Vaida Girčė

Po pustrečios paros trukusių paieškų ugniagesiai gelbėtojai iš Nemuno ištraukė ieškotos naujagimės kūną. Jį pastebėjo nuo tilto upę žvalgęs gelbėtojas. Vos 5 dienų mažylę motina, kuri nebegyva rasta jau šeštadienio popietę, iš namų išsinešė naktį. Paieškas nuo kranto stebėjo ir jų artimieji. Kraupi atomazga naujagimės paieškose Kaune. Po pustrečios paros trukusio Nemuno žvalgymo ugniagesiai gelbėtojai upėje netoli Trijų mergelių tilto aptiko mažylės kūną.

Kaunietis Aurimas Valujavičius ruošiasi tapti pirmuoju lietuviu, perplaukusiu Atlanto vandenyną irkline valtimi. Vaikinas dabar kasdien treniruojasi sporto salėje ar valandų valandas irkluodamas Kauno mariose. Skaičiuoja, kad užtruks daugiau kaip 100 dienų, viliasi pagerinti pasaulio rekordą. Vienas irkline valtimi per Atlanto vandenyną: nuo žemyno iki žemyno. Tokiam iššūkiui ryžosi pirmasis lietuvis – kaunietis Aurimas Valujavičius.

Šeštadienio vakarą Kaune jau penktą kartą vyko Fluxus festivalis, dėl kurio net sustabdomas automobilių eismas Parodos kalnu. Tūkstančiai dalyvių stebino keisčiausiai kostiumais, o kai kurie aistringi krepšinio fanai į kalną kopė su veikiančiu televizoriumi, kuriame kaip tik vyko krepšinio varžybų tiesioginė transliacija per TV3 televiziją. Ten, kur įprastai zuja automobiliai, šią naktį šėlo keisčiausiais kostiumais pasidabinę gyventojai.

Kaune vis dar ieškoma kelių dienų naujagimės. Pasitelkti kinologai, o narai toliau žvalgo upės pakrantes ir dugną. Naktį iš namų išėjusi jauna moteris ant rankų išsinešė savo vos 5 dienų mergytę. Moters kūną po pusės paros paieškų upės pakrantėje aptiko narai. Vakare rastas ir pledas, į kurį buvo susukta mažylė Bevaisės paieškos Sekmadienį nuo ankstyvo ryto Nemune ties Trijų Mergelių tiltu vėl tarnybų sujudimas. Čia jau antrą dieną pluša narai.

Po ilgų kalbų pagaliau pradėtas gaivinti ir Nemuno aukštupys. Vandens kelių direkcija už 3 milijonus nupirko specialią techniką, kuria jau valo upės vagą. Nors žemupyje laivai upių tėvą jau skrodžia iki pat Kuršių marių, aukštupyje nuo Kauno plaukia vos iki Prienų ir dar ties Druskininkais, mat kitur vaga labai bloga. Apie naują vaizdingą maršrutą Nemunu nuo Birštono iki Prienų kalba laivo „Algirdas“ kapitonas.

Kaunas jau atidarė naująjį vandens sporto centrą. Jame olimpinius standartus atitinkantis baseinas, kuriame galės treniruotis plaukikai, o šalia ir milžiniška pramogų erdvė. Čia tilps apie pusė tūkstančio žmonių. Tačiau vos atidaryto baseino laukia iššūkis, tad ar kylant energijos kainoms nereiks apriboti pramogų? Plaukimo be taisyklių rekordu sportininkai atidaro naująjį Kauno baseiną.

Kasmet žydinčios Kauno marios – ne tik gražus vaizdas. Tai – smarvė ir pavojus žmonėms ir gyvūnams. Tad mokslininkai į marias siunčia greitąją pagalbą. Pirmą kartą Lietuvoje sukūrė laivą, kuris surenka kenksmingus, vandenį žaliai nudažančius dumblius ir melsvabakteres. Deja, sako, telkinio tai visiškai neišvalys, pagelbės tik sudėtingiausiu metu. O norint gerų rezultatų reikia mažinti ir atitekančių upių taršą. Žalutėlis vanduo, o papūtus vėjeliui – siaubingas dvokas.

Kasmet tūkstančiai vairuotojų susiduria su į kelią išbėgusiais laukiniais gyvūnais, juos sužaloja, sudaužo automobilius. O apsaugos priemonių keliuose trūksta, įspėjamieji ženklai negelbsti, o tvoras tverti labai brangu. Tad Lietuvos mokslininkai siūlo sprendimą – jie sukūrė prietaisus, iš anksto šviesomis įspėjančius vairuotojus, kad šalia kelio yra gyvūnų. Susidūrimai su laukiniais gyvūnais ir Lietuvoje, ir užsienyje – dažnas ir skaudus reiškinys.

Paryčiais ugniagesiai lėkė į Kėdainių rajoną, kur liepsnojo Apytalaukio dvaro rūmai. Dvaras jau keliolika metų stovėjo apleistas, ir nors buvo norinčiųjų jį pirkti, įstatymų apynasris to neleido. Įtariama, kad rūmai padegti, paveldosaugininkai skaičiuoja unikalių vertybių praradimus. Gaisro pašvaistė dar neišaušus nušvietė dangų Kėdainių pašonėje. Apie siautėjančią ugnį Apytalaukio dvare 5 valandą 15 minučių pranešė liudininkai.

Nasturtę pastaruoju metu vis dažniau atranda gurmanai. Kadaise ji augo kiekviename darželyje ir gelbėjo nuo įvairių ligų. Mokslininkai tyrinėja šį augalą ir patvirtina net priešvėžinį poveikį. O virtuvės šefai giria išskirtinį nasturčių skonį ir jomis gardina įvairiausius patiekalus.

Ne vienam keliautojui šią vasarą teko patirti nepatogumų dideliuose oro uostuose, nuo atšauktų skrydžių iki milžiniškų patikros eilių. Mat visur trūksta darbuotojų. Tačiau Kauno oro uoste to pavyko išvengti. Vadovai atvirauja, kad per pandemiją stengėsi išsaugoti darbuotojus ir dabar planuoja oro uosto plėtrą. Masė žmonių, atšaukiami ar nukeliami tūkstančiai skrydžių, milžiniškos eilės ir pasiklydę kalnai bagažo.

Kauniečiai turi unikalią galimybę sportuoti nemokamai. Ir tuo gali naudotis nuo mažiausio iki vyriausio ištisus metus. Vasarą užsiėmimai vyksta lauke, o kitu metu keliasi į uždaras sales. Šokiai, joga ar jėgos treniruotės pritraukia šimtus sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstančių gyventojų. Smagiai Draugystės parke žingsnelius dėlioja senjorės. Ten jos mokosi linijinių šokių subtilybių, ir taip dukart per savaitę.

Gyvūnų globėjams ir veterinarijos specialistams įkliuvo dar viena šunų ir kačių daugintoja. Egzotines kates – sfinksus, škotų nulėpausius ir stačiaausius – bei itin populiarius jorkšyro terjerus veisusi kaišiadorietė trisdešimt gyvūnų buvo sugrūdusi vieno kambario bute. O gyvūnai ne tik neprižiūrėti, bet ir turintys įvairių apsigimimų. Gyvūnų gelbėtojai šokiruoti, vieno kambario bute Kaišiadoryse išvydę net 24 kates ir 10 šuniukų.

Dabar pats jurginų žydėjimo pikas. Kėdainių rajone viena senjorė augina įspūdingą jų kolekcija – per 600 krūmų. Pasižvalgykite ir po Kauno botanikos sodą, kur žydi jurginai – tikri Lietuvos krašto ambasadoriai užsienyje. Mažais apvaliais žiedais jurginai Laimos iš Kėdainių rajono patys mylimiausi. Senjorės sode jurginai vos telpa – krūmų apie pusseptinto šimto. Kiek skirtingų veislių augina, sako, tiksliai ir nesuskaičiavusi, greičiausiai bus apie tris šimtus.

Didžiulis naktį siautėjęs gaisras pavojingų atliekų tvarkymo įmonėje Kaune ant kojų sukėlė gausias ugniagesių pajėgas ir išgąsdino gyventojus. Degė pavojingos atliekos – tepalai, filtrai, plastikas, aidėjo sprogimai. Išsiskyrė ir žmonėms nuodingos medžiagos. Į gaisravietę sulėkę ministrai įmonę kaltina pažeidimais. Ar jų buvo, paaiškės per pradėtą ikiteisminį tyrimą. Milžiniškos liepsnos naktį nušvietę dangų virš Kauno. Pleška atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Palemone.

Į vidurį autostrados Vilnius – Kaunas išbėgusi vos penkerių mažylė tik per plauką išvengė mirties. Išgelbėjo staigi karo policijos pareigūnų reakcija – jie spėjo staigiai sustabdyti automobilį. Kariai priglobė mažylę, kurios jau ieškojo ir mama, ir policija. „Žiūriu, priešais mergaitė, ant stabdžių, suskersavau mašiną. Stengiausi prilaikyti tą atstumą, nes iš galo važiuoja 40 tonų transporto priemonė, kurią lydėjome.

Lietuvoje itin sparčiai didėja oro tarša, kai kuriuose miestuose ji normas jau viršija 3 kartus. Turėtų saugotis senjorai ir maži vaikai, o ypač žmonės, sergantys kvėpavimo ligomis. Ir kaltas ne tik karštas oras, intensyvūs statybos ir žemės ūkio darbai. Užterštumas oro masėmis atkeliauja ir iš kitų kraštų, ypač iš karo ir gaisrų kamuojamo Ukrainos regiono. Tarsi dūmuose dieną atrodo paskendęs Kaunas. Ir tai ne gaisras, ten jau net plika akimi matoma oro tarša kietosiomis dalelėmis.

Pirmasis kauniečių pasiplaukiojimas baidare vos nesibaigė tragedija. Nemune ties Čiurlionio tiltu srovė staiga apvertė baidarę ir vyras su moterimi atsidūrė vandeny. Kol bus išgelbėti, jie laukė vidury upės įsikibę į akmenis. Prie Čiurlionio tilto Nemuno pakrantėje sujudimas. Buvo matyti, kaip medikai nuo upės į greitosios automobilį palydi moterį, sodina vidun ir apgobia specialia pirmos pagalbos antklode.

Aistra radiotechnikai Alytaus rajono gyventoją pavertė kolekcininku. Vyras renka senovinius lempinius radijo aparatus, juos tvarko ir prikelia naujam gyvenimui. Jis turi ir svajonę – surinkti visus Lietuvoje gamintų radijo aparatų pavyzdžius. Sukauptą senovinių radijų kolekciją rodo Alytaus rajone gyvenantis Zenonas. Vyras radioelektronika domėjosi nuo mokyklos.

Per gatvę pas senelį bėgusį vos dvejų metukų mažylį Kaune Žaliakalnyje parbloškė automobilis. Po smūgio vaikas nuskriejo į kitą gatvės pusę ir palindo po mašina. Subėgę liudininkai nustūmė automobilį. Stipriai sužalotas mažylis nuvežtas į Kauno klinikas. Skaudi nelaimė Žemgulio gatvėje Žaliakalnyje nutiko prieš vidurdienį. Automobilis „Ford“ partrenkė į gatvę staiga išbėgusį vos dvejų metukų mažylį.

Pirmą kartą Lietuvoje mados podiumu žengė neįprasti modeliai – keturkojai. Šunys su savo šeimininkais pristatė šuniškų drabužių kolekciją. O keturkojų savininkai atvirauja savuosius dažniausiai aprėdo blogu oru, o norint kokybiškai aprengti augintinį reikia išleisti ne vieną dešimtį eurų, sunku rasti ir tinkamų rūbų. Podiumas buvo pievoje šalia Pažaislio vienuolyno, o juo žygiavo neįprasti modeliai – keturkojai. Toks šunų drabužių pristatymas Lietuvoje surengtas pirmą kartą.

Birštone daugėja unikalių ir netgi ekstremalių pramogų. Čia atidarytas pirmasis Lietuvoje radijo bangomis valdomų visureigių parkas. Užsienyje ši azartiška pramoga itin populiari – kai kurie jai išleidžia dešimtis tūkstančių eurų, o mūsų šalyje tokia atrakcija dar tik skinasi kelią. Kurorto atstovai sako, kad savo išmone stebinantys verslininkai į miestą privilioja daugiau turistų.

O dabar apie gėles, kvepiančias neįprastai – gaiviuoju gėrimu „Coca-cola“, pušimi ar net citrina. Ir žydinčias tarsi rožės, tulpės ar gvazdikai. Taip žiedų grožiu ir kvapais stebina… pelargonijos. Močiučių gėlėmis vadintos ir daugelio dėl aitraus specifinio kvapo ignoruotos pelargonijos dabar išgyvena tikrą renesansą. O gerbėjai už išskirtinį daigelį kloja šimtus eurų. Kauno rajone gyvenanti Vilija pelargonijomis susižavėjo prieš septynerius metus.

Kauno klinikų medikai šokiruoti – šią vasarą jie gelbėjo rekordiškai daug šunų sukandžiotų vaikų, o mažiausiam pacientui tebuvo vos 4 paros. Išdraskytos žaizdos sunkiai ir ilgai gyja, prireikia daugybės operacijų. Kauno klinikose vis dar gydoma prieš mėnesį Alytuje šuns sukandžiota mergaitė, jos mama sutiko pasidalinti išgyvenimais su TV3 žiniomis. Pitbulterjero mišrūno sukandžiota mažoji alytiškė vis dar Kauno klinikų medikų globoje. O nuo siaubingo įvykio prabėgo mėnuo.

Milžiniškas greitis ir šūviai – tokios naktinės gaudynės vyko Kaune. Be valstybinių numerių lėkęs BMW gerą pusvalandį vedžiojo pareigūnus už nosies. Policijos paleisti šūviai jo mašinos nekliudė. Pratęsti gaudynes šunkeliais sutrukdė pakelės griovys – mašina įstrigo jame. Sulaikomas neblaivus lakstūnas priešinosi pareigūnams, dabar gresia iki trejų metų nelaisvės. Baigėsi veiksmo filmą primenančios naktinės gaudynės Kaune – BMW atsidūrė griovyje, o kelių gaidelis su antrankiais areštinėje.

Tragiškai pasibaigė dviejų pilotų skrydis pakaunėje. Ultralengvasis lėktuvas sukdamasis nukrito dirbamuose laukuose ir užsidegė. Abu skridę vyrai žuvo. Vienas jų itin patyręs ir tūkstančius valandų ore praleidęs pilotas, kitas taip pat nebe naujokas prie lėktuvo šturvalo. Neseniai nupjautų pasėlių lauke tragiškas vaizdas – dalimis pažiręs ir apdegęs ultralengvasis lėktuvas.

Ir maistas, ir vaistas – taip apie miškuose jau augančias poniabudes kalba liaudies medicinos žinovai, šiems grybams priskirdami stebuklingas galias. Jie stiprina imunitetą, slopina sąnarių uždegimus ir net didina vyrų potenciją ir moterų vaisingumą. O jei suvalgyta ir nepadės, tai bežiūrint, kaip keičiasi subrendusiuos poniabudės išvaizda, gali tikrai kilti erotinių minčių. Grybauti į Buktos mišką netoli Marijampolės išsiruošęs Kęstutis į kibirą krauna poniabudes.

Šafrano, anyžių, duonos, bijūnų, rožių ar našlaičių žiedlapių ir net su šonine… Ar įsivaizduojate, kad visa tai apie ledus. Ir jų galima paragauti Lietuvoje. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra sukūrusi ir ledų žemėlapį, kurį vis papildo netikėčiausi skoniai. Brangiausio pasaulio prieskonio šafrano skonio ledai nustebina į ledainę Birštone užsukusias Laimą ir Ritą.

Smagiai besilinksminantys dzūkai, kurie šėlsta senjorų naktišokiuose. Ten visada skamba gyva muzika, o pasišokti susirenka keli šimtai alytiškių. Gandas apie šiuos naktišokius jau sklinda, tad pasilinksminti atvyksta ir nemažai svečių. Skamba gyva muzika, o parko aikštelėje po atviru dangumi sukasi poros. Alytaus miesto sode vyksta senjorų naktišokiai. „Neduokit valgyt, duokit pašokt, aš atsigaunu, visą savaitę būnu žvali“, – sako šokėja Milda.

Kauno įmonė „Autokausta“ ir toliau neišbrenda iš skandalų. Gerą dešimtmetį už neaiškų atlygį ji naudojosi valstybinės žemės dalimi, kurios šeimininkė kita bendrovė „Kauno vandenys“. Dabar ir šiai gresia nemalonumai. TV3 Žinios pabandė suskaičiuoti ir korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios „Autokaustos“ laimėtus milijoninius projektus. Korupcijos skandale linksniuojama bendrovė „Autokausta“ turi ir daugiau neskaidrių sandorių.

Po beveik aštuonerių metų teismas nuteisė avarijos kaltininką, dėl kurio kaltės Varėnos rajone žuvo dešimtmetė. Verdiktą išgirdę tėvai apsipila ašaromis ir sako negalintys patikėti, kad teisingumas laimi. Mat dar iki pernai teisėsauga dukros žūtimi kaltino mamą. „Nusprendžia Justiną Valašiną pripažinti kaltu, pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubausti laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 75 str.

Kauno hospisas pagaliau dėlioja būsimo stacionaro planus, kur pacientai gaus ir reikalingas medicinines paslaugas, ir bus oriai išlydimi į amžinybę. Tokių nemokamų paslaugų sunkiai sergantiems ligoniams ir jų artimiesiems Lietuvoje labai trūksta, deja, hospisai papildomo finansavimo nesulaukia, tik pagal sutartis su Valstybine ligonių kasa. Sveikatos apsaugos ministerija sako, mokėti galima tik už įstatymo apibrėžtas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kauno studentų išradingumas stebina pasaulį. Drauge su dėstytojais jie sukūrė unikalų įrenginį – elektrokopterį. Kūrėjai įsitikinę, kad šis drono ir sraigtasparnio hibridas, dabar galintis greitai pernešti keletą kilogramų sveriančius daiktus, ateityje gabens tonas krovinių ir net žmones. Paskutinė patikra ir naujausias Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto studentų ir dėstytojų kūrinys – elektrokopteris – drono ir sraigtasparnio hibridas, paruoštas skrydžiui.

Ar jau pakankamai pasiruošėte vaistažolių žiemai? Jei nespėjote – dar pats metas suskubti rinkti siauralapį gaurometį. O jis, kaip sako žolininkai, stebuklingas augalas – nuo nervų, nuo galvos skausmų, skrandžio negalavimų ir net vėžį gydo. Tinka šviežias, džiovintas ir fermentuotas. Vaistažolininkas Marius Lasinskas į pintinę krauna siauralapio gauromečio lapus. Dabar dar metas juos rinkti. O žiedai jau baigia nužydėti, tad atsargiai, kad išdžiūvę pūkais nevirstų.

Vos 19-kos metų motociklininkas Kaune žuvo po neatsakingo automobilio vairuotojo manevro. Jis sukdamas į kairę nepraleido tiesiai važiavusio motociklo. Vaikinas mirė greitosios automobilyje. O prie Kėdainių į vilkiko priekabą įsirėžęs mikroautobuso vairuotojas laimės kūdikis – mašinos priekis visiškai suknežintas, o vyrui vos lengvi sužeidimai. Naktiniuose liudininkų kadruose – tragedijos Juozapavičiaus prospekte Kaune akimirkos.

Neatsargus rūkymas lovoje vos nesibaigė tragedija kėdainiškiui. Iš degančio buto vyrą ištraukė kaimynai. Stipriai apdegęs vyriškis paguldytas į ligoninę. Iš buto penktajame aukšte Lukšio gatvėje Kėdainiuose verčiasi dūmų kamuoliai. Kopėčiomis pakilę ugniagesiai tramdo vieno kambario bute siautėjančias liepsnas. O greitosios automobilyje medikai jau apžiūri nukentėjusį savininką. 67-erių kėdainiškį iš liepsnojančio buto ištraukė kaimynai.

Diskriminacija ar tiesiog eilinis konfliktas? Įvykiu vienoje Jonavos kavinėje domisi ir teisėsauga, ir lygių galimybių kontrolierė. Atėjusios papietauti romų tautybės moterys neaptarnautos, išvadintos nepagarbiais epitetais ir už rankų ištemptos lauk. Įtarimų kelia ir policijos pareigūnų veiksmai, kodėl šie atvykę į kavinę nereagavo į čigonių skundus.

Makabriška mirtis Kaune – gatvėje parkrito vyras. Du su juo buvę agresyvūs šunys ėmė šeimininką saugoti ir nieko prie jo neprileido, tad medikai negalėjo prieiti ir suteikti pagalbos, o atvykę policininkai prieš juos nenaudojo jokių tramdymo priemonių. Beveik dvi valandas visi laukė gyvūnų globėjų, o vyriškis mirė.  Dramą prie Kauno pilies sekmadienio pavakare fiksuoja liudininkai. Ant grindinio sukniubęs vyras, šalia jo du agresyvūs šunys.

Neįprastas Kauno riedlentininkas. Jis keturkojis. Tai korgių veislės šuniukas Kobis. Per pusmetį sumanus augintinis jau išmoko apie pusšimtį įvairiausių komandų – moka šokti, tvarkytis, bet labai nemėgsta eiti miegoti. Riedlente Kobis skrieja parko takeliais Kaune. Šis keturkojis riedlentininkas net tik užkariauja socialinius tinklus, turi net savo instagramą, bet susižeria ir kauniečių simpatijas.

Garantuota darbo vieta ir geras atlyginimas vis dar neprivilioja tiek inžinierių, kiek reikia Lietuvoje veikiančioms įmonėms. O ypač trūksta moterų. Darbdaviai sako gerų specialisčių laukiantys išskėstomis rankomis, deja, nėra ką įdarbinti. Studentės vis rečiau renkasi inžinerines studijas. Tad inžinierėmis jau dirbančios moterys bando paneigti vis dar gajus stereotipus. Šildančias pirštines Modesta sukūrė sergančiai draugei dar besimokydama universitete.

Kėdainių greitosios medikai, prieš ketverius metus prie namų su neštuvais ant grindinio numetę senolį, išgirdo teismo verdiktą. Abu jie kalti – pražudė vyrą, tačiau į kalėjimą nesės. Nukentėjusiems – mirusiojo našlei ir sūnui – priteisti ir ieškiniai, tiesa, sumos gerokai mažesnės nei šie prašė. Teismo nuosprendį svarsto skųsti ir nukentėjusieji, ir nutiestieji. Apie tai – TV3 žinių reportaže. Prieš ketverius metus Kėdainiuose greitosios kvietimas pasibaigė tragedija.

Susirgimų COVID-19 skaičiai auga rekordiniu greičiu. Epidemiologai užsimena, kad prasideda nauja banga, kurios pikas greičiausiai bus vasaros pabaigoje. Sveikatos ministerija griežtinimų nesiima, bet kai kurios įstaigos nelaukia ir pačios įveda privalomą kaukių dėvėjimą. Lietuvių vasarą gadina ne tik lietus, bet ir užsikrėtimų COVID-199 statistika. Ji milžiniškais šuoliais kopia aukštyn ir praėjusią parą jau priartėjo prie keturženklės ribos – užfiksuoti 984 atvejai, 1 žmogus mirė.

Turbūt dar pamenate, kaip ūkininkai gėrė vandenį iš melioracijos griovių teigdami, kad jis itin švarus. TV3 žinių žurnalistų prašymu, mokslininkai ištyrė to paties griovio Kėdainių rajone vandenį ir paaiškėjo šokiruojantys faktai. Vandenyje daug kenksmingų medžiagų, sukeliančių net vėžį. O tarša ne tik dėl natūralų gamtinių procesų, bet ir dėl ūkininkų veiklos. „Atsigersiu vandens, ištekančio iš mano laukų“, – kalbėjo ūkininkas Martynas Puidokas.

Kauno senamiestyje grėsmę kelia ten griūvanti žydų ligoninė. Nuplyšo tentas ir tinkas skraido ant praeivių ir gretimų namų. Kauno valdžia pastato savininkus apkrovusi didžiausiais galimais mokesčiais, šie kasmet moka dešimtis tūkstančių eurų, bet pastato netvarko. Sunerimo ir paveldosaugininkai, mat nyksta unikalūs saugotini elementai. „Aš čia gimiau šitoj ligoninėj, tai taip, kad buvo kažkada ji veikianti“, – sako kaunietė Aušra.

Pradėjus renovuoti daugiabutį Kaune, įtariama, kad darbininkai sandarinimo putomis gyvus palaidojo pastogėje įsikūrusius čiurlius. Sunerimę gyventojai iškvietė tarnybas. Aplinkosaugininkai sustabdė darbus ir pradėjo tyrimą. Gamtininkai sunerimę: renovuojant namus masiškai naikinamos čiurlių perimvietės, o Aplinkos ministerija vis nepatvirtina jų saugojimui būtinos tvarkos. Čiurlį, visą aplipusį sandarinimo putomis, moteris perduoda gyvūnų globėjams.

Retas kuris nežino, kad Karmėlava – cepelinų sostinė. Jie kavinėse gaminami milžiniški. O už tokį titulą reikia ir atsidėkoti. Tad nuo šiol miestelyje stovi paminklas… cepelinams.  Greičiausiai to mūsų šalyje dar nebuvo – menininkai stato paminklą Karmėlavą išgarsinusiems…. cepelinams. Į dangų kyla jų kūrinys ir pakimba virš sovietinio mūro liekanų. O kūrinio parametrai – įspūdingi. Cepelino ilgis yra 3 metrai, plotis pusantro metrų ir aukštis maždaug 7 metrai.

Popietę Kaunas paskendo juoduose dūmuose. Liepsnojo įmonės „Kauno baldai“ patalpos. Gesinti gaisro išsiųsta daugiau kaip 10 ugniagesių ekipažų. Dėl aitrių juodų dūmų virš Kauno padidėjo oro tarša, gyventojai perspėjami likti namie. Milžiniškas pastatas pleška atvira liepsna, krenta konstrukcijos, byra langai. Prie liepsnojančių patalpų nėra patogaus privažiavimo, tad ugniagesiams pasiekti gaisravietę labai sudėtinga. O ugnis siautėja vis smarkiau.

Minint Valstybės dieną, renginių gausu kiekvieno skoniui – ir po atviru dangumi, ir ne tik. Du mokslininkai ir dailininkas visiems norintiems pristatė sensacingą naujieną – jie sukūrė pirmąjį paveikslą su DNR. Jame užkoduoti net 196 žymiausi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbai, Lietuvos himnas ir linkėjimai Lietuvai. Paveikslas, kaip sako idėjos autoriai – tikra sensacija, mat rastas atsakymas į klausimą, ką daryti, kad meno kūriniai nebūtų klastojami.

Ar išdrįstumėte valgyti patiekalus, pagamintus iš juodųjų plokščiamusių lervų? Ar jų pakramsnoti tiesiog kaip užkandį? Šias lervas ištyrę Kauno technologijos universiteto mokslininkai jas panaudojo kurdami mėsos pakaitalus. Jie sako, kad šie daugeliui šleikštulį keliantys egzotiški priedai papildo maisto patiekalus naudingomis medžiagomis ir net padeda juos ilgiau išlaikyti nesugedusius.