armija krajova

Lenkijos lyderiai ir Antrojo pasaulinio karo veteranai šeštadienį pagerbia 1944 metų Varšuvos sukilimo kovotojus. Šiuo nesėkmingu sukilimu prieš Varšuvą okupavusius nacius Lenkija didžiuojasi ir šiandien. Šeštadienį delegacijos padėjo vainikus prie Nežinomo kareivio kapo. Prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) ir premjeras Donaldas Tuskas 65-ųjų sukilimo metinių proga vėliau planuoja pagerbti kovotojus prie jų bendro kapo Varšuvos Povonzkų kapinėse.

Sąvoka „polonizacija“ atsirado XVI a. ir yra lotyniškos kilmės, kadangi kilo nuo lotyniškojo Lenkijos pavadinimo. Lietuvių kalboje naudojamas pakaitalas „lenkinimas“, tad abi šios formos yra sinonimiškos, reiškiančios lenkų kalbos, kultūros bei etninės savimonės plitimą arba priverstinį platinimą teritorijose, kuriose istoriškai lenkų dauguma niekuomet negyveno.

Vladas Genys – aktyvus atgimimo veikėjas, Vydūno mokinys, Tautininkų sąjungos veteranas, Vietinės rinktinės karys, šiandien braižo tautos ir valstybės strategijos gaires. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga šnekindami daugelio svarbiausių istorinių įvykių ir veiksmų dalyvį, drauge su lyg vakar išgyventais įspūdžiais, išgirstame šviežias idėjas dabarčiai ir ateičiai.    Dar Biržų gimnazijoje, apie 1937 metus, atvažiavęs Vydūnas išdėstė mums tautiškumo pagrindus.

Atliekant bendrus lietuvių ir lenkų archeologinius kasinėjimus netoli Eišiškių (Šalčininkų r.) rasti, kaip manoma, trijų buvusių Armijos Krajovos (AK) kovotojų palaikai. Ekspertų teigimu, tai gali būti AK Vilniaus apygardos kovotojai, žuvę per NKVD surengtą pasalą 1945 metais, pranešė Lenkijos spaudos agentūra PAP. Antradienį palaikai perduoti Šalčininkų prokuratūrai. Jų ekspertizę atliks lietuvių ir lenkų antropologai.

Praėjus 60 metų nuo žydų tautos genocido Antrojo pasaulinio karo metais, lenkų istorikas siekia reabilituoti Armiją Krajovą, kaltinamą inicijavus didelį atgarsį sukėlusį žydų pogromą Eišiškėse. 1944 metų spalio 20-osios naktį Armijos Krajovos būrys įsiveržė į 70 kilometrų nuo Vilniaus esantį lenkų gyvenamą miestelį, ieškodamas žydų šeimoje gyvenusio Raudonosios armijos žvalgybos "Smerš" karininko.