aliodija ruzgaitė

Šiais metais Joninės Lietuvos baleto mėgėjams ir profesionalams susijusios ir su dar viena reikšminga data – baleto istorikės ir kritikės Aliodijos Ruzgaitės 85 metų sukaktimi.

Šią savaitę - net dvi šventės: visų pripažįstama Kovo 11-oji, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, ir pasirinktinai tebeminima Tarptautinė moters diena, kovo 8-oji. Kadangi su lietuviškomis licencinėmis vaizdajuostėmis, panašu, teks atsisveikinti (kas iš to, kad firmų kataloguose žavingas kinų “Herojus” egzistuoja - prie jo visur prirašyta: nėra, nėra, nėra...), pažvelkime bent, kaip šventinės ir kitos dienos atsispindi mūsų televizorių ekranuose.

Šią savaitę pasirodė naujasis žurnalo “Muzikos barai” numeris su kompaktine plokštele “Pažvelk, kokia ramybė”, kuriame - lietuvaičio iš Zalcburgo Arūno Pečiulio vadovaujamo Lainerhofo kvinteto giedamos Kalėdų giesmės. 2000 m. pradžioje savo veiklą pradėjusiame Lainerhofo kvintete dainuoja visų Austrijos regionų dainininkai: kartu su Zalcburgo miesto ir krašto atstovais ansamblyje dalyvauja dainos mėgėjai iš Lungau, Aukštutinės Austrijos ir Tirolio.

Praeityje garsi lietuvių baleto solistė Aliodija Ruzgaitė neliko kadaise sukurtų vaidmenų šešėlyje - baigusi A. Lunačiarskio teatro institutą, ji nuo pat 6 dešimtmečio yra ir pagrindinė lietuvių baleto metraštininkė, istorikė, kritikė, šokio meno propaguotoja ir nepralenkiama žinovė. Baleto mokslus A. Ruzgaitė pradėjo 1932 m. Anatolijaus Obuchovo baleto studijoje Kaune, vėliau, nuo 1935 m., mokėsi Aleksandros Fiodorovos studijoje, dalyvavo to meto baleto spektakliuose.

Praėjusią savaitę pasirodė liepos-rugpjūčio “Muzikos barų” numeris su pirmąja fortepijoninio trio “Kaskados” kompaktine plokštele, kurioje įrašyti Josepho Haydno, Jeano Francaix ir Piotro Čaikovskio kūriniai.

Šią savaitę pasirodė naujausias liepos – rugpjūčio “Muzikos barų” numeris su pirmąja fortepijoninio trio “Kaskados” kompaktine plokštele, kurioje įrašyti Josepho Haydno, Jeano Francaix ir Piotro Čaikovskio kūriniai.

Vasarą visi pajūrio miestai būna maždaug vienodi, nes pagrindinis jų fonas yra žmonės. Norėdami nufotografuoti tikrą vasaros gamtą, fotografai traukia į jau pabodusias (nuotraukose) kopas, trenkiasi į trumpam, ligi šios akimirkos dar neapgyvendintas salas. Žiemą tokie miesteliai tampa normaliais provincijos (be neigiamos prasmės) miestais ir atklydėliui - negyvenamomis salomis. Palangoje daug kavinių mitinėje Basanavičiaus gatvėje veikia.