aleksandro litvinenkos

Maskva, kuri neigia prisidėjusi prie buvusio dvigubo rusų šnipo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, elgiasi „vis absurdiškiau“, pirmadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Kremlius „nesąmonėmis“ vadina Londono ir jo sąjungininkų jam metamus kaltinimus prisidėjus prie buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste.

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį kreipėsi į parlamentarus, Maskvai iki Londono nustatyto termino nepaaiškinus, kaip Jungtinės Karalystės teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų dvigubas agentas. Premjerė paskelbė apie 23 rusų diplomatų išsiuntimą, taip pat Londonas sušaukė JT Saugumo Tarybą neeiliniam susitikimui.

Didžioji Britanija vakar suteikė Rusijai vieną dieną pasiaiškinti, kaip jos teritorijoje galėjo būti nunuodytas buvęs rusų žvalgybos agentas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija. Premjerė Theresa May pareiškė, kad jeigu kovo 13-ąją nebus įtikinamo atsakymo, tai Londonas imsis atitinkamų priemonių. Didžiąją Britaniją taip pat palaikė ir sąjungininkė JAV.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas svarbiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjui ir pagrindiniams įtariamiesiems prieš dešimtmetį Londone nužudyto Kremliaus kritiku tapusio buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje. JAV Iždo departamentas į vadinamąjį Magnitskio sąrašą įtraukė įtakingą Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną ir pagrindinius įtariamuosius A.Litvinenkos nužudymu – Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną.

Vilniuje vykusiame Laisvos Rusijos forume susibūrę visuomenininkai, Rusijos opozicijos veikėjai, žurnalistai neturi vienos nuomonės dėl Vakarų taikomų sankcijų efektyvumo, tačiau sutaria, kad asmenų ratas, kuriems jos taikomos, turėtų būti gerokai platesnis. Fondo „Laisva rusija“ ir instituto „Legatum“ atstovas Ilja Zaslavskis neabejoja, kad lojaliausio Kremliaus režimui verslininkų rato dabartinės vakarų sankcijos iš esmės neveikia, nes jos skausmingos tik keletui asmenų.

Šiandien ypač išpopuliarėjo politinių procesų pavadinimai, kurie skamba kaip populiarių filmų tęsiniai: pavyzdžiui, Minskas-2, Maidanas-3 ir pan. Apie vieną iš tokių reiškinių bus ir šis straipsnis. Jame nagrinėjama, ką Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas norėjo (ir ką sugebėjo) pasakyti savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.

Knygos „Putinokratija“ autorius Borisas Reitschusteris, Rusijoje gyvenęs 16 metų, parašęs apie ją penkias knygas, vadovavo vokiškojo „Focus“ Maskvos padaliniui, leidiniui „Gordon“ papasakojo apie savo paskutinį susitikimą su nužudytuoju opozicionieriumi Borisu Nemcovu, Kremliaus įtaką Vokietijos verslui. Pateikiame šio interviu ištraukas: – Jūs draugavote su Borisu Nemcovu. Kada paskutinį sykį matėtės? – Buvau atvykęs į jo ofisą Maskvoje 2014 metais.