apeigos

Lapkričio 11 dieną minima Šv. Martyno diena senoliams buvo svarbi keliais aspektais – šią dieną gamta išduodavo, kokie orai laukia žiemą, taip pat pagerbdavo amatininkus. Be viso to, tai buvo vaikų šventė, turėjusi itin įdomias tradicijas. Etnologas, profesorius Libertas Klimka naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad Šv. Martyno diena yra paskutinė rudens šventė, paskutinioji rudens diena. Po jos prasideda priešžiemis, kuris dažniausiai tęsiasi iki Šv. Andriejaus dienos, lapkričio 30-osios.

Į policiją kreipėsi pasipiktinęs kraštovaizdžio draustinio lankytojas, kuris įtaria, kad nuostabaus grožio parke kažkas atlieka paslaptingas apeigas. Į įvykio vietą išskubėjo pareigūnai ir laidos „Farai“ operatorius. Pareigūnus pasitikęs vyriškis paaiškino, kad panašų dalyką randa jau antrą kartą. „Lygiai tą patį jau esu prieš kokį mėnesį radęs va čia. <...> Patiestas toks skuduras, ant jo ten kažkokie organai – kepenys ar plaučiai. Bonka padėta ten, pusė bonkos nugerta, centų priberta.

COVID-19 pandemija negrįžtamai pakeitė visų gyvenimus. Žmonės ne tik turėjo prisitaikyti prie naujų apribojimų, bet ir išmokti daugiau laiko praleisti namuose ir kiek įmanoma sumažinti susitikimų skaičių. Gedulingų apeigų vedėja, videografė Birutė Ambložiejė taip pat pastebėjo pokyčius ir laidojimo srityje, apie kuriuos ji papasakojo tv3.lt portalo skaitytojams. Anapilin velionio išlydėjimo laikas itin skausmingas kiekvienam.

Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti. Šią mintį pokalbio metu pakartoja ir gidė Irena Liškuvienė, pasakojanti apie Žemaitijos perlus – Tverų miestelį ir Lopaičius, kurie pastaruoju metu sulaukia vis didesnio žmonių susidomėjimo. Daugelį pakeri šiose vietovėse vyraujanti ramybė ir tik maža dalis žino, kokią reikšmę jos turėjo Lietuvos istorijai. „Kai žmonės prisiliečia prie istorijos, jie visai kitaip žiūri į žemaičius.

 Vilkaviškio rajono, Piliakalnių kaimo gyventojai buvo gerokai nustebę, kai išgirdo, kad jų kaimynė gali būti juodosios magijos ir šėtono garbintoja.

Filipinuose Didįjį penktadienį itin uolūs tikintieji plakė savo nugaras iki kraujo rimbais ir leidosi kalami prie medinių kryžių, kad tokiomis drastiškomis priemonėmis atkartotų Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, šias daug turistų pritraukiančias apeigas stebint žiūrovų minioms. Miestuose šiauriau Manilos buvo nukryžiuoti mažiausiai penki asmenys, o į pietus nuo sostinės šimtai Romos centurionais persirengusių vyrų dalyvavo dešimtmečius šioje pietrytinėje Azijos šalyje gyvuojančiuose ritualuose.

Net du milijonai pasaulio musulmonų dalyvauja kasmetinės piligriminės kelionės hadžo apeigose. Ši diena – svarbiausia hadže, nes maldininkai renkasi ant Arafato kalvos, nuo kurio islamo tiesas neva bylojo pats pranašas Mahometas. Išaušus rytui kasmetinė musulmonų piligriminė kelionė hadžas pasiekė kulminaciją. Islamą išpažįstantys tikintieji iš viso pasaulio susibūrė ant Arafato kalno Saudo Arabijoje.

Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, buvęs ambasadorius Ukrainoje, ARVI įmonių grupės tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadovas Algirdas Kumža Marijampolėje atidarė fotografijų parodą „Himalajai“. Tibeto kultūros dienų metu, prieš Jo šventenybės Dalai Lamos XIV Mandalos suardymo ceremoniją, įvyko parodos premjera Vilniaus galerijoje „Galera“. Himalajuose Algirdas Kumža lankėsi daugelį kartų.

LNK grupei priklausančiame informacijos ir publicistikos kanale „Info TV“ – premjera. „Jėgos vietos“ – tai septynių serijų televizinis dokumentinis projektas, kuriame etnologai, baltų kultūros ir religijos tyrinėtojai, istorikai pasakoja apie ypatingas mūsų krašto vietas, turinčias reikšmę istorijos, religijotyros, baltistikos, etnologijos mokslui. Mokslininkai kalba apie rimtus atradimus, o kartu prisimena ir savo asmenines patirtis.