Stanislovas Tomas

Kovo 30 d. Lietuvos konservatoriai ir liberalai, imdami pavyzdį iš Kremliaus, kuris pastoviai Rusijoje rengia save patį palaikančius mitingus, surengė Vilniaus Europos aikštėje koncertą, kad parodytų visuomenei, jog studentai reikalauja panaikinti nemokamą mokslą. Nepaisant to, kad koncertas buvo nemokamas, taip pigiai papirkti studentų nepavyko. Susirinko tik per prievartą suvaryti ir nieko nesuprantantys kolegijų studentai, o taip pat sąmoningai protestuojantis jaunimas.

Lietuvai susidurus su rimtų riaušių problemą, vertėtų pažiūrėti į šio reiškinio evoliuciją užsienio teisėje. Svarbu pabrėžti, kad riaušės mus domina tik iš fenomenologinės perspektyvos, bet mes jų neorganizuojame ir nekurstome. Riaušių teisinė padėtis yra dviprasmiška. Vieną vertus, riaušės yra draudžiamos – paprastai jas draudžia Baudžiamieji kodeksai, Viešosios tvarkos įstatymai arba Administraciniai kodeksai.

Vakar 19:30 Prancūzijos socialistų partijos Nacionalinė taryba paskelbė, kad su 102 balsų persvara nauja partijos lydere išrinkta Martine Aubry. Ségolène Royal šalininkai nesutinka su tokiu pralaimėjimu ir grasina paduoti Socialistų partiją į teismą, kad būtų surengtas trečias rinkimų turas. Kaip išaiškino Prancūzijos Kasacinis Teismas, politinių partijų lyderių rinkimams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir Respublikos Prezidentės rinkimams.

Atsiradus pasiūlymui atimti iš Prezidento R. Pakso teisę iki gyvos galvos vadintis „Prezidentu“, apkaltos tema vėl tampa aktualia. Padiskutuokime apie tai su Paryžiaus ir Londono teisės doktorantu Stanislovu Tomu, teisininku, atstovaujančiu Rolandui Paksui Europos žmogaus teisių teisme, kur nagrinėjama ar apkaltos procesas gali būti laikomas suderinamu su žmogaus teisėmis.

Prancūzai turi patarlę: „Barikada užtveria gatvę, bet atidaro kelią.“ Po to, kai konservatoriai-liberastai, ministras Monkevičius ir lietuviškas „Brežnevas“ Valdas Adamkus nutarė panaikinti mūsų šalyje nemokamą aukštąjį išsilavinimą, į mus pradėjo masiškai kreiptis studentai su klausimais: „kaip pastatyti barikadą?“ ir „kaip namuose gaminti sprogstamas medžiagas?“ Šiandien atsakysime į pirmą klausimą.

Labai keista girdėti soclibų, konservatorių ir liberalų sveikinimus studentams su Rugsėjo 1 diena po to, kai ministras - Monkevičius - Kubilius - Kirkilas - Zuokas - Masiulis ir lietuviškas „Brežnevas“ Valdas Adamkus nutarė panaikinti mūsų šalyje nemokamą aukštąjį išsilavinimą. Taip, naujas įstatymas, naikinantis nemokamą mokslą, bus vykdomas nuo Naujųjų metų, o ne nuo šiandien. Na, ir kas? Esmė yra tai, kad naikinamos nemokamos vietos.

Uždarius Ignalinos AE, elektros kainos pakils tris kartus, automatiškai pakils ir kitų prekių kainos, kadangi bet kokiai prekei pagaminti reikalinga elektra, o ekonomikoje prasidės nuosmukis. Būtent todėl „Tvarka ir teisingumas“ po rinkimų jokiais būdais neuždarys IAE. Priešingai nei konservatoriams, liberalams ir V. Adamkui, mums yra nusispjauti į tai, kad Briuselis mus už tai „pabars“. Svarbiausia, kad nekiltų elektros kainos ir kad netaptume Rusijos energetiniais vergais.

Pagaliau Seimas rimtai pradėjo svarstyti referendumo dėl Ignalinos AE pratęsimo klausimą. Išskirtinos trys pagrindinės pozicijos. Radikaliausiai pratęsti IAE nori partija Tvarka ir teisingumas. Jos atstovai nori, kad būtų surengtas privalomas referendumas. Tai vienintelė partija, kuri bendradarbiaujant su grupe Paryžiaus teisininkų, pradėjo kalbėti apie galimybę paduoti Europos Komisiją į Liuksemburgo Teismą ir teisiškai priversti ją pasiduoti. Per vidurį stovi socdemai.

Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai, soclibai, socdemai, valstiečiai liaudininkai ir darbiečiai (toliau - TSLSLiCSSLSDVLDP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. Valdas Adamkus neabejotinai pasirašys šį projektą, kadangi jis pats ir yra vienas iš pagrindinių mokamo mokslo gerai besimokantiems studentams įvedimo iniciatorių. Pagrindinis šio straipsnio tikslas: punktais įvardinti šio įstatymo trūkumus.

Šį ketvirtadienį, 2008-05-22, 15 val. prie Seimo rengiamas mitingas prieš visuotinai mokamo mokslo įvedimą. Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis paleido projektą, pagal kurį tūkstančiai netgi išskirtinai gerai besimokančių studentų negalės tęsti studijų be banko paskolos. Paryžiaus studentai, reaguodami į tokį konservatorių ir liberalų pasityčiojimą, jau seniai kiltų į Revoliuciją.

Deja, Lietuvos Seimui neužteko drąsos atidėti Lisabonos sutarties ratifikacijos ir paprašyti už tai, kad Europos Komisija susitaikytų su būtinybe pratęsti Ignalinos AE eksploataciją.

Derybininkų dėl IAE pratęsimo vadovas Aleksandras Abišala jau spėjo pareikšti, kad šansų išsiderėti pratęsimą tik 5 proc. Taip, jeigu deramasi būtent taip, kaip tai daro jis, šansų tikrai mažai. Stebint Vyriausybės derybas dėl IAE darbo pratęsimo susidaro įspūdis, kad Lietuvai gali nepavykti ne dėl ES teisės reikalavimų, o  dėl elementaraus neprofesionalumo. Elektros kaina po Ignalinos AE uždarymo turėtų mažiausiai pakilti nuo dabartinių 33 iki 59 ct/kWh.

Iniciatyvą dėl Ignalinos AE pratęsimo turi perimti piliečiai. Referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo – tai veiksmingiausia priemonė teisiškai teisingai pasiekti norimą rezultatą ir išvengti sankcijų. Tiesą sakant, IAE eksploatacijos pratęsimui referendumas visiškai nebūtinas – tą patį rezultatą galėtų labai greitai pasiekti ir pati Lietuvos Vyriausybė, bet kadangi nieko įtikinančio nesimato, iniciatyvą turi iškilmingai perimti patys piliečiai ir galbūt opozicinės partijos.

Noriu nuoširdžiai pasveikinti referendumo dėl Ignalinos AE (IAE) darbo pratęsimo iniciatorius ir palinkėti jiems sėkmės. Vakar pasiklausiau, kaip Petras Auštrevičius ir doc. Ignas Vėgėlė per Žinių radijo laidą „Tikrasis motyvas“ aptarinėjo mano gruodžio 20 d. straipsnį apie tai, kad nėra jokių teisinių kliūčių pratęsti IAE darbą. Taip, susiderėti galima nors šią savaitę. Tarptautinė teisė, tokiu pavidalu kaip ją įsivaizduoja šie du ponai, niekada neegzistavo.

Jokio teisinio įsipareigojimo uždaryti Ignalinos AE 2009 metais nėra. Tokio įsipareigojimo egzistavimas neįmanomas, kadangi ES neturi kompetencijos reikalauti uždaryti atominę elektrinę. Lietuvos politikai ir diplomatai dažnai kalba apie kažkokius įsipareigojimus dėl to, kad yra nepasigilinę į teisinio reguliavimo esmę. Kokie teisės aktai nustato Briuselio kompetenciją branduolinės saugos srityje? Tokį klausimą reikėtų pateikti per egzaminą Lietuvos elitui.

Jau antrą savaitę Paryžiaus universitetuose vyksta studentų sukilimas. Šiuo metu mokestis už studijas Prancūzijoje yra apie 300 eurų per metus, tačiau konservatorių ir liberalų Vyriausybė siekia padidinti jį iki 7000 eurų.

Jeigu Lietuvos Konstitucinis Teismas kažką nutarė, tai dar nereiškia, kad ministrai ir Seimo nariai kaip pavyzdingi pionieriai iš karto turi pulti vykdyti. Negalioja jokia teisės norma, kuri prieštarauja Europos teisei. Iš pradžių išnagrinėkime kaip dvigubos pilietybės draudimas atrodo iš ES teisės perspektyvos, po to pereikime prie Europos žmogaus teisių konvencijos ir užbaikime klausimu, kodėl Konstitucinis Teismas pažeidinėja Europos teisę ir ar jo sprendimas iš tiesų galutinis.

Liepos 13 d., bus organizuotas bankrutavusio Panevėžio „Ekrano“ aukcionas. Lietuvos elektronikos milžinas mirė, palikdamas 299 milijonus litų skolų. Įdomiausias klausimas šioje istorijoje yra: ar toks likimas buvo neišvengiamas? Pradėkime nuo ekonomikos, po to pereikime prie to, ką darė lietuviai, kad išsigelbėtų, ir užbaikime teisiniu situacijos vertinimu. „Ekranas“ neišlaikė konkurencijos Europos rinkoje su kineskopais, gaminamais Turkijoje iš detalių, atvežtų iš Pietryčių Azijos.

Teiginys, kad ES teisė neleidžia pratęsti šios jėgainės darbą yra apgavystė. Teisinę ir politinę atsakomybę už tokį sprendimą, o tame tarpe ir už artėjantį elektros badą, kainų kilimą ir milijardų litų pelno praradimą, turėtų prisiimti ne Briuselis, o Lietuvos Vyriausybė. Pradėkime paeiliui: iš pradžių apžvelgsime, ko mūsų elitas nepadarė, kad IAE eksploatavimas būtų pratęstas, o po to pereisime prie to, ką dar galima padaryti. Akto dėl Lietuvos stojimo į ES sąlygų 37 str.