arminas varanauskas

Antrą savaitę besitęsiantį pedagogų streiką kasdien papildo vis daugiau mokyklų. Preliminariai planuojama, kad iki lapkričio pabaigos iš viso streike dalyvaus 105 mokyklos, kuriose bent daliai moksleivių nevyks pamokos. Ką tai reikia moksleiviams – ar už mokytojų streiką teks atidirbti vėliau? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos organizuojamame streike mokyklos dalyvauja dėl nuo mokslo metų pradžios įsigaliojusio etatinio apmokėjimo sistemos.

Šiandien pamokos neprasidėjo šešiose šalies mokyklose. Ten paskelbti neterminuoti streikai. Jose dirbantys pedagogai tikina į darbą grįšiantys tik tuomet, kai Švietimo ir mokslo ministerija patenkins jų reikalavimus, kaip kad atsisakydami „minutine“ pramintos darbo užmokesčio sistemos. Švietimo ministerija atsikerta, kad kol kas šis streikas – minimalus, apėmęs tik 5 iš 2000 šalies mokyklų, tačiau tuo pačiu žada su visais protestuojančiais pedagogais bandyti susitarti asmeniškai.

Pirmadienį prasidėsiančiame neterminuotame pedagogų streike planuoja dalyvauti apie dešimt mokyklų, BNS informavo profsąjungos atstovai. Jų teigimu, vėliau streikuojančių mokyklų gali būti ir daugiau. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, streiką pirmadienį turėtų pradėti penkios mokyklos. Iš viso Lietuvoje yra daugiau nei 2 000 ugdymo įstaigų.

Trakų rajono Lentvario „Versmės“ gimnazijoje apsilankę etatinio koordinavimo darbo grupės nariai aptiko darbo teisės pažeidimų: mokytojai neturi pasirašytų arba atnaujintų darbo sutarčių, mokykloje nėra patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, kuri būtų oficialiai suderinta su darbuotojais, nėra išrinkta Darbo taryba. Dėl šios mokyklos Švietimo ir mokslo ministerija yra gavusi skundų.

Pedagogams gaunant pirmąsias algas už rugsėjį, dalis mokyklų ir savivaldybių dar nepasirengė etatiniam apmokėjimui, teigia Švietimo ir mokslo ministerija. Ministerijos teigimu, labai sudėtinga situacija yra Trakų, Plungės rajonų savivaldybių mokyklose. Čia, pirmadienio duomenimis, nė vienoje mokykloje nebuvo pasirašytos naujos darbo sutartys su mokytojais. Anot ŠMM, komplikuota padėtis yra ir Prienų rajono savivaldybėje – čia darbo sutarčių su mokytojais nėra atnaujinę 94 proc. mokyklų.

Mokytojų masinio mažėjimo, kaip kad buvo paskelbta viešojoje erdvėje, nėra. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, konsultuodami dėl etatinio, kone kasdien susitinka su mokytojais, mokyklų vadovais, švietimo skyrių vedėjais visoje Lietuvoje ir nei viename susitikime nebuvo keliamas klausimas dėl mokytojų pasitraukimo iš mokyklų. „Pedagogų skaičius mažėja kasmet, nes mažėja ir mokinių, tačiau mažėjimas nėra ryškesnis nei ankstesniais metais.

Didžioji dalis mokyklų baigia pasiruošimo darbus pereinant prie etatinio apmokėjimo: formuoja mokytojų etatus, skirsto darbo valandas, teikia švietimo registrui mokinių skaičius. Švietimo įstaigų duomenis mokinių registre jau yra patvirtinusios 93 proc. mokyklų – atsižvelgiant į šiuos duomenis, savivaldybėms ir mokykloms bus pervestos ugdymui, taip pat ir mokytojų atlyginimams, skirtos lėšos. Mokytojų darbo užmokesčio fondas nuo rugsėjo iki metų galo padidėja papildomais 17,4 mln. Eur.

Egzaminai moksleiviams tik prasideda, o jau skandalas. Šiandien dešimtokai laikė matematikos egzaminą. Mokytojai, ėmęsi taisyti mokinių darbus liko šokiruoti. Pasirodo, egzaminų centras privėlė klaidų mokinių sprendimų vertinimo instrukcijose. Jose specialistai iš Vilniaus pateikia neteisingus uždavinių atsakymus. Ministerija situaciją glaisto - esą dešimtokų egzaminai nėra svarbūs.

Pedagogų padėtis Lietuvoje vis dar yra pirmose viešų diskusijų gretose. Nors jų darbo reikšme, reikalingumu ir atsakomybe neabejojame, deramo dėmesio dauguma šalies mokytojų nesulaukia dėl atitinkamų atlyginimų prasme. O kur dar profesijos įvaizdžio klausimas. Visi švietimo sistemos dalyviai atsakingi ir prisideda kurdami pedagogų įvaizdį, autoritetą. Tad ir informacija, kuri skleidžiama mokyklose prisideda prie nuomonės formavimo.