audra saulėje

NASA kosminė observatorija „Solar Dynamics Observatory“ (SDO) vakar Saulėje užfiksavo stiprų M klasės žybsnį. Pranešama, kad į kosminę erdvę jo išmestas plazmos debesis trečiadienį turėtų pasiekti Žemę. Skelbiama, kad šios magnetinės audros Saulėje epicentras buvo didelės Saulės dėmės AR1515 srityje. Kosminis aparatas SDO žybsnį Saulėje užfiksavo vakar 10.43 val. GMT laiku. Jo stiprumas buvo įvertintas M klasės 5.6 indeksu.

Kai įsiaudrinusi Saulė savo vaikų, taip pat ir Žemės, link sviedžia pliūpsnį energingųjų dalelių, mūsų planetos ašigalių regionuose (o kartais – ir žemesnėse geografinėse platumose) naktinis dangus sušvinta kerinčiomis pašvaisčių šviesomis. Tai – Žemės magnetosferos darbas. Tačiau šiaurinė ar pietinė pašvaistė toli gražu neatspindi tos titaniškos galios, kuria magnetosfera atremia Saulės dalelių išpuolius.

Baimės akys didelės: šią liaudies išmintį patvirtino NASA geofizikai, pranešę, kad antradienį Saulėje kilusi smarki audra jokios žalos Žemės komunikacijų ir energijos tiekimo sistemoms nepadarė. Antradienį Saulės dėmės ARI 1429 rajone užfiksuotas X5 klasės žybsnis ir vainiko masės išvarža Žemėje sukėlė tik vidutinio stiprumo magnetinę audrą, praneša NASA. Elektros tiekimo tinklams, palydovinėms komunikacijoms ir kitoms jautrioms sistemoms ji žalos nepadarė.

Šiuo metu Žemę bombarduoja didelis kiekis aktyvių Saulės dalelių. Saulės dalelių skaičius padidėjo dėl stiprios Saulės audros. Sekmadienio rytą įvyko stiprus Saulės žybsnis, kurio metu į aplinką pasklido daug aktyvių dalelių. Dalelėms pasiekus Žemės atmosferą, kilo geomagnetinė audra. Manoma, kad audra tęsis iki ketvirtadienio, skelbia BBC. Saulės žybsniai – tai staigus Saulės atmosferoje esančios magnetinės energijos išsiveržimas.

Šiaurinėse platumose matomos šiaurės pašvaistės – nepamirštamas gamtos stebuklas.  Ypač jos įspūdingos po stiprių audrų Saulėje. Tai, ką matote, nufilmuota Rusijos šiaurėje.