algis krupavičius

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino apkaltinamuosius žemesnės instancijos teismų sprendimus politologo Algio Krupavičiaus byloje dėl plagijavimo. LAT sprendimu, byla nutraukta.

Pirmos instancijos teisme dėl plagijavimo nuteistas buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas Algis Krupavičius apskundė sprendimą, apeliacinė byla bus nagrinėjama sausį.  „Paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui, skundas yra priimtas ir byla paskirta nagrinėti sausio mėnesį“, – BNS trečiadienį sakė mokslininkui atstovaujantis advokatas Saulius Juzukonis. Anot gynėjo, pirmos instancijos teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Dėl plagijavimo teismo pripažintas kaltu buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanas toliau tęsia akademinius darbus dvejuose šalies universitetuose. Švietimo atstovai aiškina – to negali būti. Jų teigimu, asmuo, neteisėtai pasisavinęs autorystę iš buvusio doktoranto, negali tinkamai dalyvauti aukštosios mokyklos veikloje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai lapkričio pradžioje buvusiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dekanui Algiui Krupavičiui dėl plagijavimo skyrė 5 tūkst. eurų baudą, antradienį pranešė visuomeninio transliuotojo LRT naujienų portalas. Pasak portalo, teismas nustatė, jog buvęs dekanas savo ir Kauno technologijos universiteto mokslininkės Vitalijos Simonaitytės vardu viešai išleido darbą, jame panaudojo kito autoriaus kūrinio dalis, tokiu būdu pasisavindamas autorystę.

Prezidento vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas palieka pareigas, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Politologai teigė, kad tai natūralus politikos procesas, kai praėjus metams po inauguracijos prezidentas atnaujina savo komandą. Ketvirtadienį paskelbta, kad vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių ir kas pakeis J. V. Žuką ir S. Šulcę.

Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

„Aukštas ir gražus“, „tylos prezidentas“ – tokie ir kiti apžvalgininkų ir internautų sukurti epitetai pirmųjų prezidentavimo metų pabaigoje vainikavo prezidentą Gitaną Nausėdą. Taip pat ir komiškai kartu visur iš paskos jį lydintys paslaptingi berniukai. Tačiau ar šiais komunikaciniais liapsusais galima apibūdinti visus iš ekonomikos į politiką žengusio G. Nausėdos pirmuosius darbo metus? Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitys savo pirmąjį metinį pranešimą.

Įtakingų verslo organizacijų atstovų sulaikymas, ekspertų nuomone, rodo, kad susitarimai tarp politikų ir interesų grupių vis dar vyksta „po kilimu“. Politologai tvirtina, kad rezonansinis įvykis gali būti naudojamas artėjančiai rinkimų kampanijai, o įtakingų verslo asmenų sulaikymas gali būti ne tik teisėsaugos tyrimo, bet ir vykstančių povandeninių politinių kovų išdava.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė, kad per Šv. Velykas keliauti pas giminaičius į kitus miestus ar miestelius nebus galima, o apribojimai reikalingi tam, kad galėtume suvaldyti plintantį koronavirusą, kai Velykos gali būti lūžio tašku. Šiam žingsniui pritaria ir prezidentas, pabrėžęs, kad tai turėtų būti vienkartinis reiškinys.

Į kovą su koronaviruso plitimu stojęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pastarosiomis dienomis sulaukia nemažai kritikos. Medikai nesustodami tvirtina, kad svarbiausia kovoje su koronavirusu – kuo platesnis testavimas, vis garsiau girdima, jog šalies ligoninėse trūksta net būtiniausių apsaugos priemonių. Kritikos strėlių pažeria ir miestų merai, jie neigiamai vertina kai kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnius.

Artėjantys Seimo rinkimai dalį politikų, o ypač mažesnes politines jėgas, skatina burtis į koalicijas ir vienytis dėl įvairių priežasčių. Vieni ieško sąjungininkų bendriems tikslams, kiti bet kokia kaina nori įsitaisyti valdžioje. Vis dėlto politologai atkreipia dėmesį, kad kartais bandymas rinkimuose suburti koaliciją politikams gali atsisukti kitu galu ir uždaryti duris į Seimą.

Ginčai dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus netyla ištisus mėnesius. Žibalo į ugnį konflikte dėl ministro ateities dar įpylė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, pasakęs, kad premjero Sauliaus Skvernelio kaltinimai dėl diskriminacijos tautiniu pagrindu yra nepagrįsti. Panašu, kad mūšyje tarp Gitano Nausėdos ir S. Skvernelio viešai ima kovoti ir jų patarėjai. Kuo baigsis ši kova? Savaitės pradžioje premjeras S. Skvernelis interviu portalui delfi.

Bus ar nebus – skils ar liks kartu kaip ištikimi bendražygiai valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis. Ne tik pikti liežuviai ne vienerius metus plakė, kad šie politikai neišvengiamai pasuks skirtingais keliais. Tokios kalbos vis aštrėja artėjant Seimo rinkimams ir S. Skverneliui viešojoje erdvėje kritikuojant valstiečius ar net registruojant naujos partijos prekės ženklą.

Nors pakartotinis balsavimas dėl Viktoro Pranckiečio atleidimo patyrė nesėkmę, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pabrėžė, kad ši istorija tikrai nesibaigė. Pašnekovų teigimu, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis gali imtis naujų priemonių, norėdamas pašalinti dabartinį Seimo vadovą iš posto, o trintis tarp jo ir V. Pranckiečio tik didės. Už V. Pranckiečio atstatydinimą iš pareigų balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 5, 11 biuletenių sugadinti.

Vertinant Virginijaus Sinkevičiaus gautą aplinkos apsaugos ir vandenyno klausimų eurokomisaro postą, portalo tv3.lt kalbintų ekspertų nuomonės išsiskyrė. Nors svarstoma, kad Lietuva pretenduoja į gana reikšmingą portfelį, pasiūliusi kitą kandidatą galėjo tikėtis daug aukštesnių pozicijų būsimoje Europos Komisijoje.

Liko viso labo pora dienų iki Seimas apsispręs, ar ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius – tinkamas kandidatas tapti eurokomisaru. Tiesa, galutinį sprendimą priims Europos Parlamento nariai. Vis dėlto politologai, narstydami V. Sinkevičiaus biografiją, vis garsiau kelia klausimą, ar mūsų kandidatas turi šansų tapti Europos Komisijos dalimi.

Patikimų portalo tv3.lt šaltinių duomenimis, vienas iš realiausių Lietuvos kandidatų į atsilaisvinusią Europos komisaro vietą yra premjeras Saulius Skvernelis, o jo kandidatūrą svarstė ir aukščiausi šalies pareigūnai. Visgi premjero patarėjas kovos su korupcija, ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas portalui tv3.lt sakė, kad nėra priimta jokio sprendimo dėl to, kas taps naujuoju eurokomisaru iš Lietuvos.

Seime tebevykstant deryboms dėl naujos valdančiosios koalicijos, vieno iš derybininkų – tvarkiečių – gretos ėmė eižėti. Vis dėlto frakcija nenuleidžia rankų, nes valstiečiai žada mesti jiems gelbėjimosi ratą. Svarbiausias klausimas – kas iš valstiečių papildys tvarkiečių gretas? Praėjusią savaitę Darbo partija iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nutarė atšaukti „darbietį“ Valentiną Bukauską. Pats Seimo narys prašymą išeiti iš frakcijos ketina pateikti kitą savaitę.

Prezidento rinkimuose laimę išbandę Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas nežada ramiai sėdėti sudėję rankų. Pirmieji du žada suvienyti jėgas, o M. Puidokas ketina kurti naują politinę jėgą. Portalo tv3.lt kalbintas politologas sakė, kad šių judėjimų ateitis miglota, tačiau vienas iš jų turi daugiau perspektyvų. Pirmajame prezidento rinkimų ture A. Juozaitis gavo 4,73 proc. rinkėjų balsų, M. Puidokas surinko 2,61 proc., o N. Puteikį palaikė 0,8 proc. rinkėjų.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateitis užimame poste, panašu, pakibo ant plauko. Nors opozicinės frakcijos pasitarė nedalyvauti galimame V. Pranckiečio atstatydinimo klausime, valdančiosioms partijoms turėtų pavykti surinkti pakankamą balsų skaičių, kad Seimo pirmininkas būtų pakeistas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis. 82,3 proc.

Kartu su LR Prezidento rinkimais surengti net du referendumus – dėl Seimo narių skaičiaus ir dvigubos pilietybės – yra bravūriškas valdančiųjų žingsnis. Kaip buvo galima prognozuoti, prezidento rinkimų kampanija 90 ar net daugiau procentų uždengė abiejų referendumų agitacijos ir informavimo kampanijas, komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Bent kol kas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) karaliavimas Seime aprimo – frakcijos gretas palikus būreliui Seimo narių, valdančioji koalicija nebeturi daugumos. Ir nors valstiečius Seime palaiko ir socialdarbiečiai, ir „tvarkiečiai“, politologai prognozuoja, kad netrukus valstiečiai gali likti vieni. Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai.

Kad ir kokiomis prognozėmis prieš rinkimus dalinasi sociologai ir politologai, nebūna rinkimų be intrigų, net tada, kai viskas atrodo aišku kaip dieną. Todėl ir šiųmečiai savivaldos rinkimai pažėrė toli gražu ne vieną netikėtumą. Portalas tv3.lt politologų teiravosi, kas juos labiausiai nustebino šiuose rinkimuose. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Iki Lietuvos prezidento rinkimų laikas sparčiai tirpsta, o premjeras Saulius Skvernelis taip ir nesiteikia atsakyti, ar nusprendė pretenduoti į Daukanto aikštės rezidencijos šeimininkus. Tačiau politologai ir sociologai mano, kad galbūt premjerui prabilti jau nebeverta, mat žemi jo populiarumo reitingai ir nepalankiai Vyriausybėje susiklosčiusi situacija pagalbos rankos laimėti rinkimus netiesia. Galutinį sprendimą dėl kandidatūros ministras pirmininkas gali priimti iki 2019 m. kovo 8 dienos.

Atstatydindamas iš karto tris ministrus, premjeras Saulius Skvernelis pavojingai arti priartėjo prie ribos, kai netrukus gali tekti keisti visą ministrų kabinetą. Politologai tokią premjero rokiruotę Vyriausybėje vadina S. Skvernelio mestu gelbėjimosi ratu, klausimas – kiek laiko premjerui pavyks išsilaikyti vandens paviršiuje.

Politikų įtakos sūpuoklės niekaip nerimsta ir atskleidžia neįprastas tendencijas – visuomenė mano, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis savo įtaka pranoksta premjerą Saulių Skvernelį. Taip pat visuomenė į aukštumas kelia prezidentą Valdą Adamkų, o Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, atrodo, vis dažniau ima pamiršti. Visuomenės akyse įtakingiausia politikė, kaip ir pernai, tebėra prezidentė Dalia Grybauskaitė, rodo portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio visuomeninis patarėjas Algis Krupavičius pažeidė reikalavimą laiku deklaruoti interesus, trečiadienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jis papildė daugiau nei dvidešimties V. Matijošaičio patarėjų gretas, kuriuos VTEK jau anksčiau buvo pripažinusi pažeidus įstatymus. Šis tyrimas, kaip ir ankstesni, pradėtas po Kauno savivaldybės opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kreipimosi.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Jei politikai prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime pasigenda griežtumo, tai politologai – kritikos sau ir Vyriausybei. Metinė šalies vadovės kalba išsiskyrė alegorijų gausa, neatidus klausytojas galėjo ir nesuprasti, kam skirtos jos kritikos strėlės, o tai politologai taip pat laiko nemenku pranešimo trūkumu.

Praėjusią savaitę paviešintas buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimas įžiebė aršias diskusijas, kurias dar labiau kaitino prezidentės tyla. Nors prezidentūra oficialią poziciją išsakė, D. Grybauskaitė prabilo tik trečiadienį. Ką atskleidžia šalies vadovės pasisakymas? Interviu LRT D. Grybauskaitė patvirtino susirašinėjusi su E. Masiuliu elektroniniu paštu, tačiau laiškų turinys liko nepatvirtintas.

Nors logika gana keista, kartais įstatymai numato vienaip, o realybė visai kitokia – ne išimtis ir Seimo statutas. Jame įtvirtintą dviprasmišką taisyklę apie Seimo pirmininko nešališkumą Viktoras Pranckietis pamynė ne kartą, tačiau problemos čia nemato nei politikai, nei politologai. Seimo narių veiklą reglamentuojančio Seimo statuto 24 str.

Kovo 1-ąją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mini 62-ąjį gimtadienį. Einant devintiesiems šalies vadovės prezidentavimo metams, politologai apžvelgia reikšmingiausius jos darbus ir kaip keitėsi D. Grybauskaitės vadovavimo stilius per abi kadencijas. 2009 d. gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė triuškinančia pergale įveikė kitus kandidatus ir tapo pirmąją šalies prezidente moterimi. 2014 m. D. Grybauskaitė perrinkta antrai kadencijai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikinai stabdo visuomeninio patarėjo Algio Krupavičiaus veiklą. V. Pranckiečio pranešime pažymima, kad patarėjas neis šių pareigų, kol vyks teisminiai ginčai dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus išvados. Šią savaitę akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas paskelbė išvadą, kad Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto dekanas prof.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Algis Krupavičius ir Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytoja Vitalija Simonaitytė neetiškai citavo buvusio doktoranto tekstą, paskelbė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius Vigilijus Sadauskas.

Abiejų savo kadencijų metu prezidentė Dalia Grybauskaitė nesibaimino kritikuoti premjerų arba parodyti, kad tiesiog jų nepalaiko. Kritikos už savo darbus sulaukia ir dabartinis vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, tačiau nuo kitų premjerų jis skiriasi savo aštriu liežuviu. Politologai mano, kad besibaigiant prezidentės kadencijai šalies vadovų pasikandžiojimų sulauksime ir daugiau.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Pokyčiai dėl prekybos alkoholiu, receptiniais vaistais, aukštojo mokslo ir urėdijų reformos, pensijų pertvarka, frakcijų koalicija ir niekaip nesibaigiantys barniai dėl Vyčio... Tai tik keli šiųmetinių diskusijų objektai, įžiebę ginčus ir privertę suabejoti dalimi politikų. Ar ir kitąmet sulauksime tokio paties chaoso valdžioje? Sunku būtų ir išvardinti visus klausimus ar bent sritis, kurios sukėlė aršiausias rinkėjų reakcijas, o parlamentarams bei ministrams kainavo reitingus.

Socialdemokratų skilimas ir naujos frakcijos susikūrimas Seime sukėlė daugiau sumaišties, nei tikėtasi – teko perstumdyti kėdes Seimo komitetuose. Daugiausiai narių perskirstė valstiečiai, tačiau kai kurie partijos sprendimai sukėlė parlamentarų nepasitenkinimą. Ketvirtadienį Seime nutarta, kaip turėtų kisti parlamento komitetų narių skaičius, skilus socialdemokratams ir susikūrus naujais frakcijai Seime. Beveik dvidešimt parlamentarų perėjo į kitus komitetus.

Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, kad Seimo darbą dauguma tautiečių vertina neigiamai. Tačiau, pasak politologų, tai gali būti susiję visai ne su priimtais politiniais sprendimais, o su lydėjusiais skandalais ir neišpildytais pažadais. BNS užsakymu RAIT alikta apklausa atskleidė, jog 45 proc. apklaustųjų Seimo darbą vertina blogai, 13 proc. – gerai, o 42 proc. nuo vertinimų susilaikė. Tik metai, o skandalų kaip iš gausybės rago Per metus laiko prakalbta apie 5 Seimo narių apkaltas.

Pasirodo, ne visi po iniciatyva tirti Andriaus Kubiliaus Vyriausybės skolinimosi politiką krizės metais pasirašę politikai ją palaiko. R. Žemaitaitis, nors ir padėjo savo parašą, tyrimą tiesiai šviesiai vadina absurdu. Tuo tarpu politologai siūlo ne tirti XV Vyriausybės klaidas, bet iš jų mokytis.

Teisėsaugos pareigūnams Lietuvos liberalų sąjūdžiui pateikus įtarimus dėl prekybos poveikio ir kyšininkavimo sukirbėjo naujas klausimas – ar liberalai pakartos „darbiečių“ istoriją ir turės valstybei grąžinti partijai skirtas dotacijas? Valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios atitinka įstatymu keliamus reikalavimus bei yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus.

Beveik vieša paslaptis – nors tai teisiškai nereglamentuota – Seimo nariai atostogauja. Todėl gana keista, kad trims Seimo nariams pasiūlius pagaliau įteisinti parlamentarų atostogų laiką, kitų frakcijų lyderiai tokį pasiūlymą pasitiko skeptiškai.

Po truputį aiškėja miglotas valdančiosios koalicijos paveikslas artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Kol socialdemokratai vis dar laukia skyrių nuomonės dėl partijos ateities valdančiojoje koalicijoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pareiškė nematantis galimybės dalyvauti naujos Vyriausybės formavime.

Jau ne pirmas mėnuo, kaip Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai neria žemyn. Nors premjeras Saulius Skvernelis ir toliau yra vienas populiariausių šalies politikų, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir valstiečių deleguoti ministrai toli gražu negali pasigirti panašiais rezultatais.

Lietuvos socialdemokratų partijos laukia neramūs laikai. Jei partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, Seimo pirmininkas V. Pranckietis tvirtina, kad atsirastų nauja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga norinčių dirbti politikų frakcija. Vis dėlto politologams toks pareiškimas kelia juoką, o buvę premjerai siūlo prisiminti, ką jie išgyveno, susidūrę su panašiomis negandomis.