Arturas Masas

Ispanijos turtingo šiaurės rytinio Katalonijos regiono lyderiu sekmadienį buvo išrinktas aršus regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkas, kuriam kelią į šį postą atvėrė paskutinę minutę pademonstruota separatistų sparno vienybė. Carleso Puigdemont'o išrinkimas Katalonijos lyderiu turėtų suteikti naują postūmį secesijos šalininkų judėjimui po ne vieną mėnesį vykusių vidaus rietenų.

 Separatistai Katalonijoje užsitikrino regioninio parlamento kontrolę per sekmadienį vykusius rinkimus, kuri, jų teigimu, leidžia pradėti įgyvendinti pažadą siekti nepriklausomybės nuo Ispanijos, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus. Regioninės vyriausybės paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, rodo, kad pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

Atidavęs savo balsą Barselonos centre Katalonijos prezidentas Arturas Masas sekmadienio rinkimus, laikomus lemiamais Ispanijos ateičiai, pavadino „didžia pergale už demokratiją“ nepaisant to, kas juos laimės. Kadangi Ispanijos vyriausybė blokavo A.Maso pastangas surengti tiesioginį referendumą dėl nepriklausomybės, jis šio sekmadienio rinkimus į regiono parlamentą pateikia kaip šansą „laisvei“ nuo Madrido valdymo. „Turėjome įveikti daug kliūčių iš valstybės institucijų, – sekmadienį sakė jis.

 Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas antradienį pareiškė, jog nori pirmalaikių rinkimų šiame turtingame regione, kurie padėtų priartėti prie tikslo atsiskirti nuo Ispanijos. Rinkimai, kuriuose bendru sąrašu dalyvautų kandidatai iš visų partijų, pasisakančių už regiono nepriklausomybę, yra „vienintelis kelias“ leisti katalonams pareikšti savo nuomonę po lapkričio 9 dieną vykusio simbolinio nepriklausomybės referendumo, kuriam nepritarė centrinė vyriausybė, nurodė A.Masas.

Katalonijos nacionalistų vyriausybė pažadėjo dar aktyviau siekti atsiskyrimo nuo Ispanijos po to, kai daugiau nei 2 mln. žmonių balsavo sekmadienį vykusiame simboliniame referendume, kurį Madridas atmetė kaip „bevaisį ir nereikalingą“. Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas šį balsavimą, kuris surengtas negavus Madrido leidimo, pavadino „visiška sėkme“, kai didžioji dauguma žmonių, dalyvavusių simboliniame plebiscite, palaikė regiono atsiskyrimo idėją.

 Katalonijos lyderis Arturas Masas pareiškė, jog sekmadienį įvykęs simbolinis referendumas dėl jo vadovaujamo Ispanijos regiono nepriklausomybės, kuriame balsavo daugiau kaip du milijonai žmonių, buvo „visiška sėkmė“. „Katalonija vėl parodė, kad ji nori valdyti save“, - sakė jis Barselonoje po to, kai Ispanijos šiaurės rytuose esančiame regione užsidarė balsavimo apylinkės.

Ispanijos šiaurės rytuose esančios Katalonijos vadovas Arturas Masas antradienį pažadėjo, jog vadovaudamasis kitais įstatymais sieks regione lapkričio 9 dieną surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kai Madridas teismuose užginčijo planus dėl plebiscito. Katalonijos lyderiai pirmadienį sutarė, kad patariamasis plebiscitas, kurį jie sušaukė po Škotijos referendumo dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės, negali būti surengtas tokia forma, kaip numatyta dabar.

 Katalonijos, stipraus šiaurės rytų regiono Ispanijoje, prezidentas oficialiai paskelbė apie nepriklausomybės referendumo rengimą lapkričio 9 dieną, – dar viena separatistinė iniciatyva Europoje ir didžiausias pastarojo meto iššūkis Ispanijai. Konservatyvioji Ispanijos vyriausybė, vadovaujama premjero Mariano Rajoy (Mariano Rachojaus) tvirtina, kad Katalonijos referendumas yra neteisėtas ir neturi įvykti.

Po Škotijos sąjungos su britais rėmėjų pergalės, daugelis ES valstybių valdžios atstovų atsiduso su palengvėjimu. Tačiau liko dar ne vienas regionas Europoje, kuris reikalauja analogiškų referendumų, rašo „Deutche Welle“. Tie, kurie nori išsaugoti Europos valstybes jų dabartiniu pavidalu, atsiduso su palengvėjimu.