Tadas Kalvaitis

Antradienį JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ paskelbė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pokalbio telefonu metu iškeikė Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu. Nors Izraelio pusė iš pradžių tokią viešumoje pasirodžiusią informaciją neigė, pats D. Trumpas trečiadienį tai pripažino ir paaiškino savo veiksmus. Tuo tarpu kiek vėliau situaciją pakomentavo ir B. Netanyahu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, jog siekdamas, kad pasibaigtų karas, yra pasirengęs tiesioginėms deryboms su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, rašo ukrainiečių portalas „Ukrainska Pravda“.                    ...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad viena iš pagrindinių tolesnių Rusijos smūgių Ukrainai krypčių – karinių, politinių ir propagandinių – gali tapti Ukrainos įmonės, užsiimančios visų tipų raketinių technologijų plėtra. Apie tai valstybės vadovas parašė „Telegram“ kanale.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Iranas „pirmą kartą sutiko aptarti“ savo branduolinės programos aspektus. Tai jis pasakė antradienį, birželio 2 d....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad įtikino Izraelį ir „Hezbollah“ deeskaluoti padėtį, nes ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sutiko nesiųsti karių į pietinę Beiruto dalį, o Libano smogikų grupuotė pažadėjo nutraukti atakas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad žvalgybų įspėjimai dėl masinių Rusijos smūgių tebegalioja. Apie tai jis pranešė vakariniame vaizdo kreipimesi, skelbia „Ukrinform“....

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „Rusija niekada negrasino ir negrasina Europos šalims“. Viešėdamas Kazachstane, Rusijos vadovas per spaudos konferenciją sakė, kad Europos šalys siekia „tęsti konfrontaciją su Rusija ir pateisinti milžiniškas išlaidas iš savo valstybės biudžetų“. Jis kalbėjo po to, kai penktadienį anksti ryte į NATO narės Rumunijos daugiabutį pataikė dronas.

2025 m. Armėnija, kuri yra Rusijos vadovaujamos ekonominės sąjungos narė, pradėjo stojimo į Europos Sąjungos (ES) procesą. Tai iki pat šios dienos kelia įtampą tarp Rusijos ir Armėnijos ir itin pykdo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną. Penktadienį jis iš esmės pagrasino Armėnijai karu, pažymėdamas, kad „krizė Ukrainoje prasidėjo nuo Ukrainos bandymų įstoti į ES“. „Viską reikia apgalvoti. Atidžiai įvertinkite ir priimkite sprendimą.

Kremliaus diktatorius Vladimiras Putinas atsidūrė karo Ukrainoje aklavietėje ir susiduria su vis didėjančiu Rusijos gyventojų nuovargiu dėl karo, kurį pradėjo pati Maskva.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu priima „galutinį“ sprendimą, ar sudaryti taikos susitarimą su Iranu. „Dabar turėsiu susitikimą Situacijų kambaryje, kad priimčiau galutinį sprendimą“, – parašė D. Trumpas ilgame įraše socialiniame tinkle, pabrėžęs, kad Iranas privalo sutikti niekada neturėti branduolinių ginklų ir atverti Hormuzo jūrų kelią.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakarinėje kalboje paragino ukrainiečius atidžiai sekti oro pavojaus signalus, nes Rusija rengiasi naujam didelio masto smūgiui prieš Ukrainą. „Mūsų nuomone, šią arba kitą naktį iš Rusijos pusės bus surengta didelio masto ataka, kurioje bus naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistinės raketos. Mes matome pasiruošimą. Visada matome pasiruošimą“, – pareiškė V. Zelenskis.

Antradienio vakarą Vilniuje, Santariškių mikrorajono pašonėje, susidūrė motociklas ir lengvasis automobilis. Motociklo vairuotojas išvežtas į ligoninę. Nelaimė įvyko apie 17 val. Mokslininkų ir Baltupio g. sankryžoje, automobilio „Škoda“ vairuotojui sukant kairėn nepraleidus motociklininko, važiuojančio pagrindiniu keliu. Įvykio metu iš transporto priemonių išsiliejo skysčiai, pradėjo rūkti automobilis, tad buvo iškviesti ir ugniagesiai gelbėtojai.

Nevyriausybinė gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ antradienį prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pastato surengė dar vieną protesto akciją – institucijos vadovės Audronės Mikalauskienės „(ne)darbo metines“. Organizatorių teigimu, VMVT vadovė metus delsia priimti sprendimą uždrausti vykdyti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų vaistų.

Lietuva svarstys įsigyti Izraelio įmonės „Elbit Systems“ dronų ir kitų objektų aptikimo sistemą žemutinėje – iki 3 km aukščio – oro erdvėje, kurią bendrovės atstovai antradienį pristatė Juragiuose, Kauno rajone. Demonstracijoje dalyvavo Seimo pirmininkas Juozas Olekas, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė, krašto apsaugos sistemos atstovai.

Ukrainos sostinėje Kyjive ir jo apylinkėse per masines Rusijos raketų ir dronų atakas sekmadienio rytą žuvo keturi žmonės, o dar daugiau nei 60 buvo sužeista, pranešė pareigūnai. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad iš viso Rusija į Ukrainą paleido 600 dronų ir 90 raketų. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad sostinėje žuvo du žmonės, o 56 buvo sužeisti. Aplinkinio Kyjivo regiono vadovas nurodė, kad ten taip pat žuvo du žmonės ir devyni buvo sužeisti.

JAV ir Iranas iš esmės pasiekė susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose ir nutraukti Irano vykdomą Hormuzo sąsiaurio blokadą, sekmadienį pranešė aukštas JAV pareigūnas, nors kai kurie jautriausi klausimai dar nėra išspręsti, praneša „The New York Times“....

NATO planą dėl garantuotos metinės pagalbos Ukrainai didinimo iš karto užblokavo penkios šalys, rašo britų leidinys „The Telegraph“. Leidinys nurodo, kad kalbama apie NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttes iniciatyvą. Jis siūlė įpareigoti NATO šalis kasmet skirti Ukrainai ne mažiau kaip 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) karinei pagalbai.

„Tesla“ trečiadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad Lietuvoje pradedama diegti pagalbinė vairavimo funkcija, rašo „Reuters“. Lietuva tampa vos antrąja šalimi Europoje, sutikusi priimti šią „Tesla“ naujovę. Balandį pirmąja tokia šalimi tapo Nyderlandai. Svarbu pabrėžti, kad ši autonominio vairavimo funkcija („Full Self-Driving“ (FSD) Supervised) nereiškia visiškai autonominio automobilio važiavimo.

Rusija gali nuspręsti išmėginti NATO 5-ąjį straipsnį, tačiau ji bet kuriuo atveju pralaimės, teigia Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Ketvirtadienį paskelbtame interviu Lenkijos dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ diplomatui buvo užduotas klausimas, ar Rusija, atsižvelgiant į dabartinę transatlantinių santykių krizę, galėtų bandyti išbandyti NATO 5-ojo straipsnio nuostatą dėl savitarpio gynybos.

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) 14:43 pranešė, kad ketvirtadienį ryte dėl iš Baltarusijos įskridusio drono paskelbtas pavojus Latvijos oro erdvėje baigėsi. NBS pabrėžia, kad kartu su NATO sąjungininkais nuolat stebi oro erdvę, jog prireikus galėtų nedelsiant reaguoti į galimą grėsmę. Kartu prie rytinės sienos buvo sustiprinti oro gynybos pajėgumai, dislokuoti papildomi daliniai.

Rusija yra atvira dialogui su europiečiais dėl karo Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas....

NATO pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) teiginį, neva Ukraina iš Baltijos valstybių teritorijos rengia smūgius Rusijos užnugario regionams ir kad į Latviją jau išsiųsti Ukrainos kariai, antradienį pavadino įprastu rusų triuku. „Kalbant apie Rusijos grasinimus – tai įprastas rusų triukas.

Irano revoliucinė gvardija trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose išplis už regiono ribų, jei JAV ir Izraelis atnaujins atakas prieš Islamo Respubliką.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per vyriausiosios karinės vadovybės posėdį buvo svarstomas Rusijos puolamųjų operacijų planavimas Černihivo–Kyjivo kryptimi.

JAV derasi su Ukraina dėl ukrainietiškų dronų ir elektroninės kovos sistemų bandymų bei galimo įsigijimo, taip pat dėl prieigos prie tam tikrų karinių technologijų, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, Pentagonas jau kreipėsi su prašymu išbandyti kelis Ukrainos kurtų gynybinių ginklų JAV teritorijoje. Kalbama apie dronus ir elektroninės kovos sistemas, kurios įrodė savo vertę kare su Rusija.

NATO svarsto galimybę pradėti misiją, skirtą padėti laivams praplaukti per blokuojamą Hormūzo sąsiaurį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais.

Ukrainos žvalgyba gavo vidinių Rusijos dokumentų, rodančių rimtas problemas Rusijos ekonomikoje, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, dokumentai atspindi pačių Rusijos valdžios institucijų vidinį vertinimą, kurį Maskva bando nuslėpti tiek nuo tarptautinės bendruomenės, tiek nuo savo gyventojų.

Pakistanas dislokavo 8 tūkst. karių, naikintuvų eskadrilę ir oro gynybos sistemą Saudo Arabijoje pagal abipusės gynybos paktą, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė šaltiniai.

Buvęs Ukrainos žvalgybos vadas, dabartinis prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio išgyveno daugiau nei 10 pasikėsinimų nužudyti. Nepaisant grėsmių, jis toliau dalyvauja taikos derybose su Rusija. Apie tai rašo Jungtinės Karalystės laikraštis „The Times“. K. Budanovas teigia, kad Kremlius ir toliau bando jį nužudyti, net nepaisydamas to, kad jis yra taikos derybininkas.

Labiausiai tikėtina Rusijos ir Ukrainos karo baigtis taps „suomiškas scenarijus“. Tai reikštų, kad Kyjivas prarastų dalį teritorijų, tačiau išsaugotų savo suverenitetą, kariuomenę ir integracijos su Vakarais kursą. Tokią prognozę pateikia didžiausio JAV banko „JPMorgan Chase“ analitikai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentas Xi Jinpingas pasiūlė Kinijos pagalbą atveriant Hormuzo sąsiaurį ir pažadėjo nesiųsti karinės įrangos, kuri padėtų Iranui kare su JAV ir Izraeliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė nurodęs ukrainiečių žvalgybai pasiūlyti galimus variantus, kaip atsakyti į masines Rusijos oro atakas. „Per atakų bangas gegužės 13 ir 14 dienomis rusai panaudojo iš viso 1 567 dronus ir 56 įvairaus tipo raketas. Dronų numušimo rodiklis yra 94 proc., o raketų – 73 proc.

Irano kariuomenės atstovas spaudai trečiadienį pareiškė, kad Teheranui kontroliuojant Hormuzo sąsiaurį būtų galima gauti „reikšmingos“ finansinės naudos ir sustiprinti šalies tarptautines pozicijas.

Trečiadienį, gegužės 13-ąją, Rusijos pajėgos surengė vieną ilgiausių ir masinių kombinuotų atakų prieš Ukrainos kritinę bei civilinę infrastruktūrą. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, nuo dienos pradžios Rusija paleido daugiau nei 800 bepiločių orlaivių.

Pentagono duomenimis, Jungtinėms Valstijoms smarkiai išaugo Irano karo kaštai. Išlaidos jau yra „arčiau“ 29 mlrd. dolerių (per 24,6 mlrd. eurų), per klausymus Atstovų Rūmuose sakė aukštas Pentagono atstovas Julesas W. Hurstas III.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad karas Ukrainoje yra labai arti pabaigos, ir jis tiki, kad tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasiektas susitarimas.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad Armėnija turėtų surengti referendumą dėl savo ateities santykių su Europos Sąjunga ir Rusija, pagrasindamas, kad, jei pernelyg suartės su ES, Armėnijos laukia Ukrainos scenarijus, rašo „United24 Media“. Remiantis Rusijos valstybinės žiniasklaidos gegužės 9 d. paskelbtais komentarais, V. Putinas aptarė stiprėjantį Armėnijos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga per spaudos konferenciją Maskvoje po Rusijos Pergalės dienos renginių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pirmadienį pareiškė, kad karo Ukrainoje dinamika keičiasi Kyjivo naudai....

Dešimtims milijonų žmonių gali grėsti badas, jei trąšoms nebus greitai leista keliauti per Hormuzo sąsiaurį, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės, kurios tikslas – užkirsti kelią artėjančiai humanitarinei krizei, vadovas.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje jau neabejotinai tapo ir Europos karu, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Šią savaitę Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, kad Kyjivas galėtų išsilaikyti iki kitų metų pabaigos, tačiau pareigūnai įspėjo, kad to gali nepakakti.

Iranas turi būti pasirengęs padaryti „didelių nuolaidų“ derybose, kuriose siekiama užbaigti dėl Jungtinių Valstijų ir Izraelio atakos kilusią krizę, pirmadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras.

Rusija plečia reaktyvinių dronų paleidimo objektų tinklą prie sienos su Ukraina, siekdama toliau smogti Ukrainos teritorijai, skelbia „Business Insider“. Remiantis palydoviniais vaizdais ir nepriklausomų tyrėjų duomenimis, leidinys praneša apie specializuotos infrastruktūros, skirtos naujos kartos dronams paleisti, parengimą. Visų pirma, palydovai užfiksavo objekto statybą Oriolo srityje, Cimbulovo gyvenvietėje, esančioje maždaug 160 kilometrų nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30 virš Baltijos jūros, pareiškė gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas, pridurdamas, kad bet koks Lenkijos saugumo pažeidimas sukeltų „greitą NATO atsaką“. Apie tai pranešė „TVP World“.  ...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas ketina pateikti pasiūlymą, kuriuo siekiama patenkinti JAV reikalavimus, praneša naujienų agentūra „Reuters“....

Ši žiema Ukrainai buvo labai sunki, tačiau šiuo metu padėtis fronte yra geresnė nei per pastaruosius 10 mėnesių. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos su Iranu bus pratęstos, rašo „Sky News“....

Ukrainos partnerių sankcijų ir politinio spaudimo Rusijai sumažinimas paskatino agresorių stiprinti kai kurias savo karines ambicijas, todėl Ukraina tam priešinsis intensyviau naudodama dronus fronto linijoje, platformoje „Telegram“ pareiškė šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Estija, sekdama Latvijos ir Lietuvos pavyzdžiu, pareiškė, kad neleis Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvui skristi per savo oro erdvę, kai jis vyks į Maskvą dalyvauti gegužės 9 d. vyksiančiose Pergalės dienos šventėse, pranešė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna, praneša „European Pravda“. Ministerija pabrėžė, kad Talino pozicija yra aiški: nė viena šalis neturi teisės naudotis Estijos oro erdve siekdama stiprinti santykius su Rusija, kuri vykdo agresiją prieš Ukr...

Rusija riboja prieigą prie socialinių tinklų siekdama užkirsti kelią neramumams, jei būtų paskelbta visuotinė mobilizacija naujam dideliam puolimui prieš Ukrainą arba atakai prieš kurią nors iš Baltijos šalių, mano Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tokį V. Zelenskio komentarą, išsakytą sekmadienį vakare televizijos parodytame interviu, cituoja portalas „Ukrainska Pravda“. „Rusijos taikomi socialinių tinklų ribojimai nėra skirti tik kritikai valstybės vadovo atžvilgiu slopinti.