a. litvinenka

Rusijos generalinio prokuroro pavaduotojas pirmadienį apkaltino Didžiąją Britaniją atsisakant bendradarbiauti su Maskva tiriant buvusio šnipo apnuodijimą ir palygino šį incidentą su kitų rusų nužudymais JK teritorijoje.

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

Didžiojoje Britanijoje pareigūnai sako priartėję prie medžiagos, panaudotos kaip įtariama nunuodyti buvusį dvigubą rusų agentą, nustatymo, kai Maskva kaltina ir politikus, ir žurnalistus antirusiškų nuotaikų kurstymu.

 Didžiosios Britanijos policija antradienį stengėsi nustatyti, kokia nežinoma medžiaga buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas, šiuo metu kovojantis dėl savo gyvybės ligoninėje. Tuo tarpu Maskva pareiškė neturinti jokios informacijos apie šį „tragišką incidentą“. Britų kovos su terorizmu padalinio specialistai padeda tyrime dėl sekmadienį įvykusio incidento, kai staiga sąmonės neteko buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, ketvirtadienį pareiškė britų teisėjas, pristatydamas šio Kremliaus kritiku tapusio rusų šnipo mirties tyrimo išvadas.

Buvusį Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoją Aleksandrą Litvinenką, „tikriausiai“, nužudė todėl, kad „jis buvo pasiruošęs duoti parodymus dėl galimų mafijos ir V. Putino ministrų ryšių“, rašoma „The Times“, remiantis „informacijos šaltiniais Ispanijoje“. Anot straipsnio autoriaus Grahamo Keeley, parodymai galėjo būti duodami Ispanijoje vykstančio didžiulio Rusijos nusikalstamų grupuočių tyrimo metu. Šis disidentas buvo vienintelis iš su Rusijos spec.

Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinės Karalystės specialiosios tarnybos ieško santūrių žmonių, kurie moka rusiškai, ir per metus žada apie 40 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą. Darbą siūlo Vyriausybės informacijos štabas ir penktasis bei šeštasis karinės žvalgybos skyriai, geriau žinomi kaip tiesiog slaptoji britų tarnyba. Ji ieško atidžių darbuotojų, kurie galėtų versti ir nagrinėti šaltinius rusų kalba, tai būtų pareigūnų perimti slapti dokumentai ar pokalbiai.

Britų koroneris seras Robertas Owenas (Robertas Ouvenas), atsakingas už buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nužudymo bylos tyrimą, padarė išvadą, jog esama pakankamai svarbių įrodymų, jog Rusija galėjo būti prisidėjusi prie agento mirties, pranešama BBC tinklalapyje.