algimantas vertelka

Panevėžio "Tulpinių" gaujos vadeiva, pravarde Pinčia, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas perkelti jį iš Lukiškių kalėjimo į pataisus namus. Iki gyvos galvos nuteistas kalėti Algimantas Vertelka pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą perkelti jį į pataisos namus, kur galėtų jaustis kiek laisviau dėl lengvesnio režimo. Portalo Balsas.lt duomenimis, Lukiškių kalėjimo administracija ne tarpnininkauja nuteistajam, o tik surašė jam charakteristiką.

Už žiaurius nusikaltimus nuteistas Algimantas Vertelka, pravarde Pinčia, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas neversti jo dirbti įkalinimo įstaigoje. Iki gyvos galvos nuteistas „Tulpinių“ vadeiva tikino teismą, kad net įstatymai neleidžia dirbti per prievartą, mat tai žemina jo garbę ir orumą. „Bausmių vykdymo kodekse nurodoma, jog nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti, jeigu patys to pageidauja“, – dėstė teisme A. Vertelka.

Šiurpi trijų mažeikiškių žmogžudystės byla išaiškinta, bet netgi praėjus 12 metų ne visos mįslės įmintos. Dviejose savo knygose nuodugniai išstudijavęs didžiausio atgarsio sulaukusias Lietuvos kriminalinių susivienijimų bylas galiu drąsiai patvirtinti, kad šalies organizuotų nusikaltėlių gaujos bent kartą yra pagrobusios arba nužudžiusios verslininką. Tačiau mūsų visuomenę iki šiol bene labiausiai šokiruoja tai, ką savo aukomis prieš 12 metų nusprendė pasirinkti Panevėžio Tulpiniai.

Valstybės kaltintojas – prokuroras Artūras Urbelis – teigė, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis padėjo tašką Tulpinių byloje, kurios tyrimas prasidėjo dar 1999 metais, kuomet buvo nužudytas Panevėžio apygardos prokuroras Gintautas Sereika. Antradienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Tulpiniais vadinamų Algimanto Vertelkos, Audriaus Andrušaičio, Virginijaus Baltušio ir Dariaus Blinkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.

Nuteistiesiems ribojamos naudojimosi kompiuteriu, apsipirkimo bei daiktų laikymo normos. Teisingumo ministerijai paskelbus apie keičiamas normas įkalinimo įstaigose,  Pravieniškių kolonijoje bausmę atliekantys asmenys paskelbė bado streiką. Nuteistiesiems uždrausta ilgiau nei tris valandas per parą žaisti kompiuterinius žaidimus. Be to, ribojamas prekių, kurių galima įsigyti kolonijos  parduotuvėse, sąrašas.

Du kartus iki gyvos galvos nuteistiems Lukiškių mirtininkų sektoriuje kalintiems Panevėžio Tulpinių gaujos lyderiams – Virginijui Baltušiui, Algimantui Vertelkai ir Audriui Andriušaičiui antradienį nepavyko nušalinti jų pateiktas apeliacijas nagrinėjančio Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų sudėties.

2002-ieji praėjo prokurorams bevežiojant parodymus duodančius Dainių Skačkauską, Virginijų Baltušį ir Vaidą Blinkevičių po nusikaltimų padarymų vietas ir fiksuojant jų parodymus. Pradėjus duoti parodymus Dainiui Skačkauskui, Panevėžio rajono apylinkėse vienas po kito buvo iškasti 7 dingusių asmenų palaikai. Tie kasinėjimai nebuvo tokie paprasti. Kartais net iškasus daugelį duobių nepavykdavo rasti lavono. Tekdavo kasti metras po metro, kol būdavo surandami jau gerokai apirę palaikai.

2001-ųjų rugsėjo pradžioje Vilniuje sulaikius Dainių Skačkauską ir Donatą Fedčą, prasidėjo „tulpinių“ gaujos demaskavimo pradžia. Pirmasis „tulpinių“ byloje prabilo prie Pušaloto nušovus Romualdą Čeponį sulaikytas Sigitas Novikovas. Tačiau jis žinojo tik apie paskutinius juodus darbus – Vaido Berdešiaus, Dariaus Lipnevičiaus ir Sauliaus Bitės nužudymus. Prie tų nusikaltimų nagus buvo prikišę ir D. Fedčas, ir D. Skačkauskas.

Nužudę naftininkus ir keturis savo sėbrus, „tulpiniai“ nenurimo. Likusieji gyvi nebegalėjo sustoti – jie toliau plėšė ir žudė. Turtuolių grobti neplanavo Kad ir kokia gudri būtų višta, vieną kartą ir ji uodegą įsidilgina. Nors ir kaip apgalvotai Virginijaus Baltušio bei Algimanto Vertelkos slėpti pėdsakai vis tiek išlindo. Audrius Andrušaitis, Aleksandras Lebedevas ir Ramūnas Narbutas „apsišvietė“ Rygoje tuštindami Kiesų banko korteles.