A. Ramanausko

Vilniaus Antakalnio kapinėse antradienį, minint antrąsias partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, visuomenei pristatytas jam skirtas paminklas. „Šis paminklas A. Ramanauskui-Vanagui – paminklas ir visiems jo bendražygiams (...) Šiandien galime išreikšti amžiną padėką ir pagarbą partizanų vadui“, – iškilmingoje ceremonijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Šį vakarą – aštuntoji „Aplink Lietuvą. Žmonės“ laida, kurioje TV3 televizijos laidos žiūrovai išvys, kaip keliautojams Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui sekėsi Merkinėje ir Klaipėdoje. Laidos vedėjai Varėnos raj. esančioje Merkinėje aprodys vietas, susijusias su partizanų kovomis už laisvę, o ypač – su Adolfo Ramanausko-Vanago veikla. M. Starkus ir V. Radzevičius leisis į 22 kilometrų pėsčiųjų žygį, kur aplankys svarbiausias Lietuvos partizanų vado kovos vietas, rašoma pranešime spaudai.

Klaipėdos politikui Viačeslavui Titovui už partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimą skirta 12 tūkst. eurų bauda. Toks nuosprendis uostamiesčio politikui antradienį paskelbtas Klaipėdos apylinkės teisme, BNS pranešė teismo atstovė spaudai Olga Sadovskaja. V. Titovas pripažintas kaltu dėl neapykantos skatinimo, sovietų nusikaltimų neigimo ir mirusiojo atminimo paniekinimo.

Prieš mažiau nei savaitę JAV Čikagos priemiestyje buvo atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei. Toks veiksmas sulaukė Rusijos kritikos ir atsakomųjų Lietuvos veiksmų. Rusijos ambasada JAV ir Simono Wiesenthalio centras kritikavo partizanų vadą pagerbusį veiksmą, o Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) dėl tokios kritikos pliūpsnio iškvietė Rusijos ambasados atstovą ir pasiūlė geriau susipažinti su A. Ramanausko-Vanago biografija, paskelbė BBC.

Į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją gegužės 7 dieną iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam išreikštas protestas dėl Rusijos ambasados JAV viešai paskelbto ir tikrovės neatitinkančio pareiškimo apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą po to, kai jo garbei Čikagos priemiestyje buvo atidengtas paminklas.

Teismui perduota buvusio Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo byla, kurioje jis kaltinamas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paniekinimu. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, V. Titovui pateikti kaltinimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš tam tikrą žmonių grupę ir viešo pritarimo SSRS nusikaltimams ar jų neigimo.

Svarbiausi 2018-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo popiežiaus Pranciškaus vizitas, valstybės atkūrimo šimtmečio šventė ir mokytojų streikas, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Buvusiam Klaipėdos miesto tarybos nariui Viačeslavui Titovui dėl jo pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanuską-Vanagą pareikšti įtarimai dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, kurstymo prieš žmonių grupę ir viešo pritarimo sovietiniams nusikaltimams, trečiadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Įtarimų uostamiesčio politikas sulaukė po apklausos Klaipėdos apygardos prokuratūroje, atliekančioje ikiteisminį tyrimą dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo.

Teisėsaugos pareigūnai trečiadienį apklaus buvusį Klaipėdos miesto tarybos narį Viačeslavą Titovą byloje dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimo. V. Titovas BNS sakė, kad jo apklausa Klaipėdos apygardos prokuratūroje numatyta 9.30 valandą. Teisėsauga pradėjo tyrimą, kai politikas neteisingai pareiškė, esą A. Ramanausko-Vanago iniciatyva partizaninio karo su sovietais metu buvo nužudyti 8 tūkst. taikių gyventojų.

Seimas antradienį pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Už tokią rezoliuciją balsavo 91 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš, septyni susilaikė.

„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį pakvietė Lietuvos visuomenę, istorikus ir teisininkus pradėti diskusiją dėl galimybės pripažinti, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas. R. Karbauskio iniciatyva Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai parengė ir Seimui teiks svarstyti deklaraciją dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos vadovu, teigiama pranešime spaudai.

Kremliaus propagandos ruporo – Rusijos užsienio reikalų ministerijos – atstovė Marija Zacharova pasipiktino Lietuvos sprendimu šiuos metus paskelbti „Miško brolių“ vado Adolfo Ramanausko-Vanago metais.

Spalio 5- 6 dienomis Vilniuje vyks Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) ginkluotojų pajėgų vado, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pirmojo pavaduotojo, nuo 1953 m. – aukščiausiojo LLKS ir dėl nepriklausomybės kovojančios Lietuvos pareigūno, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atlikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų ekspertizė nustatė tris naujus faktus. Jau po paskelbto mirties nuosprendžio Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo sužalotas kaktikaulis. Tai nutiko iki mirties nuosprendžio įvykdymo likus maždaug trims-keturioms savaitėms. Tiksliau pasakyti, koks tai buvo sužalojimas ir kuo jis padarytas, nėra galimybės, nes jo požymiai išnyko gijimo proceso metu.

Vyriausybė sudarys komisiją dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago palaikų perlaidojimo, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Tai svarbus įvykis, kad atrasta palaidojimo vieta. Vyriausybė darys viską, kas priklauso, kad būtų tinkamai palaidotas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas. „Bus sudaryta Vyriausybės komisija, taip pat tarsimės su dukra, giminaičiais, kaip geriausia įamžinti ir perlaidoti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Mokslininkai kitąmet žada Vilniaus Našlaičių kapinėse Antakalnyje ieškoti partizanų vado Adolfo Ramanausko - Vanago ir kitų laisvės kovotojų palaikų. Tyrimų pirmąjį etapą atlikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Vilniaus universiteto mokslininkai konstatavo, kad šioje vietoje buvo užkasami 1956 – 1969 metais Lukiškių ir Vilniaus KGB kalėjimuose sušaudyti asmenys.

„Žmona kiekvieną dieną prašo mano autografo! Deja, dažniausiai tai būna šildymo, naujo automobilio ar prabangių kailinių sąskaitos“, – juokauja charizmatiškasis TV3 televizijos ir radijo laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis. Jau sausio 3-ąją, ketvirtadienį, 20.00 val. pirmojoje 2013-aisiais laidoje „Patys pačiausi“ auksines frazes ištars ne tik jis, bet ir televizijos grandai Džiugas Siaurusaitis ir Algis Ramanauskas.

Už nužudymus per lytinį aktą (beje, jie nėra tokie reti) teismai paprastai linkę skirti griežtas bausmes. Tokios žmogžudystės gali būti pripažįstamos netyčinėmis, jeigu vienas iš partnerių kitą nužudė to nenorėdamas, tik įsiaudrinęs tenkindamas aistras.