andrejus nesterenka

Penktadienį ruošiantis paminėti Gruzijos ir Rusijos karo pradžios metines, pastarosiomis dienomis kas valandą stiprėja įtampa tarp Tbilisio ir Maskvos. Abi pusės apsikeičia karingais pareiškimais ir grasinimais, nerimas kausto net Vašingtoną. Kaltina vieni kitus Trečiadienio naktį Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokoitas įsakė uždaryti sieną su Gruzija.

Maskva tikisi, kad būsimos Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimai dėl konstruktyvių santykių su Rusija bus įgyvendinti. Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka. „Mes atkreipėme dėmesį į išrinktosios prezidentės D. Grybauskaitės žodžius interviu BBC, kad su Rusija ketinama bendradarbiauti be konfrontacinės retorikos“, - sakė A. Nesterenka.

Rusija ketvirtadienį apkaltino Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį siekiant revanšo Kaukaze po rugpjūtį vykusio karinio konflikto su Rusija. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka atkreipė dėmesį į šios savaitės pradžioje M.Saakašvilio pareiškimą, kai šalyje lankėsi JAV armijos generolas. Tuomet Gruzijos prezidentas pažadėjo „žymiai sustiprinti“ Gruzijos ginkluotąsias pajėgas.

Rusija pasirengusi per savo teritoriją leisti amerikiečiams gabenti karinius krovinius į Afganistaną, pareiškė ketvirtadienį oficialusis Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka. „Oficialių prašymų dėl karinio turto tiekimo šioms pajėgoms mums dar nepateikta, - sakė A.Nesterenka per spaudos konferenciją. - Rusija pasirengusi bendradarbiauti, ir su JAV, šiais klausimais“. Pastaruoju metu per Rusijos teritoriją į Afganistaną iš JAV gabenami nekariniai kroviniai.

Pagal įtarimą prisidėjus prie pasikėsinimo į buvusį bataliono "Rytai" vadą, Rusijos didvyrį Sulimą Jamadajevą sulaikyti septyni žmonės, remdamasi Rusijos konsulu Dubajuje, rašo BBC naujienų svetainė. Rusijos konsulo Sergejaus Krasnogoro žodžius cituoja agentūra "RIA-Novosti". Pasak Rusijos diplomato, sulaikytųjų pavardės - slaviškos. "Areštuotieji dabar yra Generalinėje prokuratūroje Dubajuje", - sakė S.Krasnogoras.

Ukrainos ir Rusijos santykiai vėl įtempti. Jau įprasta, kad įtampą tarp šių valstybių paprastai sukelia arba energetinės problemos, arba Ukrainos siekiai tapti tokių Vakarų struktūrų kaip, sakykim, NATO ar Europos Sąjunga nare. Šįkart energetinės ir politinės problemos susipynė į vieną kamuolį. Neseniai Ukrainoje lankėsi ES delegacija, kurios vizito tikslas buvo energetinių klausimų ir dujų tranzito per Ukrainos teritoriją aptarimas. ES perka iš Rusijos apie ketvirtadalį suvartojamų dujų.

JAV karo laivai – į Juodąją jūrą, o Rusijos – prie Venesuelos krantų. Tokiais grasinamais gestais šį rudenį keičiasi dvi didžiosios valstybės, kurių santykiuose jaučiamas šaltukas. Jis ypač padvelkė po to, kai Rusija rugpjūtį įvykdė agresijos aktą Kaukaze. Vakaruose prakalbo apie atsinaujinusį šaltąjį karą. Atrodo, tai ne kas kita, kaip geopolitinių įtakos zonų dalijimosi tąsa.

Rusija neketina naudoti jėgos, iškilus problemoms su Baltijos šalimis, konkrečiai, prireikus ginti ten gyvenančių Rusijos piliečių interesus, pareiškė šios šalies Užsienio reikalų ministerija. „Mes ne kartą esame pareiškę, jog nesirengiame griebtis vienokių ar kitokių griežtų karinių poveikio priemonių prieš tas šalis, su kuriomis mūsų nuomonės vienais ar kitais klausimais skiriasi.

Užsienio reikalų ministerija, komentuodama Rusijos pareigūnų reakciją į Lietuvos sprendimą uždrausti sovietinės simbolikos naudojimą, pakvietė Rusiją kartu jaunajai kartai atskleisti “nutylėtos ir sufalsifikuotos totalitarizmo istorijos puslapius”. „Lietuva gerbia visus kovotojus prieš nacizmą - gyvuosius ir žuvusiuosius. Sovietinė simbolika, kurią uždraudė propaguoti Seimas - tai ne žmonių, bet buvusios valstybės - Sovietų sąjungos simboliai.