Vaida Girčė

Diskriminacija ar tiesiog eilinis konfliktas? Įvykiu vienoje Jonavos kavinėje domisi ir teisėsauga, ir lygių galimybių kontrolierė. Atėjusios papietauti romų tautybės moterys neaptarnautos, išvadintos nepagarbiais epitetais ir už rankų ištemptos lauk. Įtarimų kelia ir policijos pareigūnų veiksmai, kodėl šie atvykę į kavinę nereagavo į čigonių skundus.

Makabriška mirtis Kaune – gatvėje parkrito vyras. Du su juo buvę agresyvūs šunys ėmė šeimininką saugoti ir nieko prie jo neprileido, tad medikai negalėjo prieiti ir suteikti pagalbos, o atvykę policininkai prieš juos nenaudojo jokių tramdymo priemonių. Beveik dvi valandas visi laukė gyvūnų globėjų, o vyriškis mirė.  Dramą prie Kauno pilies sekmadienio pavakare fiksuoja liudininkai. Ant grindinio sukniubęs vyras, šalia jo du agresyvūs šunys.

Neįprastas Kauno riedlentininkas. Jis keturkojis. Tai korgių veislės šuniukas Kobis. Per pusmetį sumanus augintinis jau išmoko apie pusšimtį įvairiausių komandų – moka šokti, tvarkytis, bet labai nemėgsta eiti miegoti. Riedlente Kobis skrieja parko takeliais Kaune. Šis keturkojis riedlentininkas net tik užkariauja socialinius tinklus, turi net savo instagramą, bet susižeria ir kauniečių simpatijas.

Garantuota darbo vieta ir geras atlyginimas vis dar neprivilioja tiek inžinierių, kiek reikia Lietuvoje veikiančioms įmonėms. O ypač trūksta moterų. Darbdaviai sako gerų specialisčių laukiantys išskėstomis rankomis, deja, nėra ką įdarbinti. Studentės vis rečiau renkasi inžinerines studijas. Tad inžinierėmis jau dirbančios moterys bando paneigti vis dar gajus stereotipus. Šildančias pirštines Modesta sukūrė sergančiai draugei dar besimokydama universitete.

Kėdainių greitosios medikai, prieš ketverius metus prie namų su neštuvais ant grindinio numetę senolį, išgirdo teismo verdiktą. Abu jie kalti – pražudė vyrą, tačiau į kalėjimą nesės. Nukentėjusiems – mirusiojo našlei ir sūnui – priteisti ir ieškiniai, tiesa, sumos gerokai mažesnės nei šie prašė. Teismo nuosprendį svarsto skųsti ir nukentėjusieji, ir nutiestieji. Apie tai – TV3 žinių reportaže. Prieš ketverius metus Kėdainiuose greitosios kvietimas pasibaigė tragedija.

Susirgimų COVID-19 skaičiai auga rekordiniu greičiu. Epidemiologai užsimena, kad prasideda nauja banga, kurios pikas greičiausiai bus vasaros pabaigoje. Sveikatos ministerija griežtinimų nesiima, bet kai kurios įstaigos nelaukia ir pačios įveda privalomą kaukių dėvėjimą. Lietuvių vasarą gadina ne tik lietus, bet ir užsikrėtimų COVID-199 statistika. Ji milžiniškais šuoliais kopia aukštyn ir praėjusią parą jau priartėjo prie keturženklės ribos – užfiksuoti 984 atvejai, 1 žmogus mirė.

Turbūt dar pamenate, kaip ūkininkai gėrė vandenį iš melioracijos griovių teigdami, kad jis itin švarus. TV3 žinių žurnalistų prašymu, mokslininkai ištyrė to paties griovio Kėdainių rajone vandenį ir paaiškėjo šokiruojantys faktai. Vandenyje daug kenksmingų medžiagų, sukeliančių net vėžį. O tarša ne tik dėl natūralų gamtinių procesų, bet ir dėl ūkininkų veiklos. „Atsigersiu vandens, ištekančio iš mano laukų“, – kalbėjo ūkininkas Martynas Puidokas.

Kauno senamiestyje grėsmę kelia ten griūvanti žydų ligoninė. Nuplyšo tentas ir tinkas skraido ant praeivių ir gretimų namų. Kauno valdžia pastato savininkus apkrovusi didžiausiais galimais mokesčiais, šie kasmet moka dešimtis tūkstančių eurų, bet pastato netvarko. Sunerimo ir paveldosaugininkai, mat nyksta unikalūs saugotini elementai. „Aš čia gimiau šitoj ligoninėj, tai taip, kad buvo kažkada ji veikianti“, – sako kaunietė Aušra.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Retas kuris nežino, kad Karmėlava – cepelinų sostinė. Jie kavinėse gaminami milžiniški. O už tokį titulą reikia ir atsidėkoti. Tad nuo šiol miestelyje stovi paminklas… cepelinams.  Greičiausiai to mūsų šalyje dar nebuvo – menininkai stato paminklą Karmėlavą išgarsinusiems…. cepelinams. Į dangų kyla jų kūrinys ir pakimba virš sovietinio mūro liekanų. O kūrinio parametrai – įspūdingi. Cepelino ilgis yra 3 metrai, plotis pusantro metrų ir aukštis maždaug 7 metrai.

Popietę Kaunas paskendo juoduose dūmuose. Liepsnojo įmonės „Kauno baldai“ patalpos. Gesinti gaisro išsiųsta daugiau kaip 10 ugniagesių ekipažų. Dėl aitrių juodų dūmų virš Kauno padidėjo oro tarša, gyventojai perspėjami likti namie. Milžiniškas pastatas pleška atvira liepsna, krenta konstrukcijos, byra langai. Prie liepsnojančių patalpų nėra patogaus privažiavimo, tad ugniagesiams pasiekti gaisravietę labai sudėtinga. O ugnis siautėja vis smarkiau.

Minint Valstybės dieną, renginių gausu kiekvieno skoniui – ir po atviru dangumi, ir ne tik. Du mokslininkai ir dailininkas visiems norintiems pristatė sensacingą naujieną – jie sukūrė pirmąjį paveikslą su DNR. Jame užkoduoti net 196 žymiausi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbai, Lietuvos himnas ir linkėjimai Lietuvai. Paveikslas, kaip sako idėjos autoriai – tikra sensacija, mat rastas atsakymas į klausimą, ką daryti, kad meno kūriniai nebūtų klastojami.

Ar išdrįstumėte valgyti patiekalus, pagamintus iš juodųjų plokščiamusių lervų? Ar jų pakramsnoti tiesiog kaip užkandį? Šias lervas ištyrę Kauno technologijos universiteto mokslininkai jas panaudojo kurdami mėsos pakaitalus. Jie sako, kad šie daugeliui šleikštulį keliantys egzotiški priedai papildo maisto patiekalus naudingomis medžiagomis ir net padeda juos ilgiau išlaikyti nesugedusius.

Gyvūnų prieglaudos lūžta nuo kačių. Specialistai vos spėja suktis. Per dieną patenka ir ne po vieną vadą mažų katinėlių. Nors daugelyje miestų veikia bešeimininkių kačių sterilizavimo programa, vis dar pasitaiko beširdžių žmonių, kurie atsibodusius augintinius tiesiog išmeta į gatvę. Kauniečių šeima prieglaudoje renkasi kačiuką, savais namais dalysis su beglobiu. „Užsinorėjom šeimos draugo.

Kauno gatvėse rieda išskirtinis automobilis – Kauno technikos kolegijos studentų ir dėstytojų kūrinys. Jie benzininę „Mazda“ perdarė į elektromobilį. Aikštelėje saules raižo ir padangas svilina sportinė „Mazda RX 8“. Toks modelis gatvėse jau ir taip retas, o šį Kauno technikos kolegijos studentai ir dėstytojai pavertė išskirtiniu.

Didžiausiame Lietuvos rožyne pats žydėjimo pikas – žydi apie 4000 rožių kerų. Karštomis dienomis jų aromatu mėgaujasi lankytojai. O tautiečiai sako, kad gėlių karaliene vadinama rožė turi rimtų konkurentų. „Tas rožynas tai čia nėr kalbos kokia pasaka, pasižiūrėkit aplinkui, tiesiog nuostabu…“, – kalba lankytoja Jolanta. Galva svaigsta ir nuo rožių grožio, ir nuo ore tvyrančių kvapų. Kaune Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode pražydo tūkstančiai rožių.

Kauno ir Klaipėdos aplinkosaugininkai apsimetę pirkėjais pričiupo draudžiamais įrankiais – žvejybiniais tinklais – prekiavusį jonaviškį. Vyras buvo įsukęs neblogą verslą – sulaikytas, kai atnešė eilinę siuntą į paštą, o jo namuose pareigūnai rado dar apie 100 paruoštų siųsti tinklų. Jam gresia apie 10 tūkstančių eurų bauda. Į paštą Jonavoje su siuntiniais atskubėjusį vyriškį pasitinka iš Kauno ir Klaipėdos čia sugužėję aplinkosaugininkai. „Kas dėžėse yra? – Tinklai. – Prekiaujat? – Prekiauju.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Kauno medikų globoje – 11 parų mažylis, paliktas Gyvybės langelyje. Berniukas sveikas ir tvarkingai aprengtas. O į specialų lopšį įdėtas su visais įrodymais, kad gimdytas ligoninėje, paskiepytas, paimta kraujo genetiniams tyrimams. Palikta ir sauskelnių pakuotė. Tai jau ketvirtas šiemet Lietuvos gyvybės langeliuose rastas kūdikis. Vos 11 parų naujagimis garsiai praneša išalkęs, tad su pieno mišinuko buteliuku atskuba Krikščioniškųjų gimdymo namų darbuotoja.

Nors ir kiek vėluodamos, karališkus žiedus jau išskleidė vienos mylimiausių lietuvių gėlių – bijūnai. Kaune Botanikos sode jų žydi keli šimtai veislių, stebinančių ir žiedų formomis, ir spalvų palete. Pasigrožėti kolekcija į Kauną plūsta gausybė lankytojų. Gamtos mylėtojai būriais skuba į turtingiausią Lietuvos bijūnyną Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Ten karališkus žiedus jau išskleidę šimtai bijūnų kerų.

Per parą iškritus beveik mėnesio lietaus kiekiui Lietuvos pietiniams regionams pridarė gausybę žalos. Iš krantų išsiveržusios upės skandino miestelius ir pasiglemžė ne vieną kelią. Grėsmingiausia situacija – Kaišiadorių ir Alytaus rajonuose. Dzūkijoje nuo šlaito nugarmėjo ir visas sodo sklypas, o namelis liko kyboti ore. Eilinį kartą nuslinko Gedimino kalno šlaitas.

Kaune braškes ant šlaito skynusią kaunietę teko gelbėti ugniagesiams gelbėtojams. Moteris nuslydo ir nugarmėjo stačiu skardžiu žemyn. Vyras dar bandė gelbėti žmoną, bet nesėkmingai.  Kaunietis Jonas žvelgia į skardžio apačią, kur ugniagesiai pluša gelbėdami jo žmoną. Ją specialiame lopšyje ir uždėję įtvarus iškelia į viršų. Nelaimė nutiko netoli VII forto, senjorai ant šlaito uogavo.

Į beveik šešių metrų šulinį Kaune įkritęs stirnos mažylis pagalbos šaukėsi ir pats, ir aplink besiblaškiusi jo motina. Išvydę dramatišką situaciją gyventojai iškvietė ugniagesius, šie ir iškėlė nelaimėlį. Mažyliui pasisekė ir kad jo nepaliko mama stirna. „Cypė, cypė, o mama tik blaškėsi į vieną pusę, į kitą. Toks jausmas, kad mama į mus žiūri ir kažką prašo“, – pasakoja kaunietis Eduardas Alūzas.

Šiemet vasara – seniai neregėtas darbymetis renginių organizatoriams. Jie šiemet sulaukia tiek užsakymų įmonių vakarėliams ir įvairioms šventėms, kad vos spėja suktis. Kai kurios erdvės jau užsakytos net Kalėdoms ar kitiems metams. Tad vis sunkiau gauti laIsvą vietą renginiams, mat jas graibsto ir asmenines šventes planuojantys tautiečiai. Ir panašu, kad lietuviai šią vasarą tikrai švęs, ir daug.

Automagistralėje ties Kaunu – pokyčiai. Panaikintas itin pavojingas kairysis posūkis ir atidaryti du nauji viadukai – automobiliams ir pėstiesiems. Šio transporto mazgo rekonstrukcija tik įsibėgėja, tad vairuotojų kantrybės dar laukia ne vienas išbandymas. Jau rudenį ketinama uždaryti svarbiausio automagistralės tilto vidurinę dalį. Ne tik patogiau, bet ir saugiau viaduku vairuotojai pasieks namus Giraitėje ar Užliedžiuose. Nebeliko kairiojo posūkio.

Kauno mariose masiškai gaišta žuvys, jų gaišenomis nusėtos visos pakrantės. Žvejai tokios blogos situacijos sako neregėję, o aplinkosaugininkai nebežino, ko griebtis. Iki šiol nei vandens, nei žuvų tyrImai neatskleidžia žudančios priežasties. Šokiruojantis vaizdas pasitinka prie Kauno marių – čia pakrantės nusėtos žuvų gaišenomis, kai kurios jau gerokai apirusios. „Buvau pirmą kart Lašiniuose, pamačiau karpį negyvą, ir čia ateinam, baisu, kiek karpių pridvėsę“, – kalba žvejys Rytis.

Kėdainių ūkininkai jau kasa ankstyviausias bulves ir džiaugiasi, kad ilgai pliaupęs lietus joms mažai tepakenkė. O štai dėl kitų daržovių derliaus ūkininkai sunerimę. Tiesa, šiemet dėl kylančių auginimo kaštų ir mažėjančių plotų už daržoves teks mokėti jau kiek daugiau. Vos po ilgai pliaupusio lietaus laukai kiek pradžiuvo ir juose jau burzgia kasamosios. Kėdainių ūkininkai tradiciškai pirmieji šalyje pradeda bulviakasį.

Kauniečių šeima jau trečia savaitė ieško pradingusio kilmingo šuns – Džeko Raselo terjero, kuris pabėgo iš sodybos. Suradusiems žada tūkstantinį atlygį. O gyvūnų globėjai sunerimę, pastaruoju metu daugėja pranešimų apie dingusius veislinius keturkojus. Baiminasi, kad vėl ima siausti šunų daugintojai. Kaunietė Jurgita graudinasi – šeimos numylėtinis Džeko Raselo terjeras dingo gegužės 12-ąją. Kai jie viešėjo sodyboje Alytaus rajone Galintėnų kaime – keturkojis kaip visada bėgiojo lauke.

Juokas – geriausias vaistas ir tą jau seniai įrodė mokslininkai. Jei galvojate, kad tam prireiks linksmo anekdoto ar kokios juokingos istorijos – klystate. Specialistai sako, kad juoktis gali visi be jokios priežasties. Kelios minutės specialių kvėpavimo pratimų ir erdvėje pamažu sklinda juokas, tiesa, iš pradžių nedrąsus. Ir jokių juokingų anekdotų ar linksmų istorijų visai nereikia.

Nors dėl techninių kliūčių ir gerokai pavėlavusi, greitaeigė „Raketa“ išplaukė į pirmąjį šiemet reisą iš Kauno į Nidą. Verslininkai sako, kad jau rezervuota kone pusė sezono bilietų, o keleiviai atvirauja – plaukia ir švęsdami įvairias progas, ir tiesiog pramogai. Laivyba Nemune atsigauna ir kelionės laivu populiarėja. Prie greitaeigio laivo „Raketa“ rikiuojasi keleiviai. Susiruošusiųjų iš Kauno į Nidą plaukti pirmuoju šiemet reisu beveik pusšimtis. O progos įvairiausios.

Kol Vilnius dar tik bando atsikratyti senaisiais nacionalinio stadiono griuvėsiais, Kaunas jau gyvena pabaigtuvių nuotaikomis. Savame stadione demonstruoja baigiamą įrengti futbolo veją ir dėlioja atidarymo planus. Veją kamuolio spyriais stadione patikrinęs Kauno meras, atsakydamas į žurnalistų klausimus įvarčius pasiunčia į savus vartus.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Šylantis oras lankytojus vilioja į Botanikos sodą Kaune, kur pagaliau vėluodami kelias savaites spalvingas žiedų kekes išskleidė rododendrai. Pusšimtį metų rinktos kolekcijos augalai stebina ir spalvų įvairove, ir dydžiu. O ir gyventojai vis dažniau užsuka į medelynus, ieškodami rododendrų savo aplinkai papuošti. Kai tik pašviečia saulė į Botanikos sodą Kaune plūsteli lankytojai, pasigrožėti gausiai žiedais apsipylusiais rododendrais.

„Patirk Kauną“ –  tokiu šūkiu šiemet svečius vilioja Europos kultūros sostine tapęs Kaunas. O užsukusių laukia labai netradicinės patirtys – nakvynės tarpukario vilose, nukeliančios kone šimtą metų atgal, ar neįprastos kelionės po slapčiausius miesto kiemus. „Patirk Kauną“ – taip viliojančiai skamba pasiūlymas jį išgirsti, paragauti, pamatyti, o gal įsikūnyti. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ svetingumo programos sumanytojai parengė netradicinę pažintį su miestu.

Kauniečiams teko dalyvauti neeilinėje gelbėjimo operacijoje. Žemųjų Šančių gyventojams streso įvarė po kiemus besiblaškantis briedis. Susižeidęs gyvūnas nurimo tik gavęs migdomųjų dozę. Jo likimas paaiškės po veterinarijos gydytojų apžiūros. O specialistai primena – prie tokių galiūnų geriau nesiartinti. „Gatvėj stovėjom, kalbam ir atkapanoja – dun dun dun. Išsigandom, kaip pralėkė — briedis, net išsižiojom“, – pasakoja Žemųjų Šančių gyventoja Danutė Seredžienė.

Kaune, supainiojusi šviesoforus, moteris apdaužė du automobilius, o jos pačios mašina po smūgio net apsivertė aukštyn ratais. Laimė, rimtų sužeidimų avarijos dalyviams pavyko išvengti. Unikalus avarijos Kaune Šilainiuose momentas, kurį pavyko gauti TV3 žinių žurnalistams. Jį užfiksavo liudininkų vaizdo registratorius.

Kaunas su tokiu trenksmu pasitiko miesto gimtadienį, kad net dangus neišdrįso sugadinti šventės. Sutemus į dviejų upių santaką susirinko keliasdešimt tūkstančių žmonių savo akimis išvysti pirmą ir vienintelį kartą rodomo unikalaus šou „Santaka“. Užburiantis muzikos, šviesų ir vandens reginys abejingų nepaliko. Šou akimirkos ir žiūrovų emocijos dabar siužete. Daug šviesų, garso, muzikos, ugnies ir vandens taip įspūdingai Kaunas švenčia 614 gimtadienį.

Kaunas švenčia savo gimtadienį ir jau dėlioja paskutinius štrichus šeštadieniui, kai žiūrovai galės išvysti įspūdingą šou „Santaka“. Tai antroji šiuolaikinio mito apie miestą dalis, kurioje gausybė efektų, muzikos ir netradicinės scenos ant vandens. Su tokiu renginiu dirba ne dešimtys, o šimtai komandos narių ir savanorių. Ten, kur susitinka Neris ir Nemunas – sujudimas.

Kol Vilnius miestiečiams baseiną tik žada ir vis nukėlinėja statybų pabaigą, Kaunas jau turi olimpinį baseiną, tinkantį pasaulinio lygio varžyboms. Tad atskleidžia, kaip vyktų tokie aukšto lygio renginiai, kuriuos galėtų stebėti tūkstančiai žiūrovų. O šalia ir milžiniška pramogų erdvė su 11 pirčių ir dar dešimčia skirtingų baseinų. Kauno pasididžiavimas ir pirmasis Lietuvoje olimpinius standartus atitinkantis baseinas. 50 metrų ilgio 2 metrų 20 centimetrų gylio 10 takelių.

Ką darytumėte, jei eidami gatve rastumėt didelę sumą grynųjų pinigų? Štai viena kaunietė senamiestyje surado triženklę sumą, savininko bandė ieškoti pati, bet nesėkmingai. Tad pinigus nunešė į policiją. Pareigūnai sako, kad tokie atvejai reti ir paieškos sudėtingos, kartais savininkai ir neatsiranda. Pareigūnai suka galvas, kaip surasti žmogų Kauno senamiestyje pametusį didelę sumą grynųjų pinigų.

Kaune popietę užsiliepsnojo dvylikaaukštis. Persigandusius gyventojus iš 11 aukšto ugniagesiai evakavo autokopėčiomis, net keliems prireikė medikų pagalbos. Į nelaimės vietą atsiųstos gausios pajėgos, darbavosi 7 ugniagesių ir trys medikų ekipažai. Juodus dūmus ir liepsnas, besiveržiančius iš dvylikaaukščio Šilainiuose, fiksuoja liudininkai. Žmonės pasakoja gaisrą išvydę jau iš tolo: „Dūmų daug matėm. Iš anos pusės. – O jūs iš šito namo? – Ne. Aš iš parduotuvės ėjau.

Kauno pareigūnams įkliuvo daugiau nei 400 tūkstančių eurų grynų pinigų kontrabandą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą gabenę asmenys. Įtariama, kad šimtatūkstantines sumas nedeklaruotų pinigų nusikaltėliai vilkikų slėptuvėse vežiodavo nuolat. Pareigūnai vairuotoją sekė penkis mėnesius ir sulaikė, kai jis perdavinėjo pinigus bendrininkui. 415 tūkstančių eurų – tiek grynųjų su savimi turėjo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą parvykęs vilkiko vairuotojas.

Kiaulpienių gydomąsias savybes giria ne tik žolininkai, bet ir mokslininkai. Jos ne tik naudingos sveikatai, bet ir maistingos, netgi gali pakeisti bulves. Ir gyvybės eleksyru vadinama. Šių geltonžiedžių, tinkančių ir negalavimams gydyti, ir maisto racioną praturtinti pilnos Lietuvos pievos. Dabar pats metas rinkti ryškiaspalvius žiedus ar lapus.

Lietuva padeda ne tik pabėgėliams iš Ukrainos. Gelbsti ekonominės ir humanitarinės krizės krečiamoje Venesueloje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis. O tam tenka įveikti ir didžiules kliūtis. Beveik po 80 metų į Lietuvą iš Venesuelos visam laikui sugrįžusi Audronė rodo išsaugotas vaikystės nuotraukas. Kai tėvai per karą traukėsi iš Žemųjų Šančių Kaune, Audronei tebuvo puspenktų metų, o dvi sesės dar jaunesnės. Kelerius metus jie gyveno Vokietijoje, vėliau pasirinko Venesuelą.

Lietuvoje atsigauna laivyba – ir pramoginė, ir keleivinė. Kapitonai jau giria vis patogesnį vandens kelią nuo Kauno iki Kuršių marių. Daugėja ir vietų laivams laikyti. O svarbiausia nebereiks sukti galvos dėl degalų ir jų kanistrais tampyti į laivą, mat diegiama naujovė – plaukiojančios degalinės ant vandens.  Nemunu plaukiančio laivo „Perlas“ kapitonas džiaugiasi, daugėja besimėgaujančių pramogine laivyba. „Vestuvės, banketai yra, paklausą turim.

Džiugi žinia vynuogių augintojams. Lietuva oficialiai pripažinta vynuogių auginimo kraštu. Tad šių ūkių savininkams ir vynuogių vyno gamintojams atsiveria plėtros galimybės. O senas vyndarystės tradicijas turintys kraštai turės konkurentą – lietuviškas vynuogių vynas atsiras prekyboje. Rūpestingai kone kasdien Olga Vilkelienė apeina sužaliavusias ir jau žiedus kraunančias „Vilkolės“ sodybos šiltnamyje augančias vynuoges. Šios gomuriui pamaloninti, o pasodintos lauke – vynui.

Prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės aidėjo šūviai, skraidė naikintuvai ir leidosi sraigtasparniai. Taip šį kartą treniravosi mūsų šalies specialiųjų operacijų pajėgos su dar 15 valstybių kariais. Lietuvoje šiuo metu itin intensyviai vyksta įvairios pratybos, o jų scenarijai koreguojami pagal Rusijos karą prieš Ukrainą.

Dramatiška istorija supurtė Kėdainių rajono Josvainių gimnazijos bendruomenę. Niekuo nesiskundžiančią mokinę klasėje staiga ištiko klinikinė mirtis. Jos gaivinti puolė net kelios mokytojos. Medikai aiškina, kad merginos širdį vėl privertė plakti ir gyvybę išgelbėjo tik tinkama ir greita pedagogų reakcija, tačiau iki šiol mokinė gydoma ligoninėje. Po nelaimės pasklido kalbų, kad širdis sustojo dėl rūkytos elektroninės cigaretės, bet medikai to patvirtinti negali.

Kaunas jau puse lūpų džiūgauja, kad statant sporto objektus jo neištiks Vilniaus likimas. Sporto halės rekonstrukcija jau baigta, o stadiono darbai finišo tiesiojoje ir bus baigti vasarą. Didžiulį sporto miestelį Ąžuolyno pakrašty kuriantis Kaunas sako laiku suspėjęs ir prieš pat pabrangimą užbaigęs visas konkursų procedūras. Prieš 83-ejus metus gegužę duris atvėrė Kauno sporto halė. Ir halę pakrikštijo skambi Lietuvos vyrų krepšinio pergalė – auksu Europos čempionate.