Antonio Tajani

Italijoje sekmadienį prasidėjo ko gero sunkiausiai prognozuojami parlamento rinkimai, kuriuose ryškių laimėjimų tikisi kraštutiniai dešinieji ir populistai, be to, manoma, kad svarbiausias vaidmuo teks Silvio Berlusconiui. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) ir užsidarys 23 val. (24 val. Lietuvos laiku); tad pirmųjų rezultatų laukiama jau pirmadienį.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad ketvirtadienį per derybas su JAV vadovu Donaldu Trumpu nepasiekta jokios „bendros pozicijos“ dėl Rusijos. D.Trumpas dėl galimų savo komandos ryšių su Maskva patiria didelį spaudimą Jungtinėse Valstijose. D.Tuskas kartu su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) dar kalbėjo apie laisvosios prekybos ir Paryžiaus klimato sutarties, kurias D.Trumpas vertina itin skeptiškai, naudą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pradėjo susitikimą su Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnais, siekdamas pagerinti ryšius su bloku, smarkiai susirūpinusiu dėl jo reikšto palaikymo Britanijos išstojimui iš Bendrijos.

Mandagiu ir išmintingu laikomas italų politikas, artimas buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi sąjungininkas Antonio Tajani antradienį buvo išrinktas Europos Parlamento pirmininku. 63 metų žilaplaukis proeuropietiškų pažiūrų konservatorius ES politikoje dalyvauja jau seniai ir turi ten puikių ryšių. Jis puikiai moka kelias užsienio kalbas – prancūzų, anglų ir ispanų.

Europos liaudies partijos narys iš Italijos Antonio Tajani antradienį išrinktas naujuoju Europos Parlamento (EP) pirmininku. Slaptu balsavimu ketvirtajame ture jį parėmė 351 europarlamentaras iš 713 balsavusiųjų. A. Tajani, kuris Parlamentui vadovaus iki 2019 m. birželio, pakeitė iki šiol EP vadovavusį socialdemokratą iš Vokietijos Martin Schulz. Savo įžanginėje kalboje Strasbūre A. Tajani kalbėjo: „Tikiu Europa, tačiau turime pasikeisti.

Šiandien Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad pašalintų kliūtis, kurios vis dar trukdo moterims užimti aukščiausias pareigas Europos didžiausiose bendrovėse. Komisija pasiūlė teisės aktą, siekdama, kad bent 40 proc. biržinių bendrovių, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones, nevykdomąsias pareigas einančių valdybų narių būtų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai. Šiuo metu bendrovių valdybose dominuoja viena lytis: 85 proc.

Dėl nemokumo ES kasmet prarandama 450 000 darbo vietų ir susikaupia 23,6 mlrd. eurų skolų. 57 proc. Europos įmonių, t. y. 10 proc. daugiau nei pernai, teigia dėl pavėluotų mokėjimų turinčios likvidumo problemų. Kasdien visoje Europoje bankrutuoja keliasdešimt mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), nes neapmokamos jų pateiktos sąskaitos faktūros.