senatvės pensija

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis iš dalies keičiama senatvės pensijų skyrimo tvarką.  Priimtame projekte įtvirtinta, kad jei asmuo dėl pensijos skyrimo kreipiasi praėjus 12 ar daugiau mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, laikoma, kad senatvės pensijos skyrimas atidėtas.

Kalbėdami apie pensijas Lietuvoje politikai ir valdininkai mini vidutinę senatvės pensiją visoje Lietuvoje. Tai yra apie visų šalies pensijų vidurkį. Tačiau, priklausomai nuo gyvenamosios vietos, ji gali gerokai skirtis. Juo labiau, kad „Sodros“ duomenys rodo: skirtingose šalies savivaldybėse vidutinė pensija skiriasi net 254 eurais per mėnesį.

Šiuo metu Seime, be kita ko, yra svarstomos Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma keisti dabartinę atidėtų pensijų skyrimo ir perskaičiavimo tvarką. Tokioms pataisoms reikalinga Vyriausybės išvada. Jos projektą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutinka, kad kai kurios pensijos būtų padidintos virš 40 proc. Artimiausiu metu Vyriausybė turėtų priimti nutarimą dėl išvados ir ją teikti Seimui.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžetu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė patvirtinti kai kuriuos naujus fiksuotus dydžius: bazinės pensijos, apskaitos vienetų, vidutinio darbo užmokesčio ir kt. Visi šie dydžiai yra naudojami apskaičiuojant kiekvieno žmogaus senatvės pensiją.

2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu, pirmadienį skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pasak jos pranešimo, vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų. Prognozuojama, kad kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs 7,3 proc.

Paprastai artėjant pensiniam amžiui kiekvienas darbuotojas pradeda rūpintis būsima pensija. Tačiau yra tūkstančiai gyventojų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaro. Ir ne visi jie žino, kad taip praranda pinigų. Šią tvarką imtasi keisti ir dėl to gyventojai raginami kreiptis į Seimą.

Lietuvos gyventojai, prisijungę prie savo asmeninių paskyrų „Sodros“ svetainėje, gali sužinoti savo sukauptą draudimo arba stažą ir apskaitos vienetus. Būtent nuo šių dviejų dydžių labiausiai priklauso, kokia senatvės pensija bus skirta baigus darbinę karjerą. Sukauptą pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus kiekvienam gyventojui „Sodra“ perskaičiuoja 2 kartus per metus – pagal sausio 1 d. ir liepos 1 d. turimus duomenis.

Ilgesnis gyvenimas leidžia daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, pasimėgauti kasdieniais džiaugsmais ar sužinoti ką nors naujo. Kita vertus, lietuviams ilgiau gyvenant, mėnesinės jų pajamos gali ir sumažėti. Bent jau tiems gyventojams, kurie kaupia pensiją II pakopos fonduose ir juos sukaups pakankamai, kad nusipirktų vadinamąjį pensijų anuitetą. T.y. tam tikrą priedą prie įprastinės pensijos. Seimas neseniai pakeitė Pensijų kaupimo įstatymą.

Dėl skirtingų priežasčių dalis Lietuvos gyventojų „Sodrai“ laiku nepateikia prašymų pensijai gauti ir dėl to praranda pinigų. Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma iš dalies tai pakeisti. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to.

Ketvirtadienį Seimas ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytų įstatymo pataisų, kuriomis siūloma daugiau pinigų skirti pensijų didinimui. Po pateikimo už atitinkamą įstatymo projektą balsavo 92 parlamentarų, balsavusių prieš nebuvo, bet 2 susilaikė. Šiuo metu Socialinio draudimo pensijų įstatymas numato, kad individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai. Tačiau taip, kad papildomos lėšos pensijų didinimui neviršytų 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.

Senatvės pensijos ir kai kurios kitos „Sodros“ išmokos kiekvienais metais indeksuojamos arba didinamos atsižvelgiant į tai, kiek šalyje yra darbuotojų, kiek jie uždirba ir sumoka socialinio draudimo įmokų. Įstatymas numato, kad pensijos turi būti indeksuojamos atsižvelgiant į darbo užmokesčio šalyje didėjimą ankstesniais metais ir ateities prognozes. Paskelbus jas, paaiškėjo, kiek mažiausiai augs pensijos.