Živilė Kairytė

Kalėdos – nuostabiausias žiemos metas, kuomet visa šeima susirenka kartu, o mažiausiems didžiausias džiaugsmas išpakuoti dovanas. Deja, ne visi patiria šį džiaugsmą, todėl „TV pagalbos“ gelbėtoja bei paramos ir labdaros fondo „Gėrio trupinėlis“ įkūrėja Rūta Filejeva kiekvienais metais su gerų žmonių pagalba dovanoja džiaugsmą tiems, kuriems jo labiausiai reikia.

Pasaulyje, kuriame vyrauja grožio kultas, dažnai pamirštame, kad gražus yra kiekvienas, nepaisant jo sudėjimo. Tai įrodė ir 33 metų jurbarkietė Vitalija Jonikytė-Bacevičė, debiutavusi tarptautiniame „plius dydžio“ moterų grožio konkurse „Ms./Mrs. On Top Of the Wold Plus Size 2021“ ir tapusi tituluočiausia šio konkurso dalyve. Mergina vis dar negali patikėti, kad sulaukė tokios sėkmės, tačiau neslepia – kelias buvo nelengvas ir vingiuotas, o su iššūkiais teko susidurti dar pasiruošimo metu.

Į namus pamažu pradeda belstis Kalėdinė nuotaika – namuose vis atsiranda viena kita dekoracija, prekybos centruose jau renkamės, kokiais žaisliukais puošime eglutę. O kokios šventės ir be meduolių, kurie tapo kone neatskiriama šventės dalimi? Valentina Sakalauskienė sako visai neseniai pamėgusi kepti meduolius, o naujausias jos kūrinys, valgomas Kalėdų vainikas, privertė seilę nuvarvinti ne vieną.

Akyliausi „TV pagalbos“ žiūrovai jau pastebėjo, kad laidose pasirodo kai kam naujas, kai kam jau seniau matytas veidas – po kelerius metus trukusios pertraukos, į televizijos ekranus sugrįžo Monika Ostrenkova, papildžiusi gelbėtojų gretas. Jau anksčiau Monikos veidas matytas daliai žiūrovų, tačiau prieš ketverius metus moteris nusprendė pailsėti nuo kamerų ir pasimėgauti laiku, skiriamu sau. Tik kad ir per tą netrumpą laiką M. Ostrenkova negalėjo pamiršti taip patikusio darbo televizijoje.

Dabar 30-metė vilnietė Aistė Jakimavičiūtė-Bikauskė gyvena pilnavertį gyvenimą ir I tipo diabetas jos nestabdo. Mergina juokauja, kad šiemet „švenčia“ 20-tus metus su liga, nors laiko susitaikyti ir išmokti su ja gyventi prireikė. Cukrinis diabetas – sutrikimas, kuomet kasa nebegamina insulino, todėl jį reikia leistis pačiam žmogui, kad ląstelės įsisavintų gliukozę iš kraujo, naujienų portalui tv3.lt pasakojo A. Jakimavičiūtė-Bikauskė.

Emilija – tikra šypsenėlė, savo šypsena užkrečianti ir kitus, tik daugelis nemato jos negalios, kuri kirto itin skaudžiai. Mergaitės smegenyse vos po gimimo aptiktos cistos, kurios per kelis mėnesius pasiglemžė visą dešinįjį smegenų pusrutulį, o tai atsiliepė Emilijos raidai. Emilija – viena iš šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojų, kurios tėvelių svajonė, kad mergaitė būtų kuo labiau savarankiška.

Kulautuvoje su šeima įsikūrusi 35-erių Vaiva Petrauskienė džiaugiasi ne tik dviem dukromis, bet ir tuo, kad būtent jų gimimas padėjo atrasti veiklą, kurioje ne tik patinka, bet ir puikiai sekasi – Vaiva gamina tortus ir kitus skanėstus, kurie daugelį vos pamačius priverčia aikčioti, o pati kepėja išpildo kiekvieną kliento norą, kad ir koks jis bebūtų.

Jau šešioliktus metus Rimvydo Vekeroto krūtinėje plaka donoro širdis – klastinga gripo forma, siautusi apie 2000 metus, kirto taip skaudžiai, jog medikams vyrą kelis kartus teko vaduoti iš mirties gniaužtų ir tik po daugybės metų vyras ramiai gali kalbėti apie gyvenimą pakeitusius įvykius.

Įsibėgėjant paskutiniam rudens mėnesiui, daugelis jau pradeda sukti galvas dėl Kalėdų – pradeda ieškoti naujų dekoracijų, svarsto, kaip šiemet į namus įnešti šventinę nuotaiką. Senuosiuose Trakuose įsikūrusi Liucija Pavlovska turi pasiūlymą šiemet pasipuošti Kalėdine eglute, pagaminta iš... kiaušinių dėžučių! Jau daugelį metų 45-erių moteris užsiima įvairiais rankdarbiais, o dažniausiai savo darbams renkasi ne pirktines dekoracijas, o tai, ką randa namuose arba gamtoje.

Penkerių šiaulietė Veronika visus žavi savo guvumu ir energija, o nuo jos veido nedingsta šypsena, tik judėti mergaitei sudėtinga – ji gimė su itin reta patologija, nesusiformavusiu kairės kojos šlaunikauliu, o ir kita kojytė nėra visiškai sveika. Veronika yra viena iš „Išsipildymo akcija 2021“ herojų, jos viltis žengti pirmuosius tvirtus žingsnius dabar geros valios žmonių rankose – surinkus reikiamą sumą, mergaitei būtų atliktos net trys operacijos, suteiksiančios galimybę vaikščioti.

Vos 23 savaičių gimusi Milana šiandien jau 14-metė panelė, tiesa, ją gyvenime lydi platus diagnozių sąrašas. Kaip pasakoja jos mama Natalija Bernatovič, iš medikų išgirsti žodžiai, jog dukra bus visiškai neįgali, paskatino kuo daugiau stengtis, o šiandien didžiausias jų noras – įsigyti elektrinę kėdutę, kuri padėtų Milanai pakilti į ketvirtą aukštą ir palengvintų jos tėvų kasdienybę.

„Konservatorė“ – taip juokais draugai vadina vilnietę Renatą Šniolienę, tačiau toli gražu ne dėl jos politinių pažiūrų, o pomėgio suktis virtuvėje ir konservuoti produktus. „Kūmutės virtuvės“ įkūrėja šypsosi, kad tai puikus būdas išgelbėti suvytusius produktus, o savo maisto tinklaraštyje dalinasi receptais, kurie sužavi tūkstančius. Jau kone dešimtmetį Renata (50) rašo apie maistą, tiesa, tik formos bėgant laikui keitėsi.

Lapkričio 11 diena nuo seno protėviams buvo labai svarbi – tai ne tik buvo paskutinioji rudens šventė ir priešžiemio pradžia, bet ir leisdavo nuspėti, kokia žiema laukia. Bažnytiniame kalendoriuje ši diena įrašyta Šv. Martyno vardu. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad ši diena parodydavo, kokia žiema laukia, o papročiai ir tradicijos buvo labai linksmi, tik gaila, kad vis dažniau pamirštami. Pagal gamtą spėjo orus Šv.

Norint imtis remontų, neretai užklumpa baimės – juk laukia tiek darbų ir tiek išlaidų, tačiau Klaipėdoje gyvenanti Rima Rimaitė-Ivanauskienė kartu su vyru nepabūgo visų dvejonių ir dar 2014 metais įsigijo savo svajonių butą, kurį tik dabar drąsiai vadina užbaigtu, mat remontai truko net septynerius metus. 54 kvadratinių metrų butas ilgus metus buvo nematęs remonto, atsikrausčius čia viskas dvelkė senienomis, o įrengimo sprendimai vertė kraipyti galvą.

Kalėdos – kone pati magiškiausia šventė, suburianti šeimas ir apsupanti jaukumu gerumu. O kokios žiemos šventės be eglutės? Vis dažniau žmonės jų pirkti traukia į Šiaulius, kur įsikūręs Butavičių šeimos eglučių ūkis, kuriame kasmet pakvimpa Kalėdomis. Kalėdinės eglutės ūkyje atsirado prieš dešimtmetį, pradžia buvo nedrąsi, tačiau dabar pajusti šventinės nuotaikos žmonės renkasi čia.

Už lango įsivyraujant vis žvarbesniems orams, daugelis laukia šildymo sezono pradžios – tai tampa išsigelbėjimu. Tačiau neretai radiatoriams pradėjus pleškinti, išsausėja ne tik oras namuose, bet ir mūsų oda, kurios tinkamai neprižiūrint galime turėti daugybę bėdų.

Lapkričiui persiritus į antrąją pusę ir prasidėjus gruodžiui, daugelio namuose jau įsivyrauja kalėdinė nuotaika – namuose kvepia sausainiais ir atsiranda vis daugiau su Kalėdomis susijusių dekoracijų. Jau ilgą laiką lietuvių namuose stovi ne tik žaisliukais puošta eglutė, vis dažniau namų puošmena tampa puansetijos, dar vadinamos Kalėdų žvaigždėmis.

Spalio 29-osios rytą Kazlų Rūdoje įvyko skaudi nelaimė – dėl dujų nuotėkio įvyko sprogimas, ko pasekoje sudegė namas, kuriame tą naktį buvo 4 asmenys, tarp jų yra ir nukentėjusių. Iš namo neliko nieko, viskas, kas buvo tiek viduje, tiek namo išorė sudegė, todėl šeimai beliko vienas kelias – kreiptis į geros valios žmones. Sprogimas įvyko ankstyvą penktadienio (spalio 29 d.) rytą – kaip pasakoja namo savininkė Laimutė Barauskienė, sprogimas pabudino maždaug 6.50 val. ryte.

Vilnietė Austėja Račaitė niekad neslėpė, kad priklauso LGBTQ+ bendruomenei – 22-ejų Austėja drąsiai už rankų laikosi su savo mergina, dalyvauja pride eitynėse ir įsitraukia į bendruomenės veiklą. Ji neslepia, kad pradėjusi domėtis žmogaus teisių ir lygybės klausimais pati drąsiai pasakė artimiesiems, kad yra queer, nes homoseksualia savęs neįvardina – kaip pati sako, toks terminas tinkamai jos neapibūdina.

Dar praėjusiais metais šiauliečio Tomo visur buvo pilna – jis visuomet buvo įsitraukęs į įvairias veiklas ir degė meile kanų dviračiams, tačiau lemtingą 2020 metų birželio 29-ąją viskas apsivertė aukštyn kojomis. Šokant į vandenį tuomet dar būdamas 21-erių Tomas patyrė rimtą traumą, dėl kurios dabar negali valdyti pusės kūno, ir, kaip sako jo mama Gitana Vasiliauskienė, dabar didžiausias vienintelio jos vaiko noras – vėl vaikščioti.

Lietuvoje mėgautis saule galime ne itin ilgai – daugiau pasikaitiname vasarą, o atėjus šaltajam sezonui jos gauname vis mažiau. Nestebina, jog dėl šios priežasties daugeliui lietuvių trūksta vitamino D, kuris svarbus kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei. „Antėja“ medicinos klinikos šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė pasakoja, jog šis vitaminas dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir procesų, todėl dažnai ir garsiai kalbama apie jo svarbą.

Atvėsus orams, norisi ne tik apsivilkti šiltesnį megztinį ar įsisukti į storą pledą ir stebėti krentančius lapus, bet ir sočiau pavalgyti. Vis dėlto, net ir jaučiant norą valgyti kaloringą maistą, vertėtų nepamiršti, jog sveikatai palanki mityba galioja visus metus, nepaisant metų laiko. Vasarą atsivalgę uogų ir kitų to meto gėrybių, atšalus orams dažniau griebiamės ne daržovių ar kitų daržo turtų, o linkstame į sunkesnį maistą.

Lapkričio 2-ąją minimos Vėlinės – diena, kurią pagerbiami visi mirusieji uždegant žvakelę ar pamerkiant gėlių. Būtent šią dieną protėviai lankydavo kapus ir tikėjo, kad mirusiųjų vėlės bent trumpam šią dieną aplanko gyvuosius. Vėlinės minimos daugybę metų, pirmasis šią dieną minėti pasiūlė Izidorius Sevilietis VII amžiuje, o 988 metais Kliuni vienuolyno abatas Odilis pradėjo Vėlines minėti lapkričio 2-ąją. Galiausiai 1311 metais ši diena įtraukta į Romos katalikų liturgiją.

Nuo senovės protėviai tikėjo, jog gyvųjų ir mirusiųjų bendravimas ypač svarbus, o artimųjų vėlės gali suteikti pagalbą sunkiu momentu. Mirusiųjų pagerbimui yra skirtos dvi dienos, tačiau daugelis vis dar nežino, kuo skiriasi jų prasmė ir tradicijos. Daugelis mano, jog lapkričio 1-ąją minimos Vėlinės, tačiau toks įsivaizdavimas klaidingas. Šią dieną minima Visų Šventųjų diena, o štai lapkričio 2-oji yra Vėlinės.

Kol vieni mėgaujasi besikeičiančiais orais ir krentančiais lapais, kitiems, sergantiems astma, šis vėstantis ir prastėjantis oras – sudėtingas laikas dėl didesnės tikimybės susirgti virusinėmis ligomis, kurios lemia ligos paūmėjimą. Bronchinė astma – lėtinė bronchų gleivinės liga, kuriai būdingi dusulio priepuoliai, sukeliami alergenų, virusų ir kitų aplinkos veiksnių, taip pat fizinio krūvio ir streso.

Vilnietis Artiomas Kalčenko dabar džiaugiasi gyvenimu, o svarbi jo kasdienybės dalis – pagalba kitiems. Vis dėlto, toli gražu taip nebuvo visada. Dar būdamas visai jaunas Artiomas įklimpo į alkoholio ir narkotikų liūną, vis mesdavo, tačiau atkrytis kiekvieną kartą būdavo tik sunkesnis.

Pomidorų augintojams nesvarbu, koks metų laikas – nederant vaisiams, daržininkystės entuziastai renkasi naujas veisles, kurias augins kitąmet. Iš Telšių kilusi Lilija Jasevičienė yra viena entuziasčių, jau dabar stropiai besirenkanti naujas veisles, o savo kolekcijoje turi maždaug 700 skirtingų veislių pomidorų sėklų.

Rudenį daugeliui pramoga einant spardyti po kojomis gulinčius nukritusius medžių lapus, tačiau uteniškė tautodailininkė Odeta Bražėnienė rado būdą, kaip juos panaudoti mene. Moteris šiemet pirmąjį kartą išbandė iš medžių lapų padaryti karpinius. Dabar daugybė žmonių pagal uteniškės pavyzdį pradėjo daryti karpinius iš nukritusių medžių lapų, o Odeta džiaugiasi, kad tokia idėja masiškai išplito po visą šalį. Karpymas prieinamas visiems Kaip pati pasakoja.

Rugpjūčio pabaigoje Raseiniuose apgyvendinti iš Afganistano evakuoti vertėjai, talkinę lietuvių kariams, vis dar stengiasi priprasti prie naujos šalies ir kultūros, tačiau veiksmas čia virte verda – dar negavę prieglobsčio Lietuvoje jie ėmė mokytis lietuvių kalbos. Vieni stengiasi pradėti nuo lietuvių kalbos pagrindų, pavyzdžiui, abėcėlės ar raidžių tarimo, o kiti dega noru gilintis į kitas kalbos subtilybes, pasakoja viena iš juos mokančių savanorių Jurga Bulotienė.

Rudeniui persiritus į antrąją pusę ir artėjant prie žiemos, lietuviai prisimena mirusiuosius, aplanko jų kapus, taip pagerbdami jau išėjusius artimuosius. Tiesa, mūsų protėviai tikėjo, jog mirusiųjų vėlės dalyvauja ir gyvųjų gyvenime, todėl spalio 28-ąją minėdavo Vėlių paminėklus, siekdami padėkoti už viską, ką vėlės davė.

Daugeliui karantinas išėjo ne į naudą – užsidarius namuose nepavyko išvengti priaugti papildomų kilogramų, o štai druskininkiečiui Mantui Micevičiui visai atvirkščiai, užklupus pandemijai kaip tik atsirado laiko sau ir per metus laiko vaikinas atsikratė daugiau nei 90 kilogramų.

Iš televizijos ekranų dingusi buvusi „TV pagalbos“ žvaigždė Deimantė Šmitė nesėdi sudėjusi rankų – motinystė moterį pastūmėjo į verslą ir visai neseniai Kaune duris atvėrė jos kartu su gera drauge Simona Valentinavičiene kuriamų drabužių studija. Drabužius draugės ir kolegės kuria jau kone ketverius metus. Įdomiausia, jog jų pasirinkta sritis toli gražu nėra dažna Lietuvoje – jos siūlo drabužius, pritaikytus žindančioms moterims.

Panevėžietė Rasa Karvelytė savo laisvo laiko neleidžia veltui – vietoj to sėda į automobilį ir keliauja aplankyti dvarus, kurių vieni tviska prabanga, o kitų yra išlikę tik griuvėsiai. Dabar Rasa su pamiršta ir nežinoma Lietuvos dvarų istorija pažindina ir kitus. Šis pomėgis merginos gyvenime atsirado prieš penkerius metus – tiesa, tuomet Rasa dar nesigilino į tai, kokias istorijas slepia apgriuvusios sienos, o paprasčiausiai įamžindavo akimirką ir pamiršdavo.

Pandemija sujaukė daugelio gyvenimus – vieniems teko palikti darbus, kitiems dirbti namuose, o kai kuriems drastiškai keisti savo veiklą. Taip nutiko ir Linai Kazlauskienei, kuri metus laiko praleidusi padangėse nusileido į ne itin patogią ir niekaip neprilipusią kėdę viename Lietuvos universitetų. Pati Lina yra baigusi informacinių technologijų studijas, mokėsi programavimo subtilybių, bet niekada taip ir neteko dirbti šioje srityje.

Vėstant orams ir artėjant šaltajam sezonui, auga sergančiųjų peršalimo ligomis skaičiai, tačiau kasmet šaltuoju metu padaugėja ir sergančiųjų plaučių uždegimu, dar vadinamu pneumonija. Nors nuo ligos neapsaugotas nei vienas, tam tikroms grupėms pneumonija itin pavojinga, o laiku nesikreipus į specialistus gresia itin nemalonios komplikacijos. Žmonės dažnai plaučių uždegimo simptomus prilygina peršalimui, laiku nesikreipia į specialistus arba imasi savigydos, taip pakenkdami savo sveikatai.

Vis rečiau pasirodant saulei ir temperatūrai nebeleidžiant mėgautis saulės voniomis gulinti paplūdimyje, noras turėti rudą, saulės nubučiuotą odą daugelį paskatina griebtis paskutinio šiaudo ir keliauti į soliariumus. Žalos sveikatai nepamatuojantys soliariumų lankytojai gydytojams tampa tikru galvos skausmu – mėgavimasis dirbtiniais saulės spinduliais tam, kad galėtų džiaugtis rusva oda, neretai baigiasi skaudžia odos vėžio diagnoze.

Pamačius Karolinos Janerikienės ir jos vyro Eriko Janeriko kurtus desertus žmonėms apsąla širdis, o paragavę jų kepinių sugrįžta vėl ir vėl. Konditerija pradėjusi domėtis dar vaikystėje, dabar Karolina su vyru gardėsius gamina jau ne namuose, o nuosavame konditerijos ceche. Baigusi įvairius mokslus ir kursus, klientus kaunietė vilioja ir tradiciniais, ir egzotiškesniais skoniais, kurie nepalieka abejingų.

Praėjusių metų kovą Jekaterinos Litvinionok ir jos sūnaus Kareno gyvenimai pasikeitė negrįžtamai – ramus pasibuvimas pas Kareno senelius baigėsi tragedija. Namų kiemą saugojęs sarginis šuo berniuką sukandžiojo iki sąmonės netekimo. Nors lemtingo įvykio pamiršti nepavyksta, visa tai – jau praeityje. Gerų žmonių, aukojančių „Išsipildymo akcijai“, dėka Karenui atlikta antroji ausų atkūrimo operacija, o jau visai netrukus grįš į Lietuvą, kur laukia netrumpas gijimo procesas.

Iš emigracijos grįžęs Aivaras Grigaitis gimtinėje ieškojo naujos veiklos, kol galiausiai nusprendė – tautiečiams padės prižiūrėti artimųjų kapus. Vyras pastebi, jog lietuviams ši paslauga dar nėra itin gerai pažįstama, tačiau atkreipia dėmesį, jog daugelio norai – panašūs.  Daugelį metų praleidęs emigracijoje, į Lietuvą sugrįžęs vyras pradėjo dairytis naujos veiklos, o būtent lankant kapus su šeima toptelėjo mintis imtis unikalios veiklos – kapų tvarkymo ir priežiūros.

Iš Ignalinos kilęs ir Vilniuje gyvenantis Audrius Klimašauskas save pristato kaip ekstremalių distancijų bėgiką. O distancijos išties stulbinančios – ilgiausias Audriaus įveiktas atstumas net 2 400 kilometrų. Nuo šio pomėgio neatbaidė net trauma, po kurios metus laiko vaikščiojo su ramentais. Bėgimas 27-erių vaikino gyvenime atsirado jau seniai, dar vaikystėje, kai Audriui buvo 10 metų.

Daugelis dar nori pasimėgauti vis išlendančia saule ir paskutiniais jos spinduliais, tačiau neretai neįvertina, jog už lanko orai vis vėsta, o galimybė peršalti vis didesnė. Kai kuriems pasimėgavimas gamta ir jos teikiamais malonumais gali pasibaigti šlapimo pūslės uždegimu. Šlapimo pūslės uždegimas, dar kitaip vadinamas cistitu, vargina tiek vyrus, tiek moteris, o dažnas šlapinimasis, lydimas deginimo ar nemalonumo yra pagrindiniai cistito požymiai.

Įsibėgėjęs ruduo džiugina besikeičiančiomis gamtos spalvomis, tačiau daugeliui sunkiai perkandamas besikeičiantis oras, prie kurio prisitaikyti retkarčiais, rodos, nepavyksta, ko pasekoje dienas tenka leisti namuose, besigydant užpuolusias peršalimo ligas.

Vis labiau populiarėja nors prikelti daiktus antram gyvenimui ir suteikti jiems naują šansą. Dar prieš šešerius metus alytiškis Vidmantas Dalinskas įšoko į šį traukinį, tačiau pasirinko naujam gyvenimui prikelti metalo laužą – iš jo gamina įvairiausias interjero detales, kurios ne tik atrodo įspūdingai, bet ir yra funkcionalios.

Ruduo įsibėgėja, nenumaldomai artėja ir diena, kuomet visi trauks lankyti jau išėjusių artimųjų – lapkričio 1-oji. Kai kurie pasirenka aplankyti kapus anksčiau, tačiau dideliu galvos skausmu tampa mntys, ką sodinti, kad augalai atrodytų gražiai ir atėjus šalčiams, o pasirinkę skintas gėles dažniausiai tikisi, jog jos laikysis kuo ilgau.

Dabar Edmundo ir Aistės Leonaičių kieme – ūkis, kurio gėrybėmis kviečia pasivaišinti visus. Nors iš pradžių ieškojo tik sodybos, kurioje galėtų gyventi, vienas gyvenimo įvykis paskubino paieškas, o gausus derlius pametėjo idėją pradėti ūkininkauti. Abu užaugę Kauno rajone, Edmundas ir Aistė vis kartas nuo karto žvalgėsi sodybos užmiestyje, nes, kaip abu šypsodamiesi sako, visada žinojo, kad gyvens užmiestyje.

Greičiausiai ne vienas neįsivaizduoja savaitgalio pusryčių be lėto mėgavimosi puodeliu kavos, dar garuojančių, ką tik iškeptų blynų, o prie jų – gardžios uogienės, kuri prisiminimais nuneša į vaikystės dienas, praleistas pas močiutę. Tokius prisiminimus pažadina ūkininkė Genovaitė Sakalauskienė, savo kuriamomis uogienėmis daugiau nei dešimtmetį dovanojanti saldų džiaugsmą.

Ko gero, daugelis dar puikiai pamena, kai dar būnant vaikais tėvai tepė briliantine žaluma, kai visas kūnas buvo nusėtas bėrimais. Vėjaraupiai – virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes šeimos virusas, o vaikams iškeliavus į darželius į mokyklas, neretai užsikrėtimų skaičius išauga.

Vilnietės Astos Teri sodas tiesiog pakeri, o labiausiai akį patraukia didingos šluotelinės hortenzijos, kurias paskutiniu metu itin pamėgo ir kiti lietuviai. 16 arų sklype moteris sukūrė tikrą poilsio oazę, kuri ne tik džiugina akis, bet ir susilieja su gamta. Vilniaus rajone gyvenanti Asta sako, kad kai rinkosi sklypą, ieškojo tokio, kuris būtų arti gamtos, nebūtų įspraustas tarp kitų namų ar sodybų ir nevaržytų.