audronė gliožerienė

Seniai į istoriją nuėjo laikai, kai Europoje kaminkrėčio profesija buvo viena garbingiausių tarp miestelėnų, o daugybė vaikų svajodavo tapti kaminkrėčiu. Tiesa, kai kur dar gyvas paprotys - jeigu Naujųjų metų rytą sutiksi kaminkrėtį ir paliesi jo sagą, būsi laimingas ištisus metus. Išliko ir kaminkrėčio profesija. Tačiau šių dienų kaminkrėtys - ne suodinas ir nuolat dėl profesinės ligos krenkščiantis vyras.

Saulėgrįža ir artėjančios Joninės skelbia, kad neįprastai karštos vasaros kalendorius pradės rodyti artėjančią jos pabaigą.Žmonės stebisi puse mėnesio anksčiau prisirpusiomis braškėmis, prisuktu medumi, kelis kartus gausiau prišienauta žole.Mokslininkai fiksuoja klimato atšilimo požymius ir perspėja, kad ateityje galime netekti Baltijos paplūdimių, o sumažėjus žuvims žvejai patirs milijoninių nuostolių.

Ir šią žiemą uostamiesčio mokinius bei pedagogus nuo šalčio klasėse gelbės striukės bei pirštinės. Ne vienoje Klaipėdos mokykloje langų rėmai tebėra seni, supuvę ir pralaidūs lediniam vėjui. Švietimo įstaigos privalo laikytis higienos normų. Jos reikalauja, kad klasėse būtų 18, o sporto salėse – 15 laipsnių šilumos. Tačiau jei užklups speigas ir pūs stiprus vėjas, kažin ar pavyks palaikyti tokią temperatūrą. „Penkiolikoje mokyklų tebėra seni, kiauri langų rėmai, kurie neapsaugo nuo vėjo.

Žadama baigti luošinti vaikus mokyklose. Klaipėdos valdžia pripažįsta, kad daugelyje miesto švietimo įstaigų esamos higienos sąlygos neatitinka normų. Dėl blogo apšvietimo, netinkamų mokyklinių baldų daugėja vaikų, sergančių trumparegyste ir skolioze. Iš tūkstančio moksleivių net 281 vaikas turi regos, o 135 - laikysenos sutrikimų. Lopšelinukai, darželinukai ir mokiniai ugdymo įstaigose praleidžia daug laiko.

Ne visi moksleiviai laukia rugsėjo 1-osios. Juos gąsdina mokslų našta, tėvų spaudimas pirmauti, nesantaika su bendraamžiais ar mokytojais. Galutinai įsigalėjo ir visuomenės nuostata, kad po vidurinės mokyklos trūks plyš reikia siekti studijų universitete. Po vidurinės mokyklos mokslų nenutraukia 80 proc. abiturientų. Absoliuti jų dauguma mokosi aukštosiose mokyklose. Nuogąstavimą, kad mokymasis tampa formalumas, nes reikia diplomo, sustiprina tyrimai.

Vasara ir atostogos praretino bibliotekos lankytojų gretas, bet žmonės neužmiršo knygų. Tik skaitymo interesai - kitokie. Iki rudens pamirštama mokslinė ir specialioji literatūra. Vasarą knygų lentynose ieškoma meilės romanų, peno dvasiai arba informacijos apie kompiuterius bei svečias šalis. Įvertina ironiją Pasak knygyno „Po langu“ skyriaus vedėjos Gitanos Gugevičiūtės, vasarą pasijunta, kad specialistai bei akademinė bendruomenė atostogauja.

Dauguma Klaipėdos vaikų ir naujaisiais mokslo metais sėdės jų ūgiui nepritaikytuose mokykliniuose suoluose. Klaipėdos visuomenės centro atlikti tyrimai parodė, kad moksleivius kamuoja skoliozė bei stuburo problemos ne dėl sunkių kuprinių, bet dėl jų ūgiui nepritaikytų suolų. „Tai viena didžiausių bėdų uostamiesčio mokyklose“, - sakė gydytoja higienistė Liuda Potapovienė.

Vasarą dirbsiantys tėvai jau nerimauja dėl savo mažylių. Taupumo sumetimais uždarius ikimokyklines įstaigas, vaikams per tris vasaros mėnesius teks pakeisti du arba tris darželius. Iš 54 Klaipėdoje veikiančių lopšelinukus ir darželinukus ugdančių įstaigų liepą veiks tik aštuonios. Neišgalinčius samdyti auklės tėvus jau dabar kamuoja galvos skausmas, kaip seksis jų mažyliams prisitaikyti svetimoje vietoje.

Vakar prasidėjusi brandos egzaminų sesija svarbi ir šešėliniam švietimo verslui. Visi privačiai dirbę mokytojai jau gali skaičiuoti, kiek uždirbo pinigų. Kasmet šalyje vis didesnį mastą įgaunantis korepetitorių verslas, dar vadinamas šešėliniu švietimu, jau tampa problema. Be jo neapsieina nei moksleiviai, nei patys mokytojai. Nelygios galimybės didina socialinę prarają tarp moksleivių, iškreipia švietimo sistemą.