti temperatūros ir kritulių anomalijos – „El Nino“ reiškinys. Profesorius papasakojo, kokių orų galima tikėtis birželiui, liepai ir rugpjūčiui.

Artimiausiomis dienomis Lietuvos ir Europos orus lems permainingi oro srautai. Vilniaus universiteto profesorius klimatologas Arūnas Bukantis įspėja, kad artėjanti savaitė gali atnešti netikėtų pokyčių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo VU profesorius ir kelionių organizatoriaus „Makalius“ vadovas Rimvydas Širvinskas. Ko mes galime tikėtis šią, kitą savaitę? A. Bukantis: Taip, Lietuvoje dar vyrauja vėsūs orai.

Karštos vasaros dienos Paryžiuje ne tik priverčia miestą kaisti – jos „užaugina“ ir vieną garsiausių jo simbolių. Eifelio bokštas, atlaikęs 136 metus istorijos, kasmet vasarą tampa aukštesnis net iki 15 centimetrų. Pasirodo, už šį neįprastą reiškinį galima padėkoti fizikos dėsniams ir geležies savybėms. Šiandien visiems žinomas kaip Eifelio bokštas, iš pradžių jis buvo pavadintas 300 metrų bokštu.

Orų ir draudimo ekspertai atskleidė, ko tikėtis Europoje šią vasarą ir ką daryti, jei kelionę sutrikdo ekstremalios orų sąlygos. Europą alina pirmoji didelė šių metų karščio banga – visame žemyne fiksuojami temperatūros rekordai. Birželio mėnesį kai kuriose šalyse užfiksuotos liepos ir rugpjūčio temperatūroms būdingos kaitros. Maža to, dėl ekstremalaus karščio paskelbti sveikatos įspėjimai, uždarytos mokyklos, apribotas darbas lauke.

Prognozuojama, jog Florencijoje, Italijoje, temperatūra gali pakilti net iki 39 °C, tuo tarpu kai kuriose Pietų Afrikos dalyse žmonės ruošiasi sniegui, rašoma „The Guardian“. Pastarosiomis dienomis dalį Europos siaubusios stiprios audros turėtų užleisti vietą aukštai temperatūrai. Keli regionai gali pasiekti 10 °C aukščiau sezoninės normos, o Italija ruošiasi smarkiai karščio bangai.

Įpusėjus šaltajam metų sezonui ne vienas prisimena, ką reiškia gerklės skausmas, nuolat lydintis erzinantis kosulys ir be paliovos varvanti nosis. Visi šie simptomai – peršalimo pasekmė, kurie sutrikdo kasdienybę. Vis tik, yra visai nesudėtingų būdų sau padėti ir palengvinti nemalonius simptomus. Vienas iš jų – vaistažolių  arbatos, kurios maloniai sušildo iš vidaus ir palengvina peršalimą.

Klimatologas teigė, kad praėjusios savaitės temperatūra buvo išskirtinė, prilygstanti vasarai. Pietvakarių Prancūzijos miestus antradienį anksti ryte kepino ekstremalus karštis, o nakties temperatūra siekė net 26,9 laipsnius šilumos, rašoma „The Guardian“. „Tai labai išskirtinė temperatūra net vasarai, o ką jau kalbėti apie lapkričio pabaigą“, – sakė Prancūzijos meteorologijos tarnybos „Météo France“ klimatologas Matthieu Sorelis.

Gaminti maistą patiems yra daug sveikiau nei valgyti greitą maistą. Tačiau yra keturi konkretūs maisto gaminimo pavojai, kurie gali sukelti ligas. Kai maistą gaminate patys, dažniausiai valgote neperdirbtą maistą, todėl jis yra sveikesnis. Tačiau, pasak gydytojo Mike‘o Hanseno, yra keturi maisto gaminimo būdai, kurie kelia pavojų sveikatai, nes didina vėžio riziką arba didina tikimybę priaugti svorio, rašo express.co.uk.

Jeigu karštą vasaros dieną jums svaigsta galva, neturėtumėte į tai numoti ranka. Ekspertai sako, kad jeigu pasijutote blogai deginantis, vaikštant ar sportuojant, tam tikrai yra priežastis ir jūs tikrai nesate vienas. Žemas kraujo spaudimas Pirmiausia, svaigulį gali sukelti žemas kraujo spaudimas. Dr. Auldric Ratajczak sako „Women‘s Health“, jog venos išsiplečia tam, kad sureguliuotų kūno temperatūrą, o kraujo tekėjimą kontroliuoja smegenys, kurios bando vėsinti odą ir kūną.

Šiuo laikotarpiu siaučiant įvairioms ligoms, tarp jų ir koronavirusui, termometras tampa daugelio namuose dažnai naudojamas prietaisas. Tačiau ar žinote, kaip dažnai reikia dezinfekuoti termometrą, kad jis tinkamai veiktų, ir kaip tai teisingai padaryti? Pasaulio sveikatos organizacija siūlo, kad termometrai turi būti dezinfekuojami prieš kiekvieną naudojimą ir po jo.

Šiuo metu, paspaudus šalčiui ir išaugus sergamumui peršalimo ligomis, gripu ir koronavirusu, kaip niekada svarbu nuolatos stebėti savo sveikatą. Pasijutote blogai, bet po ranka neturi termometro? Sužinoti, ar karščiuojate galite ir be jo. Žmogaus kūno temperatūra nustatoma naudojant termometrą, tačiau karščiavimą galima įtarti ir be termometro.

Vaikų karščiavimas – vienas dažniausių negalavimų, dėl kurių kreipiamasi į gydytojus. Terminą „negalavimas“ norėtųsi šiek tiek patikslinti, mat karščiavimas yra gana naudingas simptomas, padedantis organizmui susidoroti su infekcija. Karščiavimo metu virusai ir bakterijos veikiami neigiamai, mat jiems aukštesnė temperatūra nėra palanki, o leukocitams, priešingai, padidėjusi bazinė kūno temperatūra kaip tik labai palanki – jie lengviau juda ir naikina patogenus.

Pirmadienį Alytuje skubios medicinos pagalbos prireikė neseniai iš Kinijos grįžusiam vyriškiui. Jis skubiai buvo išvežtas į Kauno klinikinę ligoninę. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai pasidalijo naujausiomis žiniomis apie ligonio būklę.

Plaučių uždegimas – sunki ūminė liga, kuri nepradėta laiku gydyti gali sukelti sepsį ar net mirtį. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet sergantieji šia supainioja ją su kita virusų sukeliama liga bronchitu. Kuo skiriasi šios ligos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja pulmonologė Aušra Blažienė. Gydytoja nurodo, kad plaučių uždegimas – tai ūmi infekcinė liga, kurių dažniausia priežastis – virusai ir bakterijos, sukeliantys plaučių audinio uždegimą.

Šią savaitę visoje Europoje minima imunizacijos savaitė, skirta atkreipti dėmesį į užkrečiamųjų ligų profilaktiką. Meningokoko infekcija yra viena tų ligų, nuo kurios galima apsaugoti savo vaikus vakcinų pagalba, tačiau Lietuvoje vis dar girdime apie tragiškai pasibaigusius atvejus. Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamomis ligomis kasmet sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc. visų užregistruotų susirgimų šalyje.

Ši vasara visame pasaulyje pasižymėjo rekordiniais karščiais. Vienu metu net keliose Žemės vietos buvo užfiksuoti karščio rekordai. Nepakenčiamai karšta ne tik Afrikoje, tačiau net ir Šiaurės Sibire ar Kanadoje. Įprastai šaltoje Kanadoje šiais metais ekstremaliai karšta vasara. Lauke 34 °C, tačiau dėl didelės drėgmės reali juntama temperatūra siekia ir 40 °C. Per pusantro mėnesio nuo karščių žuvo 54 kanadiečiai.