audinės

Vyriausybė apsisprendė padaryti galą kailinių žvėrelių fermoms Lietuvoje. Dabar galutinį sprendimą priims Seimas. Žemės ūkio ministras aiškina, kad Lietuva bene paskutinė valstybė europoje vis dar turinti tokius ūkius, o praradimai esą būtų menki, kadangi sektorius mažas. Kailininkai sako esantys nustebę, tačiau piktinasi, kad valdžia žada per mažas kompensacijas už naikinamą verslą. Mat Vyriausybė pasiūlė vos vieną milijoną eurų verslui, kuris per metus gaudavo pajamų 60–70 kartų daugiau.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo atstovai piktinasi tokiais planais ir sako, kad jie nepagrįsti. Be to, pabrėžiama, kad uždraudus verslą jiems turėtų būti teisingai atlyginama.  Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vykdydama SARS-CoV-2 viruso stebėseną, atliko tyrimus visuose šalies audinių ūkiuose. Šiuo laikotarpiu šių kailinių žvėrelių populiacija didžiausia, be to, SARS-CoV-2 virusas sparčiai plinta ir tarp žmonių. Iš visų šiuo metu audines auginančių 57 ūkių VMVT inspektoriai atrinko daugiau kaip 2,5 tūkst. gyvūnėlių mėginių dėl COVID-19 ligos ištyrimo.

Neseniai paskelbta, kad Suomijoje nuo COVID-19 bus skiepijamos audinės. Tiesa, vakcina eksperimentinė, tačiau Lietuvos ūkininkai jau sako laukiantys, kada nuo koronaviruso galės paskiepyti ir savo žvėrelius. Taip, pasak ūkininkų, būtų ramiau ir saugiau. JAV taip pat jau pradėti eksperimentine vakcina skiepyti zoologijos sodo gyvūnai. Ar tai gali būti žingsnis link naminių gyvūnų vakcinacijos? Dar pernai rudenį Lietuvoje esančiose audinių fermose kilo COVID-19 protrūkių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja apie nustatytą dar vieną koronaviruso SARS-CoV-2 protrūkį audinių ūkyje. Ketvirtas šios ligos židinys patvirtintas Radviliškio rajone, Bružių kaime esančioje audinių fermoje (7,6 tūkst. audinių). SARS-CoV-2 virusas šiame ūkyje laikomoms audinėms patvirtintas kovo 31 d., Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus atrinktus 5 audinių mėginius (4 teigiami). Liga diagnozuota per 10 mėn. amžiaus patelėms.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad situacija dėl koronaviruso SARS-CoV-2 audinių ūkiuose dar nerimsta. Naujas židinys nustatytas audinių fermoje Lazdijų r. Kuklių kaime, kur buvo auginama beveik 12 tūkst. audinių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad situacija dėl koronaviruso SARS-CoV-2 audinių ūkiuose Europoje dar nerimsta, rašoma pranešime spaudai.  Lenkijos veterinarijos inspekcija oficialiai patvirtino pirmąjį koronaviruso SARS-CoV-2 atvejį audinių ūkyje, įsikūrusiame Lenkijos Pomorskie regione, kuriame buvo auginamos 5845 audinės. Ankstesni pranešimai apie įtarimus nebuvo patvirtinti.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.