Vidmantas Valiušaitis
Kad taip ir Lietuvos dvasia atsikvošėtų!
Europos komisijos Komunikacijos generalinio direktorato atstovybė Lietuvoje praėjusį savaitgalį Druskininkuose surengė metinę konferenciją informacijos apie Europos Sąjungą tinklo Lietuvoje trejų metų sukakčiai pažymėti. Iš visos Lietuvos susirinko žmonės, kuriems šalies integracijos į europines struktūras procesas daugiau ar mažiau susijęs su jų profesine veikla.
Keliuose – ne karas, gyvenimo atspindys
Nuo mano namų iki miesto centro – 15 kilometrų. Rytinės automobilių grūsties metu šį atstumą geriausiu atveju pavyksta įveikti per 45 minutes. Tačiau tie, kurie nuolat važiuoja rytinio ir vakarinio piko metu Ukmergės gatve, žino, kad šiuo keliu pasiekti miesto centrą kaskart vis sunkiau. Praėjusį ketvirtadienį šią atkarpą įveikiau tik per dvi valandas ir į darbą pavėlavau valandą.
Svarbiausias lošėjas – visuomenei neatskaitinga šešėlinė jėga
Dėl to, kad Lietuvos politinė sistema yra neefektyvi, nepajėgia išreikšti rinkėjų lūkesčių ir deramai atstovauti jų interesams, sutaria daugelis nešališkų visuomeninius procesus stebinčių apžvalgininkų. Įvertino kaip nedraugiškumą „Lietuvos demokratijos problema yra struktūrinė ir nesusijusi su pereinamuoju laikotarpiu, ji sukurta dabar ir formuojama taip, kad greitai nesibaigs. Jūs kuriate dykumą.
REKLAMA
REKLAMA
Rugpjūčio 23-oji: tada ir dabar
Po dvidešimties metų vėl pastovėjau prie A. Mickevičiaus paminklo rugpjūčio 23-ąją. Kaip ir 1987-aisiais, Juodojo kaspino dienos minėjimo dalyviai be vargo sutilpo nedidučiame Bernardinų skverelyje. Dalis kalbėtojų irgi buvo tie patys (N. Sadūnaitė, kun. R. Grigas). Tiesa, į pamaldas šv. Mikalojaus bažnyčioje žmonių susirinko daugėliau nei prieš dvidešimtmetį – dalis jų mažutėje bažnytėlėje neįsiteko ir turėjo būriuotis aplinkui.
Kam priklauso Lietuvos suverenitetas?
„Nė vienas išsilavinęs suaugęs žmogus negali tikėtis veikti efektyviai, jeigu neturi supratimo apie dabartinių problemų kilmę“, yra pastebėjęs britų istorikas, vienas iš nedaugelio Lenkijos ir Lietuvos istorijos ekspertų Vakaruose Normanas Davies. Savo knygoje „Europos istorija“ jis įtikinamai atskleidžia priežastingumo ryšius, sąlygojusius valstybių iškilimo ir suklestėjimo laikotarpius, taip pat jų nuosmukio bei žlugimo epochas.
Laimi tas, kuris myli
Prezidentas Valdas Adamkus „už nuopelnus Lietuvai“ valstybiniais žymenimis šiais metais apdovanojo dvi išraiškingas asmenybes: Holivudo Šlovės alėjoje grindinio žvaigždute įamžintą lietuvių kilmės aktorę Rūtą Lee Kilmonytę ir kuklią gydytoją, jokių pėdsakų „amerikietiškame grindinyje“ neįspaudusią, tačiau lietuviškojo sąmoningumo dirvonus kantriai ir ištvermingai jau dešimtmečius purenančią visuomenininkę Nijolę Bražėnaitę Paronetto.
REKLAMA
REKLAMA
Žmogus sukurtas vaikščiot basas
Prieškario rašytojas Jonas Kossu-Aleksandravičius-Aleksandriškis, vėliau išeivijoje – Aistis, buvo ne tik poetas, mintinai cituojamas daugelio anų laikų gimnazistų bei studentų, bet ir įtaigus publicistas, kurio tekstus braukydavo karo cenzūra, o dienos šviesą vis dėlto pasiekusieji – buvo gerokai „prieš plauką“ tautininkų valdžios trubadūrams ir režimo durininkams.
Krikščionių demokratų partija dar turi gimti
Krikščionys demokratai ir konservatoriai svarsto galimybę iki artėjančių Seimo rinkimų 2008 m. jungtis į vieną partiją. Apie galimą naują darinį partijos konferencijoje neseniai paskelbė krikdemų vadovu naujai perrinktas Molėtų meras Valentinas Stundys. Jis tvirtino, kad šią idėją neoficialiai jau aptarinėja su konservatorių partijos pirmininku Andrium Kubilium.
Viršininkas iš Sibiro
Pabandykime įsivaizduoti, kokia valstybinė tarnyba pas mus geidžiamiausia? Lengvas galvosūkis... Teisingai, viršininko. Ir dar tokio viršininko, kuris tik duotų pavedimus ir pasilaikytų teisę atsakomybės reikalauti vien iš savo pavaldinių. Toks hierarchinių ryšių ir atsakomybės „pasidalijimo“ suvokimas – jau stačiai folklorinis. Prisimenate rusų pasaką apie katiną, kuris buvo toks išdykęs, kad neapsikentęs šeimininkas įkišo jį į maišą, nunešė į mišką ir paleido – tegu ten galą gauna.
REKLAMA
REKLAMA
Kurmio dvaras ir slaptieji protokolai
Dabartinį Seimą kai kurie humoristai vadina neveiksniu, reikalingu socialinės globos, tad siūlo dairytis senelių, jau užauginusių vaikus ir vaikačius, turinčių patirties ir atliekamo laiko... Galima įvairiai žiūrėti į Seimą ir įvairiai jį vertinti, tačiau bent vieną darbą, kuris paliktų istorinį pėdsaką, šios sudėties parlamentas jau yra įpusėjęs ir turi visas galimybes atlikti iki galo.
Ant kilimo pas žurnalistą – valstybininkų orkestras
Ketinau šį komentarą rašyti apie prezidento sprendimą vetuoti įstatymo pataisą dėl KGB rezervo karininkų. Valstybės vadovo žingsnis – iškalbingas. Ypač jo metinio pranešimo kontekste. Žodžiais reiškęs rūpestį, esą „viešajame gyvenime iki šiol veikia vertybes atvirai ignoruojantis požiūris“, veiksmais tai i pats patvirtino.
Atvirukas portalo lankytojams ir komentatoriams
Juozas Tumas-Vaižgantas, 1918-ųjų metų Lietuvos atgimimo, arba kaip jis pats sakydavo „pakirdimo“, darbininkas, buvo ne tik nepranoktas ano meto publicistas, bet – kurį laiką ir politikas. Užsirašęs į tautininkus, ėjo šios partijos dvasios vado pareigas. Prezidentas Antanas Smetona vertino draugystę su kanauninku ne vien dėl jo publicistinių gebėjimų bei politinio nusistatymo artumo.
REKLAMA
REKLAMA
Aušros Maldeikienės atviruko paraštėje
Gerbiamoji Kolege, Atleiskite, kad įsiterpiu į Jūsų privatų pokalbį su žinomais kultūros ir visuomenės žmonėmis, pasirašiusiais kreipimąsi „Neišduok“. Nesu toks populiarus ir svarbus žmogus, kaip Jūsų dėmesingai užkalbintieji, todėl natūralu, kad ir Jūsų reiklių klausimų nesusilaukiau, nors tą kreipimąsi pasirašiau taip pat.
Ko neturime bijoti?
Didžioji savaitė – ne pats tinkamiausias metas gvildenti VSD bei su šia įstaiga tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių pareigūnų politinės agonijos peripetijas, nepaisant to, kad viešumon kyla vis nauji, gluminantys, sveiku protu nebesiduodantys paaiškinti faktai.
Socialinė atskirtis – tikroji grėsmė nacionaliniam saugumui
Pastebėjote: dingo iš žiniasklaidos akiračio ir TV ekranų V. Uspaskichas. Mėnesių mėnesiais rodė jį marširuojantį Raudonąja aikšte, politikuojantį ir dainuojantį, dosniai dalijantį interviu jo durų rankeną atsargiai klebinusiems korespondentams. Veikiantys politikai ir juos aptarnaujantys žurnalistai neužsikirsdami barškėjo apie šį veikėją „spaudos klubuose“ ir „TV forumuose“, lyg apie didžiausią Lietuvos problemą.
REKLAMA
REKLAMA
Rinkimų tvarka iškreipia rinkėjų valią
Pasibaigę savivaldybių rinkimai paskatino svarstymus apie Lietuvoje veikiančios politinės sistemos kokybę. Jau rinkimų kampanijos metu nuskambėję Konstitucinio bei Administracinio teismų sprendimai, įpareigojantys keisti dabar veikiančią rinkimų sistemą, kritiški įdėmesnių apžvalgininkų politinio susigrupavimo, politinės veiksenos, nusistovėjusios rinkimų tvarkos vertinimai signalizuoja apie sistemines Lietuvos politinės sąrangos ydas, kurias būtina neatidėliotinai šalinti.
Kas ką gadina – valdžia žmones ar žmonės valdžią?
Lietuvoje gajus įsitikinimas: valdžia žmogų „gadina“, politika visuomet esti „nešvari politika“, patys politikai – „persmelkti“ korupcijos, todėl padoriam žmogui politikoje nėra kas veikti. Tas negatyvus visuomenės požiūris į politiką iš dalies paaiškina kodėl partijų veikloje dalyvauja tik apie 1 procentą Lietuvos žmonių.
Žiniasklaida pilietinės pareigos neatlieka
Po trijų savaičių – savivaldos rinkimai. Įvykis, kuris lems vietos valdžios kokybę artimiausių ketverių metų laikotarpiui. Net ir suprantant, kad savivalda funkcionuoja neefektyviai, o rinkimų tvarka – ydinga, tai puiki proga viešai apvarstyti politinės sistemos netobulumus, iškelti jos trūkumus, įvertinti kandidatų kvalifikacijas ir programas, sutelkti pasiūlymus bei idėjas, suaktyvinti žmones, suvokiančius reformos būtinybę ir jai įsipareigojusius.
REKLAMA
REKLAMA
Valstybės ir tautos susvetimėjimas demoralizuoja abi puses
Artėjančių savivaldos rinkimų trimitai jau gaudžia, tačiau politinis gyvenimas primena užpelkėjusį užutekį. Nusibodę politikai neturi ką pasakyti visuomenei, visuomenei – atgrasus yra bergždžias socialinės infliacijos nuvertintų politikų barškėjimas ir saldžialiežuvavimas prieš rinkimus. Politinėje rinkoje nėra idėjų, kurios pakeltų žmonių dvasią, sugrąžintų tikėjimą ateitimi, įkvėptų visuomenę prasmingai veiklai ir visaverčiam gyvenimui savame krašte.
1926-ųjų perversmo sukakties paraštėje
Praėjusių metų pabaigoje – gruodžio 17-ąją – sukakto 80 metų nuo 1926 m. karinio perversmo, kurio metu buvo nušalinta legali prezidento Kazio Griniaus vadovaujama vyriausybė ir, paneigus konstitucinę tvarką bei teisės nuostatus, į prezidentus iškeltas Antanas Smetona.
Ką dera prisiminti prie Kalėdų stalo
„Turėja vienas tėvas tris sūnus ir juos visus laide makytųs: vienas išmaka un kuniga, kitas un daktara, e tračias palika vagim. Tas vienąkart išėja vagtų...“ Šią Jono Basanavičiaus užrašytos pasakos pradžią apie išradingą vagį, pavogusį marškinius nuo pono pačios, vien tais marškiniais tevilkėjusios, prieš keliolika metų viename straipsnyje priminė profesoriai Audronė ir Kęstutis Skrupskeliai.
REKLAMA
REKLAMA
Totalizatoriuje – konkistadorai ir indėnai
„Būtų negerai, jei visi galvotume vienodai. Būtent dėl skirtingų nuomonių vyksta žirgų lenktynės“, – kandžiai yra pasakęs sąmojaus meistras Markas Tvenas. Kaip tik dėl nuomonių skirtumo – patrakusios varžytinės ir lietuviškame hipodrome. A. Pociaus ir A. Matulevičiaus žirgai žūtbūtinai nešasi išsprogusiomis akimis, drabstydamiesi išsekimo putomis, kaitindami aistras pentinų kruvinai subadytais šonais. Suprasti galima: „statymai“ dideli.
Viešoji nuomonė – lyg padirbtų pinigų kupiūros
Kas šiais laikais nežino populiaraus posakio: kiekviena šalis turi tokią vyriausybę, kurios nusipelno? Prisimenate kas taip pasakė? Nelabai? Priminsiu: prancūzų diplomatas, rašytojas, filosofas ir politikas Josephas-Marie de Maistre‘as (1753-1821). Apie politiką jis ir daugiau yra pasakęs kai ką išmintingo, nors Lietuvoje tai nėra taip plačiai žinoma ir populiaru. Pavyzdžiui: „Tiek individo, tiek tautos išsigimimas yra tiesiogiai proporcingas kalbos išsigimimui.
VSD vadovo nuotaika – geresnė
Parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento peripetijų artėjant prie pabaigos – gera VSD vadovo nuotaika. „Toks tyrimas bus naudingas“, – savo įsitikinimą žurnalistams pagarsino VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, penktadienį liudijęs įstaigos veiklos tyrimą atliekančiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
REKLAMA
REKLAMA
Nustatyti tiesą ar „greičiau baigti tyrimą“?
Šešiolika nepriklausomybės metų – pakankamas laikotarpis visuomenei įsitikinti, kur nuveda pastangos politizuoti specialiąsias tarnybas ir paversti jas sąskaitų suvedinėjimo bei vidaus politinės kovos įrankiu. Dabartinė valstybės saugumo departamento moralinė agonija – dėsninga ir neišvengiama šitokios politinės veiksenos pasekmė.
Seimo „greitoji pagalba“
„Nacionaliniams parkams ir miestų miškams – savininkų grėsmė“, – skardenosi laikraščiai, Seimui neseniai panaikinus draudimą buvusiems savininkams natūra grąžinti žemę miško parkuose.
Ar lietuviai – „sužeista tauta“?
Regint, kaip barškantys skeletai apleidžia geležinius teisingumo riterių šarvus, kurie, manyta, gaubė narsius ir išmintingus valstybės vyrus, džiaugtis nėra kuo. Priešingai, esama pagrindo baimintis, kad drauge su mįslingomis pareigūnų žūtimis į paviršių išplaukę politiniai skandalai gali turėti ilgalaikių, itin negatyvių pasekmių visuomenei ir valstybei.
REKLAMA
REKLAMA
Kada žmogus „ir vėl laisvas“?
Ką sakytų M. Krupavičius šiandien, regėdamas Lietuvoje maždaug milijoną hektarų – dvigubai daugiau, nei jis turėjo žemės reformos fonde! – apleistų, krūmynais aptekusių, šalies ūkyje nebenaudojamų žemių, o drauge – neberasdamas čia per pusę milijono darbingų, krašto ekonomikai gyvybiškai reikalingų, tačiau svetur duoneliauti pasklidusių gyventojų? Šeštadienį Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsią sparnuotąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš j...
Kada žmogus „ir vėl laisvas“?
Ką sakytų M. Krupavičius šiandien, regėdamas Lietuvoje maždaug milijoną hektarų – dvigubai daugiau, nei jis turėjo žemės reformos fonde! – apleistų, krūmynais aptekusių, šalies ūkyje nebenaudojamų žemių, o drauge – neberasdamas čia per pusę milijono darbingų, krašto ekonomikai gyvybiškai reikalingų, tačiau svetur duoneliauti pasklidusių gyventojų?
Šeštadienį Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsią sparnuotąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš ...