alfonsas macaitis

Artūras Zuokas ima Gedimino kalno papėdę. Ne visą, bet tą dalį, kurią jam su verslo partneriais neteisėtai nuomojo Vilniaus savivaldybė. Nuomos neteisėtumą konstatavo įvairios valstybės įstaigos. Tačiau Vilniaus savivaldybė vis vien suformavo sklypą, o buvęs Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis paskutinę darbo dieną leido registruoti tą sklypą nekilnojamojo turto registre. Dabar beliko menkas niekas.

Šios dienos rubrikoje - ne vienas žmogus, tačiau bene visas Seimo Sveikatos reikalų komitetas, grąžinęs viltį Sapiegos ligoninei atgauti socialdemokratų nušluotus jai priklausančius pinigus. Po „Respublikos“ rašinių ciklo apie praėjusiais metais pradėtą vykdyti sostinės Sapiegos ligoninės sunaikinimo planą, jo sumanytojus ir vykdytojus, kurie gydymo įstaigai atnešė didelių moralinių bei milijoninių materialinių nuostolių, atsirado teorinė galimybė, kad kaltieji gali būti nubausti.

Alfonsas Macaitis nieko neprisimena. Jis nepažįsta Jurijaus Guselnikovo, nežino apie bendrovės „JGK statyba“ komjaunuolišką kilmę. Tačiau kodėl skundžiasi sostinės pakraštyje įsikūrę žmonės? A.Macaitis teigia, kad komjaunimui buvo „amen“ dar 1989-aisiais.

Vilniaus romų tabore bus nugriauta 16 statinių o likusiuosius bus siūloma įteisinti. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis. Jo vadovaujama institucija yra atsakinga už statybos leidimų išdavimą. Pasak A.Macaičio, artimiausiu metu bus nugriauti 4 šiais metais tabore atsiradę savavališki statiniai. Dar 12 tokių pastatų, suręstų 2004 metais, bus nugriauta sulaukus atitinkamų teismų sprendimų.

Pernai čigonų tabore Vilniuje nelegaliai pastatytus statinius būtina griauti, o seniau suręstus namus – įteisinti. Toks sprendimas penktadienį priimtas per Vilniaus miesto savivaldybėje vykusį išplėstinį dalykinį pasitarimą sostinės romų integracijos ir apgyvendinimo klausimais.

Turtingiausias Lietuvos meras vadovauja Palangai. Tačiau jį būtų galima vadinti kukliai besiverčiančiu politiku. Mat kurorto taryboje dirba palangiškis, kurio turimas turtas ir piniginės lėšos viršija 200 mln. Litų, rašo „Lietuvos žinios“. Palyginti su šalies valdžios institucijose dirbančiais kolegomis, vietos politikai ir valdininkai gyvena kur kas kukliau.

Toliau tęsiasi ginčai, ar galima statyti Valdovų rūmus, kai nėra parengtas detalusis planas. Valdininkai prieštarauja paveldosaugininkams ir tvirtina, kad išimtiniams atvejams detalusis planas nėra privalomas. O kas drįstų abejoti Valdovų rūmų išskirtinumu? Tačiau paveldosaugininkai taip pat kritikuoja, kad nėra atlikta analizė, kaip statybos veikia aplinką. Jie teigia, kad dėl statybos darbų pradėjo skilinėti Arkikatedros sienos, ėmė daug sparčiau slinkti Gedimino kalno šlaitas.

Valdininkai, užuot sąžiningai prisipažinę, kad toleravo savivalę, dar kartą bando suklaidinti visuomenę. „Lietuvos žinioms“ ir LNK paviešinus, jog Valdovų rūmai Vilniuje statomi be detaliojo plano, Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis pareiškė, kad rūmai statomi legaliai.

Vakar Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastate įvykusi vandentiekio avarija kuriam laikui sustabdė šios įstaigos darbą: neveikė kompiuteriai, o be darbo slampinėjantiems darbuotojams teko raminti nepatenkintus interesantus.  „Viskas gerai. Nieko pas mus neįvyko. O kas galėjo įvykti?“ - sakė vienas „Respublikos“ dėmesio sulaukęs valdininkas. Tik po kurio laiko jis prisiminė, kad praėjusį rytą „kažkas tikrai įvyko“, tačiau buvo linkęs nedramatizuoti incidento.