a. bumblauskas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „a. bumblauskas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „a. bumblauskas“.
Bumblauskas: Gudavičius įvedė Lietuvos istoriją į europinį kontekstą
Velionis istorijos profesorius Edvardas Gudavičius įvedė Lietuvos istoriją į europinį kontekstą, sako jo mokinys, kolega ir bičiulis Alfredas Bumblauskas.
Pristatytas iškiliausių šalies asmenybių „Lietuva ir mes“ fotoprojektas
Šiandien sostinėje įsikūrusioje nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko fotoprojekto apie iškiliausias Lietuvos asmenybes, garsinančias mūsų šalį, pristatymas. Projekto „Lietuva ir mes“ herojai – puikiai visiems žinomi menininkai, mokslininkai, politikai, aktoriai ir visuomenės veikėjai. Sustabdyta bei įamžinta akimirka jų gyvenimo, jų svajonės, jų autoritetai ir jų gyvenimo lūžio istorija nugulė į elektroninę „Lietuva ir mes“ albumo versiją.
A. Bumblauskas: čia ne grybavimas, reikia kompetencijos turėti
Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas nuomonės nekeičia – į Vokietijoje rastą Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktą jis žiūri įtariai. Istoriko teigimu, tai – ne originalas, o juodraštis. Patikintas, kad garsūs istorikai A.Kasparavičius, A.P.Kasperavičius ir Z.Butkus yra linkę tikėti dokumento originalumu, A. Bumblauskas tik trumpam suabejoja. „Jeigu jau ekspertai sako, kad čia yra rimta, tai yra rimta... Bet aš sakau, čia yra juodraštis.
Tarpukario Lietuvą išgarsino ANBO lėktuvai, krepšinis ir sviestas
„Vasario 16-oji sukūrė šiandieninės lietuviškos tapatybės pagrindus. 1990 metų kovo 11-oji turėjo ant ko atsistoti. Tarpukario Lietuvos pasiekimai didžiuliai. Vien žemės ūkio suklestėjimas yra fenomenalus“ , – sako VU profesorius Alfredas Bumblauskas. Dvi Lietuvos respublikos: 1918-ųjų ir 1990-ųjų metų. Kokiomis sąlygomis jos kūrėsi, vystėsi, ką pavyko pasiekti? Apie tai – pokalbis su istoriku Alfredu Bumblausku ir ekonomistu Gitanu Nausėda.
Lietuvių kalbos mitai sklaidosi?
Lietuvių kalbos teisės pamintos. Visuomenei nerūpi kalbos ir tautos likimas. Negerbiama, užteršta visokio galo skoliniais mūsų kalba sparčiai degraduoja ir perniek eina normintojų pastangos išlaikyti ją gryną ir nepakitusią. Neribota laisvė, demokratija pavertė kalbą vien tik komunikacijos įrankiu, kalbėti viešai šiandien leidžiama bet kam ir bet kaip – nelankant specialių kalbos kursų, nepaisant norminės tarties ir kirčiavimo reikalavimų, nematant reikalo duoti tekstus peržiūrėti redaktoriui.
REKLAMA
REKLAMA