atsakas

Kinijos spaudimą patyrusios šalys turi siekti vieningo atsako į tarptautines normas pažeidžiantį elgesį, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Susitikimo išvakarėse su G7 pirmininkaujančios Japonijos užsienio reikalų ministru G. Landsbergis sutarė, kad Kinijos spaudimą patyrusioms šalims svarbu dalintis savo patirtimi ir siekti vieningo atsako į tarptautines normas pažeidžiantį elgesį“, – rašoma antradienį išplatintame pranešime.

Šią savaitę Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pasakė vieną svarbią žinią: neleiskite Europai įsitraukti į Amerikos žaidimą. Pekinas trokšta, kad ES nepatektų į JAV įtakos zoną, tuo metu, kai Baltieji rūmai vykdo ryžtingesnę politiką Kinijos atžvilgiu. Tiesa, tokios idėjos nepatinka daliai Europos politikų, taip pat ir lietuviams.

Visų Vakarų valstybių žvilgsniams nukrypus į Rusiją, daugeliui kyla klausimas, ką šios valstybės darytų, jei Rusija panaudotų bet kokio pobūdžio branduolinį ginklą. Tai buvo labai aiškiai įvardinta, teigia Marius Laurinavičius. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas aiškino, kad reikia įsiklausyti į Jungtinių Amerikos Valstijų atsargos generolų žodžius, nes jie pasiuntė labai aiškią informaciją.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.  Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.      Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių.

Rusija trečiadienį pareiškė pateiksianti „stiprų atsaką“, JAV prezidentui Joe Bidenui paskelbus naujų sankcijų Maskvai dėl „pradėtos“ invazijos į Ukrainą. „Neturėtų būti jokių abejonių – sankcijoms bus duotas stiprus atsakas, nebūtinai simetriškas, bet tiksliai parinktas ir opus Amerikos pusei“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas sako, kad Paryžius stengsis pagreitinti Europos Sąjungos (ES) atsaką į Kinijos spaudimą Lietuvai dėl gilėjančių ryšių su Taivanu. Europos Komisija šiuo metu rengia vadinamąją kovos su prievartos veiksmais priemonę (angl. EU anti-coercion instrument), ja norima suteikti daugiau svertų ES ginčuose dėl prekybos.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį perspėjo, kad jo šalis pateiktų griežtą karinį atsaką į bet kokias atakas, susijusias su migrantų krize prie sienos su Lenkija. Siekdama suvaldyti šią krizę Lenkija prie sienos su Baltarusija sutelkė 15 tūkst. karių, įrengė pjaunančios vielos užtvaras ir patvirtino nutarimą pastatyti ilgalaikę tvorą. Anot V. Chrenino, atrodo, kad Lenkija nori įtraukti Europą į didelio masto karinį konfliktą su Baltarusija.

Rusija šeštadienį pasmerkė Vašingtono išvakarėse paskelbtas naujas sankcijas Maskvai, kaltindama Jungtines Valstijas nenoru „partnerystės pagrindu“ vystyti dvišalius ryšius. „Tokius priešiškus Joe Bideno administracijos veiksmus vertiname kaip nulemtus politinės valios trūkumo ir nenoro vystyti JAV ir Rusijos santykius partnerystės pagrindu“, – rusų Užsienio reikalų ministerijos pareiškime nurodė atstovė Marija Zacharova.

Vienam žymiausių šalies kovotojų Sergejui Maslobojevui nusivylus dėl negautos valstybės premijos už pasaulio čempiono titulą, Vyriausybė sako, kad premijos skiriamos tik atitikus visus Sporto įstatyme numatytus reikalavimus. Anot Vyriausybės, S. Maslobojevui premija neskirta, nes varžybose, kuriose jis dalyvavo, rungėsi nepakankamas sportininkų skaičius.