Vaida Girčė

Valdžia sunerimusi, mat kasmet vis sunkiau surasti, kas sugautų ir pasirūpintų išmestais gyvūnais ar surinktų žuvusiųjų gaišenas. Esą reikalavimus atitinkančios prieglaudos tokių paslaugų kratosi, o mažesnieji konkurse dalyvauti nepajėgia. O Vilniaus savivaldybė pasirinkusi kitą kelią – tokias paslaugas patikėjo savai įmonei. Vos išgirdę Genovaitę kalbant prie įprastos šėrimo vietos iki tol slėpęsi katinai kaip mat išlenda. Aplink meiliai glaustosi baikštus ūsuotis, vardu Balvonas.

Planai tarp daugiabučių namų Kaune įsprausti dar kelis devynaukščius supykdė aplinkinius gyventojus. Miestelėnai sako, kad jie užstos saulę ir nebus, kur statyti automobilių, o leidus tokias statybas namai ims dygti visuose laisvuose plotuose. Savivaldybės urbanistai kol kas projektą atmetė, bet verslininkai namų statybos neatsisako, nors gyventojams turi kitokį pasiūlymą.

Žolininkai sako, kad medžių ir krūmų pumpuruose sukaupta tokia gausybė naudingų medžiagų, kad tikrai pažadina po žiemos apsnūdusį žmogaus organizmą ir suteikia energijos. O kur dar pumpurų gydomosios savybės. O kauniečiai tikina, apie jų naudą žino, bet patys vartoti dažniausiai nedrįsta. Žolininkas Marius Lasinskas žvalgosi po sodą, o uogakrūmiai jau krauna pumpurus – jie tikra energijos bomba.

Pakaunėje nugriaudėjus galingam sprogimui suniokotas dviejų aukštų mūrinis namas, išdužo langai ir išlakstė durys. Tik per laimingą atsitiktinumą nežuvo viduje buvęs garbaus amžiaus namo savininkas. Jis apdegė veidą ir rankas. Galingas sprogimas pakaunėje, Ringauduose, driokstelėjo pavakare, dviejų aukštų mūriniame name. „Mačiau, kaip buvo.. Garsas didelis, išgirdau ir žiūriu – skrenda. Langas, durys ir liepsna per langą didelė“, – sako kaimynas Antanas.

Noras padėti į nelaimę patekusiam vairuotojui baigėsi tragedija. Išvydę, kad greitkeliu važiavusi mašina nulėkė į pakėlę, jam pagelbėti stojo trijų automobilių ekipažai. Tačiau į juos rėžėsi vilkikas. Vienas vyras žuvo, dar penki žmonės sužeisti ir išvežti į ligoninę. Tarp jų ir vos trejų metukų mergytė. Automagistrale nuo Klaipėdos link Kauno važiavęs  „Volkswagen Passat" nuo kelio nuskriejo netoli Babtų.

Velykų naktį jaunuolių pasivažinėjimai Raseiniuose baigėsi susidūrimu ir automobilių skrydžiu po policijos langais. Mašinos vertėsi, išlaužė medžius, vėliavų stiebus ir vos neįlėkė komisariato vidun. Jaunimo kelionė dviem automobiliais naktinėmis Raseinių gatvėmis baigėsi avarija vidurnaktį.

Lietuvoje veikiančios tarptautinės elektronikos įmonės jau dvejoja dėl spartesnės plėtros. Mat trūksta kvalifikuotų inžinerijos specialistų. Nors aukštosios mokyklos gali paruošti reikalingus inžinierius, deja, moksleiviai tokias specialybes renkasi labai nenoriai. Aukščiausi šalies vadovai prieš kelis metus atidarinėjo milžiniškas gamyklas Laisvojoje ekonominėje zonoje pakaunėje.

Švęsdami jau antras Velykas namuose, vis daugiau žmonių renkasi ypatingas vaišes. Restoranai sako, kad tiek išaugo velykinio stalo patiekalų užsakymų, kad vos spėja suktis, o žmonės renkasi ir tradicinę senovinę virtuvę, ir gurmaniškus patiekalus.  Kol dalis šeimininkių dar tik planuoja, ką dės ant velykinio vaišių stalo, kai kuriuose restoranuose darbuotojos pluša išsijuosę.

Artėjant Velykoms, vis pilnesni lėktuvai emigrantų skrenda į Lietuvą. Nors būtent prieš pat šventes parskridę  tautiečiai vardija įvairiausias parvykimo priežastis ir tikina tikrai grįžta ne švęsti. Dalis žada sąžiningai izoliuotis, o štai kiti bus su šeimomis ir giminaičiais. Kauno oro uoste popiet leidžiasi „Raynair“ lėktuvas. Juo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą parvyksta emigrantai. Šiuo lėktuvu atvyko pusšimtis keleivių. Lietuviai grįžta į gimtinę švęsti Velykų.

Žmonės pyksta, kad bus kertami medžiai, niokojamas kraštovaizdis ir teršiama aplinka. O verslininkai sako, tokio brangaus karjero miške mielai atsisakys, jei tik pavyks surasti žvyro klodų atviroje vietoje. Virpant smuiko stygoms pakaunės gyventojai renkasi į improvizuotas Pakarklės miško pakasynas. Laidotuvių apeigomis jie protestuoja prieš žvyrą miške suplanavusius kasti verslininkus.

Pakaunėje įspūdingas reginys – pasipildyti kuro tūpė 7 amerikiečių kariuomenės sraigtasparniai „Juodieji vanagai“. Būtent panašius sraigtasparnius perka ir Lietuva, sutartis jau pasirašyta. Už 4 „Juoduosius vanagus“ atseikės 180 milijonų eurų. Vienas po kito pakaunėje leidžiasi Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės sraigtasparniai, geriau žinomi tiesiog kaip „Juodieji vanagai“. Deja, dėl tvyrančio rūko šiuo įspūdingu vaizdu danguje retas tegalėjo pasigrožėti.

Vos nutirpo sniegas Kėdainių ūkininkai suskubo sodinti bulves. Lyderių pozicijų šioje srityje kėdainiškiai užleisti neketina, nors ankstyviausių buvių sodinimo kaštai labai dideli, reikia daug rankų darbo ir didelių investicijų derliaus apsaugai.  Kėdainių pašonėje intensyvus darbymetis – kėdainiškiai ūkininkai tradiciškai patys pirmieji jau sodina ankstyviausias bulves, jos į dirvą keliauja jau sudaigintos.

Žmonės metinę taršos normą išnaudoja per kelis mėnesius ir likusį laiką gyvena skolon. Tiesa, per pandemiją dėl apriboto judėjimo žemė kiek atsikvėpė, tačiau iš kitos pusės tarša smogė galingesne jėga. Vandenynus ir upes nuklojo dar didesni plastiko kiekiai, kuriuos papildė ir pavojingos naudotos apsaugos priemonės. Žmogaus ir gamtos bendrystė sukuria nuostabius reginius – deja, mokslininkų tyrimai negailestingi.

Kaune šį šeštadienį laimė sklido netikėčiausiose vietose –  renginiai vyko ant stogų, gatvėse, net savivaldybės pastatą buvo okupavę muzikantai. Šurmulio buvo pilnas miestas, o išsiilgę kultūrinių erdvių gyventojai traukė  į pagaliau duris atvėrusius muziejus.

Į Lietuvą grįžtant vis gausesniam pulkui sparnuočių pats metas dar suskubti ir iškelti inkilus, kad paukščiai turėtų, kur įsikurti ir perėti. O specialistai sako, kad paukščiai visiškai neišrankūs – jiems patinka paprasčiausi nameliai su tinkama landa. Tik štai švara viduje reta kuris pasirūpina pats. Tad kasmet inkilus būtina iškuopti. Į Karalgirio mišką pakaunėje gamtos mylėtojai atgabena apie pusšimtį inkilų. Tokią tradiciją miškininkai puoselėja jau šimtmetį.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Nors kasdien ledas ant ežerų plonėja, žvejams tai nė motais. Jie rizikuodami gyvybe skuba pasimėgauti paskutinėmis poledinės žūklės akimirkomis. Ugniagesiai gelbėtojai perspėja, kad dabar ledo danga itin apgaulinga ir nebetvirta, tad rytą išėjus laimikio, įdienojus jau gali tekti kviesti pagalbą. Ant Kauno marių ledo įsitaisęs Vytas daugiausia traukia mažus žuveliokus ir sako paukščiams ar lapėms paliks. Vos viena kita didesnė žuvis keliaus į keptuvę. „Pagrinde pūgžliai eina.

Gyventojai sako, kad nors šiemet upių tėvas iš ledo gniaužtų vaduojasi ramiai, tačiau besigrūdantys ledai kiek gąsdina. Nemune ties Birštonu prasideda ledonešis, šio reginio gyventojai sako itin laukę ir visi skuba į upės pakrantę pasigrožėti kerinčiais vaizdais: „Specialiai ėjau prieš dvi valandas ir dar nieks nėjo, buvo lygiai pusė dvylikos ir dar nieks nebuvo pajudėję.“ „Aš kaip birštonietė tai labai labai grožiuosi Birštono gamta.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Statybos – džiaugsmas verslui ir galvos skausmas miesto tvarkdariams. Mat iš statybviečių moliu aplipusiais ratais išriedančios sunkiasvorės užteršia aplinkines gatves. Dėl to gyventojai pyksta ir rašo skundus. Kauniečiai jau rengia reidus ir žada bausti tvarkos neprižiūrinčius statytojus, o kokios baudos purvinais ratais važiuojančios sunkiasvorės vairuotojai gali sulaukti? Iš statybvietės išsukanti sunkiasvorė paskui save palieka purvyno šleifą.

Jei koronaviruso testų apimtys mažėja, tai antikūnų tyrimų auga milžiniškais tempais, lietuviai masiškai plūsta į laboratorijas. Vieni po skiepų, kiti iš smalsumo, bet visi nori sužinoti, ar turi imunitetą klastingajam koronavirusui. Tyrimo jau tenka laukti ir savaitę.  Šiauliečiai skuba į laboratoriją atlikti antikūnų tyrimo. „Darbovietei svarbu irgi, ar esam sirgę, ar nesam. Turim tų antikūnų.

Kilo skandalas dėl auklėtojos smurto prieš mažametę mergaitę Kazlų Rūdos švietimo įstaigoje. Tėvai paviešino sukrečiantį įrašą, kaip mažą garsiai raudančią mergaitę auklėtoja tampo ir velka grindimis. Auklėtoja jau atleista, meras paragino trauktis ir įstaigos direktorę. Ši nesutinka.  Darželinukei Suvalkijoje teko išgyventi daug siaubo  – garsiai raudančią ir tik apatiniais drabužiais vilkinčią mergaitę auklėtoja už rankos velka grindimis, o vėliau pakelia už plaukų.

Dar viena graži iniciatyva šį kartą iš pakaunės. Tarp dviejų svarbių mūsų valstybei datų – nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios Kauno rajone gimę kūdikiai sulauks jaukių dovanų – kojinaičių su tautine simbolika. Prie šių rankdarbių plušo gausybė moterų. Jolantos rankose akis po akies gimsta dar vienos kojinaitės su trIspalve.

Prieš 12 metų kaip valstybės garantas Kaune pastatyti namai, kad būtų kur apsigyventi iš savininkams gražintinų butų iškeldinamiems gyventojams, tapo jiems tikrais spąstais. Namai brokuoti, o statytojai seniai bankrutavę. Į kambarius bėga vanduo, trūkinėja sienos, kaupiasi pelėsis. Žmonės investuoti savų lėšų nenori, nes butai yra ne jų nuosavybė, o esą išsipirkimui sąlygos esą nepalankios.

Šiemet lietuvius stipriai iškamavo pandemija, karantinas ir šalta žiema. Tad daugelio tautiečių organizmai nusilpę, trūksta vitaminų, o dažną ir niūri nuotaika ar stresas kamuoja. O tam daržovininkai turi natūralių priešnuodžių – stresą malšinti siūlo tamsiai žaliomis daržovėmis, o organizmą stiprinti kuo spalvingesniu asortimentu.

Kaune penktadienį per pusdienį įvyko mažiausiai penkios avarijos. Rytą automobilis rėžėsi į stulpą ir kelioms valandoms sutrikdė eismą judrioje gatvėje, vėliau kiti vairuotojai automobilius daužė į medžius, stulpus, o vienas vos neįlėkė į parduotuvę. Pavojingai pasviręs stulpas judrioje gatvėje – jį ryte su automobiliu nuvertė 54-erių vyras.

Kauno klinikų Onkologijos ligoninėje dar vienas skandalas. Apie galimai klastotus darbo grafikus prabilusi slaugytoja sako tapusi psichologinio smurto auka – mobingas ir patyčios kone per kiekvieną budėjimą. Aiškėja, kad ligoninę tikrinę Darbo inspekcijos specialistai rado įvairių pažeidimų. Apie negeroves Kauno klinikų Onkologijos ligoninėje prabyla dar viena slaugytoja, 15 metų ten dirbanti Ilona atvirauja tapusi mobingo auka. „Labai sunku eiti į darbą.

Įspūdingi naujausi vaizdai iš pamario, kur prasidėjo potvynis. Pamaryje prasidėjęs ledonešis staiga sustojo visiškai užkimšdamas Atmatos, Skirvytės, Šyšos upes, atplaukiantys iš toliau ledai grūdasi ir jų kalnai tik auga, bet neprasibrauna į Kuršių marias. Ledų sangrūda tęsiasi 10 kilometrų. Vanduo kyla, jau semiami keliai, tvinsta pievos, polaidžio baseinai jau telkšo ir žmonių kiemuose. Gyventojai sako, kad šiemet ledonešis vysta kitoniškai.

Organizuota aferistų grupuotė prisidengdama aliejaus ir dyzelino prekyba tarp fiktyvių įmonių vos per pusmetį sugebėjo nuslėpti daugiau kaip milijoną eurų pridėtinės vertės mokesčio. Sulaikyti 5 asmenys, tarp jų ir trylika kartų teistas pagarsėjęs finansinių machinacijų mėgėjas ir milijonierius, buvęs „Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys. Pastarojo vienintelio prokurorai neprašo suimti.

Prasidedantį pavasarį jau skelbia ne tik kalendorius, bet ir ledonešis upėse bei pirmieji žiedai gamtoje. Gyventojai dalijasi pražydusių žibučių, pirmųjų kačiukų ar baltuojančių snieguolių vaizdais, botanikos sode į saulę vis spalvingesnius žiedus kelia įvairių rūšių gėlės ir krūmai. O štai sinoptikai sako, kad žiema dar žada pasigalynėti su pavasariu. Kalendorius ir vis labiau paukščių balsų prisipildanti gamta jau skelbia pavasarį.

Vidurio Lietuvoje susitelkusios didžiulės stumbrų bandos kelia pavojų sau ir žmonėms, o jei įsisuktų liga, išguldytų didelę dalį populiacijos. Tad juos saugodami specialistai sutarė formuoti naują stumbrų bandą Dzūkijoje. Mokslininkai pradėjo vilioti ir gaudyti galiūnus, bet pradėtą projektą buvusi valdžia staiga sustabdė – reikalingas voljeras liko neįrengtas. Tad sugauti tinkami gyvūnai laikiną prieglobstį rado net Žvėrinčiuje prie Telšių.  Į pastatytą mobilią gaudyklę įkliuvęs stumbras.

Įtarus, kad kretingiškė nelegaliai laiko dvi laukines kates ar jų hibridus, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą ir jas laikinai paėmė. Socialiniuose tinkluose dėl to kilo didžiulis sujudimas. Moteris siekia jas susigrąžinti. O štai specialistai pastebi, kad tokie egzotai, nors ir draudžiami įstatymų, labai populiarėja ir kelia grėsmę kitoms rūšims. Dvi egzotinės katės – dabar Klaipėdos gyvūnų globos namų „Nuaras“ darbuotojų priežiūroje.

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ir šalies valdžiai vis žadant didinti skiepų dozių kiekius Kaunas didina pajėgumus. Ir skiepijimui atveria vieną didelį pramogų centrą – ledo rūmus. Čia per dieną gali paskiepyti apie 6000 žmonių. O štai sostinė ir uostamiestis atskirų vakcinacijos centrų kol kas steigti neketina. Artimųjų lydimi Kauno senjorai traukia į naujuosius dar oficialiai net neatidarytus ledo rūmus, bet tikrai ne čiuožinėti, o skiepytis.

Vaikštinėdami Nemuno pakrante gyventojai aptiko nemalonių radinių – besimėtančias nupjautas gulbių galvas. Šančiškiai įtaria, kad taip žiauriai sparnuočius nugalabijo žmonės, greičiausiai benamiai. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą.  Žemuosiuose Šančiuose prie Nemuno gyventojus išgąsdino vaizdai – nupjautos gulbių galvos. Pakrantėje sujudimas – atvykę ir policijos pareigūnai. Jie apžiūri vietovę ir renka įkalčius.

Kauno rajono gyventojai, išgirdę įspėjimus, intensyviai ruošiasi galimam potvyniui. Žmonės vertingesnius daiktus iš rūsių ir garažų tempia į palėpes. Kiti ir automobilius jau stato tolėliau. Neryje technika traiško ledą, o pavojingiausiame ruože sumontuota įranga, kuri kylant vandeniui praneš apie pavojų. Nijolė iš Radikių vertingesnius daiktus – elektrinius prietaisus, įrankius ar drabužius – krauna į krepšius ir iš garažo neša į palėpę, kur jau sudėtos kelios dėžės.

Kaune baseiną lankančių mokinių tėvai atsidūrė kuriozinėje situacijoje, treniruotės nevyksta, o mokėti pinigus reikia. Gavę keletą pratimų vaikai turi patys mankštintis, mat nuotolinių susitikimų su treneriu irgi nebūna. Jei tėvai nenori mokėti, siūlo nutraukti sutartį arba nelankymą pateisinti ligos pažyma, o apie kitas galimybes, kaip aiškėja, treneriai greičiausiai nutyli. Kauno plaukimo mokyklos baseine Vilijampolėje vandenį skrodžia profesionalūs sportininkai plaukikai.

Išbadėję žūsta pelėdos ir apuokai. Dėl žemę užlojusios storos ir ilgai besilaikančios sniego dangos net ir itin jautrią klausą turintiems plėšrūnams vis sunkiau sugauti po pusnimis šmirinėjantį grobį – peles ir pelėnus. Specialistai pataria, kaip padėti bent daliai šių sparnuočių. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis rodo pirmąsias šiųmetės žiemos aukas – keturių skirtingų rūšių nebegyvas pelėdas.

Jei vienur gamtos mylėtojai imasi visokiausių priemonių, tai kitur atsiranda vos vienas kitas entuziastas. O aplinkosaugininkai tik konstatuoja nelaimės faktą ir ieško telkinių savininkų, kad šiuos įpareigotų pasirūpinti žuvimis. Siaubingą vaizdą Pavilnyje, Gineitiškių tvenkinyje, išvydo Artūras. Nedidelėje eketėje nugaišusių žuvų net tiršta, kitos leisgyvės dar beviltiškai gaudo paskutinius vandenyje ištirpusio deguonies likučius.

Šiemet rekordiškai anksti kėdainiškiai skina pirmuosius trumpavaisius agurkus. Pirmiausia derlius keliaus į prekybos centrus. Tuo metu tiems, kurie laukia lietuviškos šviežienos turgavietėse, teks palaukti – ten karaliauja lenkiški ir ukrainietiški. Visas kitas lietuviškų daržovių derlius – pernykštis arba, kaip svogūnų laiškai, auginamas ištisus metus.

O kaip gi gyvūnai prisipažįsta meilėje? Jų pasaulyje savi viliojimo ritualai, ir vien grėsmingų serenadų tikrai neužtenka. Pasitelkiami ir žmogaus nosiai specifiniai afrodiziakai ar keistai romantiškos vakarienės. Vieni gyvūnai prieš pasimatymą purve maudosi, kiti ne itin aromatingais kvepalais šlakstosi. Tik Lietuvos zoologijos sode meilės vaisiais džiaugtis gyvūnams uždrausta. Kraują stingdančios meilės serenados aidi vasarį zoologijos sode. Dabar plėšrūnų poravimosi kulminacija.

Ledui sukausčius vandens telkinius ir gausiai pasnigus, šviesa pro tokią dangą neprasiskverbia ir vandenyje sutrinka gamtos procesai. Aplinkosaugininkai ir gamtos mylėtojai periodiškai tikrina telkinius ir stebi situaciją. Kai kur deguonies kiekis drastiškai krenta ir jau artėja prie kritinės ribos. Blogiausia padėtis Kėdainiuose, kur jau vyksta gelbėjimo darbai.

Ir antrasis už ne vieną nužudymą kalinčio Kauno garsenybės Henriko Daktaro bandymas sulaukti švelnesnės bausmės liko neišgirstas. Liudiję dvasininkai, darbas ir net pagyrimai teismo neįtikino, kad Henytė vertas laisvės. Tokį sprendimą Daktarai žada skųsti. „Teisėjų kolegija nutarė netenkinti Pravieniškių pataisos namų teikimo dėl nuteistajam paskirto laivės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą bausmę“, – sako Teisėjų kolegijos pirmininkas Algirdas Giedraitis.

TV3 „Išsipildymo akcijos“ herojui už žmonių suaukotas lėšas nupirkus du aparatus, Kauno klinikų medikai atliko unikalią operaciją ir grąžino paaugliui pilnavertę klausą. Implantavo du poodinius aparatus, tad dabar garsai jam atsklis iš abiejų pusių. Iki šiol jis girdėjo tik viena puse, o ir implantai kėlė problemų.  Keturiolikmetis Gvidas su mama ruošiasi užkąsti, keps kiaušininę. Tik pleistrai ir juosta ant galvos išduoda, kad jam atlikta operacija.

Specialiosios tarnybos pastebi, kad vis dažniau sulaukia iškvietimų patekti į butus ir išsiaiškinti, kas nutiko seniai matytiems gyventojams. Deja, dažnai jie randami jau nebegyvi. Daugiausia tai – vyresnio amžiaus žmonės. Specialistai ir bendruomenės sako, kad senjorų emocinė būklė blogėja, todėl kamavę negalavimai tik stiprėja. Kauno ugniagesiai leidžiasi nuo stogo bandydami patekti į butą penktajame aukšte, į pagalbą iškviesti net aukštalipiai, jie atveria langą.

Karantinas reikalauja vis daugiau aukų. Štai specialiosios tarnybos pastebi, kad vis dažniau sulaukia iškvietimų patekti į butus ir išsiaiškinti, kas nutiko seniai matytiems gyventojams. Deja, dažnai jie randami jau nebegyvi. Daugiausia tai vyresnio amžiaus žmonės. Specialistai ir bendruomenės sako, kad senjorų emocinė būklė blogėja, todėl kamavę negalavimai tik stiprėja. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Kauno valdžia užsimojo Ąžuolyne įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Tai sužinoję gyventojai piktinasi. Žmonės bijo, kad unikali erdvė bus sudarkyta, o šimtamečiai ąžuolai išnyks. Jie įtaria ir klastą. Esą, gali ir kokie kotedžai iškilti. Valdžia tai neigia, bet planų atsisakyti aikštelės išskirtiniame parke neketina. Kaip tarė, taip padarė. Kauno valdantieji daugiau kaip 3 hektarų komercinės paskirties sklypą Ąžuolyne nusprendė perimti visuomenės poreikiams.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Kauno valdžia visuomenės poreikiams perima dar vieną erdvę – Linkuvos dvaro teritoriją. Planuoja įrengti poilsio oazę miestiečiams, bet apleistus statinius turintis verslininkas sako, kad jo turtą valdžia nori nusavinti, tad ketina bylinėtis.  Kaunui pritrūko parkų. Tad miesto valdžia nusitaikė į 16 hektarų Linkuvos dvaro teritoriją Šilainių mikrorajone. Pradėjo perėmimo visuomenės poreikiams procedūras – istorinę vaizdingą erdvę planuoja atverti miestiečių poilsiui.

Nors Užgavėnės antradienį, Rumšiškės dėl karantino jas surengė pentkadienį. Supleškėjo visų negerovių simbolis Morė, o žiemą iš kiemo vijo mažas būrelis persirengėlių. Dėl pandemijos neįvyko kanapinio ir lašininio kova, tad ir žiemą, ir koroną persirengėliai vijo užkalbėjimais. Kas arklio traukiamose rogėse, o kas tiesiog brido per pusnis – persirengėliai liaudies buities muziejuje Rumšiškėse suguža prie milžiniškos Morės.