asmeninė informacija

Internetas daugumai yra neatsiejama gyvenimo ir darbo dalis, taigi nestebina, kad ir darbuotojai, ir darbdaviai vieni apie kitus ieško informacijos internete. Prieš dvejus metus atliktas ir šiemet pakartotas panašus tyrimas atskleidė, kad ši tendencija ne blėsta, o kaip tik ryškėja, taip pat atsiranda vis daugiau darbuotojų, pasveriančių, ką viešinti apie save internete, o ko vis dėlto neskelbti. 7 iš 10–ies darbuotojų nuolat ieško informacijos apie darbdavius.

Grėsmių internete, su kuriomis vaikai gali susidurti, yra įvairių – pradedant nuo patyčių, baigiant galimu seksualiniu išnaudojimu, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė „Vaikų linijos“ psichologė Ivona Suchodolska. „Vaikai Lietuvoje labai anksti ir daug pradeda naudotis internetu ir įsitraukia į rizikingą elgesį.

Kompiuterių ir telefonų naudotojai nesuvokia, kad juose saugomą informaciją svarbu ištrinti prieš atiduodant naudoti kitiems ar išmetant perdirbti senąjį įrenginį. Deja, informacijos ištrynimas viso labo baigiasi „Delete“ mygtuko paspaudimu. Tai atskleidė „Blancco“ programą Lietuvoje pristatančios įmonės „NOD Baltic“ atliktas tyrimas. „Daugelis mūsų instinktyviai suvokiame, kad prieš atiduodant įrenginius reikia pašalinti asmeninius ir netgi mažiau jautrius duomenis.

Bendrovė „Google“ Europos Sąjungos gyventojams pateiks naują paslaugą, kuri suteiks galimybę pagal interneto vartotojų pareikalavimą pašalinti iš „Google“ paieškos indekso nuorodas į tinklalapius, kurie susiję su vartotojo asmeniniu gyvenimu, pranešė BBC.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Kembridžo universiteto (D. Britanija) mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė kai kurių socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų asmeninius duomenis, kurie nebuvo viešai skelbiami jų paskyroje, pranešė „Financial Times“. Išnagrinėję 58 000 asmenų „Facebook“ paskyras, mokslininkai sugebėjo iš jose paskelbtos informacijos nustatyti socialinio tinklo vartotojų lytinę orientaciją, sužinoti, ar jie vartoja narkotikus ir netgi nustatyti, ar jų tėvai išsiskyrę, sakoma pranešime.

Jūsų išmanieji telefonai yra tarsi lobių skrynia mobiliesiems operatoriams, telefonų gamintojams ir reklamos agentūroms. Nors jūs apie tai galbūt net nesusimastote, tačiau telefonas apie jus žino beveik viską, o mobilieji operatoriai nuolat ieško būdų kaip tą informaciją parduoti. Šiandien dauguma duomenų yra nuolat dalinamasi bevieliu internetu su trečiosiomis šalimis, o šios, savo ruožtu, gautą informaciją panaudoja reklamos ir kitais tikslais.

Kai bendrovėms suteikiate galimybę prieiti prie jūsų „Facebook“ paskyros, ar pagalvojate apie tai, kaip ir kokiais tikslais jos ją panaudos? Daugelis ne. Kai žmonės pasirenka prie kokios nors programos prisiregistruoti naudodami mygtuką „Prisijungti su „Facebook“, daugelis galvoja: „Puiku, užsiregistruoti bus žymiai paprasčiau“, tačiau iš tiesų reikėtų galvoti visiškai kitaip – „Nuo šiol ši bendrovė stebės kiekvieną mano veiksmą tam, kad sugalvotų man parduoti vis ką nors naujo“, rašo Forbes.

Socialiniai tinklai šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Bendraujame, dalijamės gyvenimo džiaugsmais ir nuoskaudomis internete ir dažnai nė nesusimąstome, kad visa ši informacija vieną dieną mums gali pakenkti. Juk rašyti socialiniame tinkle „Facebook“ apie tai, kaip nekenčiate savo boso, yra tas pats, kas tai parašyti ant jo biuro sienos.