agnė vanagienė

„Jau dabar galime kalbėti apie didžiausią istorijoje Lietuvos delegaciją olimpiniame renginyje“, – įsitikinusi Agnė Vanagienė, mūsų šalies misijos vadovė 2027 m. Stambule vyksiančiose ketvirtose Europos žaidynėse.

Sportas dažniausiai suvokiamas per emocijų ir pergalių prizmę, tačiau rečiau įvertinama jo kuriama ekonominė nauda Lietuvai – nepaisant reikšmingo indėlio šalies biudžetui, į sportą vis dar žvelgiama kaip į papildomas išlaidas. Ekspertai perspėja, kad dėl tokio požiūrio mažiau matomos, tačiau potencialiai perspektyvios sporto šakos rizikuoja likti nuošalyje. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje sporto sektorius sukuria apie 1 proc.

Daugiau nei 200 delegacijų iš viso pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų susirinko Senegalo sostinėje Dakare į Misijos vadovų seminarą, pažymėdami svarbų etapą likus kiek daugiau nei pusmečiui iki oficialios jaunimo vasaros olimpinių žaidynių pradžios. Jau 4-osios jaunimo vasaros olimpinės žaidynės Dakare vyks spalio 31 – lapkričio 13 dienomis. Planuojama, kad jose dalyvaus apie 2 700 sportininkų iš 206 delegacijų. Programoje numatytos 25 oficialios sporto šakos.

Kitais metais vyksiančiose Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuva greičiausiai turės rekordiškai didelę rinktinę, kurios gyvenimą Italijoje sustyguoti bus nemenkas iššūkis. Taip mano olimpinės misijos vadovė Agnė Vanagienė. Bet iššūkius lems pačių žaidynių specifika, o ne komandos dydis. XXV žiemos olimpinės žaidynės vyks 2026 m. vasario 6–22 d. Milano ir Kortinos regionuose.

Tam, kad neseniai pasibaigusios Paryžiaus olimpinės žaidynės būtų ypatingos 51 Lietuvos sportininkui, misijos vadovai turėjo atlikti daug nematomo, net juodo darbo. Kartais juodo – visomis prasmėmis. Prancūzijos sostinėje laukusius iššūkius ir nuotykius misijos vadovo ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė ir jos kolegos įsiminė ilgam.

Daug ir numatytų, ir netikėtų iššūkių tenka Lietuvos misijos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse vadovams. Apie juos su šios misijos vadovo Einiaus Petkaus pavaduotoja Agne Vanagiene kalbėjomės gerokai vėsesniame nei karščiu alsuojanti Lietuva Paryžiuje. Temperatūra – žemesnė, bet įtampa dėl paprasčiausių buitinių dalykų – elektros, karšto vandens, neveikiančių tualetų olimpiniame kaimelyje – tokia pat, kaip ir prieš kiekvieną svarbiausią sporto įvykį per ketverius metus.

Trylika jaunųjų Lietuvos žiemos sporto šakų atstovų šiuos metus pradėjo olimpinių žaidynių dvasia vis dar alsuojančioje Pietų Korėjoje. Mūsų šalies atletai ne tik varžėsi su geriausiais pasaulyje bendraamžiais, išbandė olimpines arenas, bet ir pajuto, ką reiškia būti olimpinės misijos dalimi. „Jaunimo olimpines žaidynes rengė 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių organizatoriai, todėl viskas vyko tikrai sklandžiai.

Iki 2024 metų Paryžiaus olimpinių žaidynių liekant šiek tiek mažiau nei 250 dienų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai pasinaudojo paskutine žaidynių organizatorių sudaryta galimybe apsilankyti Paryžiuje ir apžiūrėti svarbius logistinius taškus bei gauti atsakymus į rūpimus klausimus.

Nenutylantis telefonas, maksimali koncentracija ir atsakomybė už dešimtis geriausių Lietuvos sportininkų – toks yra misijos vadovų darbas olimpinių renginių metu. Krokuvos, Mažosios Lenkijos ir Silezijos regionuose vykusiose Europos žaidynėse dėl medalių kovėsi 130 Lietuvos sportininkų, o tuo, kad jiems būtų užtikrintos geriausios įmanomos sąlygos, rūpinosi du žmonės – Einius Petkus ir Agnė Vanagienė.

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis – paskutinysis prieš didžiuosius vasaros olimpinius renginius. Jau penktadienį LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė išvyksta į Krokuvą (Lenkija), kur kitą savaitę prasidės trečiosios Europos žaidynės.

Koronaviruso bangai vis dar siubuojant pasaulyje, sportininkams vėl gana neįprastomis salygomis teks pasitikti vieną iš didžiausių sporto renginių pasaulyje. Šįsyk daugybės taisyklių apsuptyje teks kurį laiką gyventi žiemos sporto šakų atstovams, dalyvaujantiems Pekino olimpiadoje. Jau praėjusių metų vasarą vykusiose Tokijo žaidynėse tiek dalyviams, tiek ir žiūrovams, žiniasklaidos atstovams ar personalui galiojo gana griežtos koronaviruso protokolo taisyklės.

Lietuvos olimpinės delegacijos kelionė Japonijoje prasidėjo. Pirmieji į Hiracuką išvyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė. Hiracuka – Kanagavos prefektūroje esantis, nuo Tokijo valanda kelio automobiliu nutolęs miestas, kuriame gyvena per 257 tūkst. žmonių. Būtent čia didžioji dalis Lietuvos sportininkų dalyvaus aklimatizacijos stovykloje prieš startuodami Tokijo olimpinėse žaidynėse.

Iki Tokijo olimpinių žaidynių likus mažiau kaip 100 dienų, neatsakytų klausimų dar liko nemažai. Tačiau visi – sportininkai ir jų treneriai, medikai, delegacijų vadovai – rengiasi sporto šventei, kuri gal bus kiek kitokia nei įprastai, bet kartu taps viltimi, kad dėl pandemijos sustojęs pasaulis pamažu vėl grįš į įprastą gyvenimą. „Olimpinės žaidynės – didžiausia sporto šventė, net ir tokiomis sąlygomis.