alkoholio akcizai

Nuo Naujųjų metų – blogos žinios rūkantiems ar mėgstantiems išlenkti alaus bokalą arba išgerti taurę vyno. Nuo sausio 1 d. didėja alkoholio ir tabako gaminių akcizai. Nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų. Iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln.

2021 metai baigiasi ir galima pateikti daug apibendrinimų. Vienas jų – tai alkoholio vartojimo pokyčiai Lietuvoje. Galima konstatuoti, kad toliau stiprėja lietuvio taurelė ir akcizų politika toliau tai skatina. Pagal 11 šių metų mėnesių Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, ženkliai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai, o alaus kiekiai traukėsi. Surenkami mokesčiai iš šių kategorijų judėjo atitinkamai.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie parduoto alkoholio kiekius sausio – gegužės mėnesiais. Tendencijos po truputį ryškėja – per penkis šių metų mėnesius labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir alaus pardavimai (atitinkamai minus 12,5 proc. ir 3,1 proc.). Daugiausiai augo alkoholinių kokteilių pardavimai – 36 proc., taip pat augo putojančių vynų pardavimai (25 proc.) ir ramaus vyno – 14 proc.

Alaus gamintojai pandemijos metu susidūrė su dvejopa situacija. Jie nebegalėjo tiekti alaus barams, kavinėms ir restoranams, tačiau pastebėjo, kad parduotuvėse parduodamo alaus kiekiai augo. Žmonės į parduotuves ėjo rečiau, bet daugiau pirko ne tik maisto produktų, bet ir alaus. Taip pat šiuo metu viešumoje vis daugiau kalbama apie alkoholio pardavimo ribojimų mažinimą. Vėl gėrimus norima sugrąžinti į paplūdimius ir degalines, o sekmadieniais nebetrumpinti pardavimo laiko.

Alkoholio apmokestinimo klausimas visada priverčia gyventojus ir verslininkus suklusti. Net ir visai nesena Lietuvos istorija demonstruoja, kad politikai su malonumu kas kelerius metus tai stipriai kėlė, tai netrukus drastiškai mažino mokesčius alkoholiui, taip ir skandindami, ir gelbėdami verslininkus. Dabar, kai alkoholio akcizai keliami jau kelerius metus, analitikai prognozuoja, kokių pokyčių šiuo klausimu galime tikėtis netolimoje ateityje.

Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė naujus duomenis apie alkoholio pardavimus ir surinktus mokesčius per pirmus aštuonis šių metų mėnesius. Alkoholinių gėrimų vartotojai į biudžetą per minėta laikotarpį išviso sumokėjo 227,7 mln. eurų akcizo arba 10 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį pernai. Stipraus alkoholio mėgėjai sumokėjo 61 proc. viso akcizo, kas sudarė 140 mln. eurų (+20 mln. eurų), o alus ir vynas į biudžetą sunešė atitinkamai 58 mln. eurų (-1,3 mln. eurų) ir 12 mln.

Nuo rugpjūčio 1 dienos Latvijoje įsigalioja sumažintas akcizo mokestis stipriajam alkoholiui, kuris žymi naujas mokestines kovas tarp Baltijos šalių. Šį kartą dėl pasienio prekybos ir alko-turistų iš Skandinavijos. Latvija skaičiuoja, kad akcizo mažinimas jų biudžetui kainuos 32 mln. eurų per metus.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį per pirmąjį svarstymą pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis šio mokesčio tarifas stipriajam alkoholiui mažinamas 15 procentų. Pataisoms pritarta 61-u balsu „už“, aštuoniems parlamentarams balsavus priešingai. Pataisos priimamos skubos tvarka, reaguojant į Estijos jau priimtą sprendimą alkoholio akcizus nuo rugpjūčio mėnesio apkarpyti 25 procentais. Tai gali sumažinti alkoholinių gėrimų pardavimus Latvijoje bei kartu – valstybės iždo įplaukas.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog šiemet drastiškai padidinti alkoholio akcizai pasiteisino - sumažėjo alkoholio vartojimas, tačiau nebuvo prarastos biudžeto pajamos. „Tas akcizų pakėlimas, kuris tikrai buvo drastiškas, kalbant apie silpnąjį alkoholį - alų. Jis pasiekė rezultatus. Akcizų surinkimas nėra sumažėjęs. Iš esmės surenkame daugiau arba tą patį. (...) Turime vartojimo sumažėjimą atskiruose sektoriuose - silpnųjų alkoholinių gėrimų. Manau, kad tikslai yra pasiekti.