Sniegė Balčiūnaitė

Grupė pozicijos ir opozicijos parlamentarų siūlo skelbti patariamąjį referendumą ir išsiaiškinti piliečių valią dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Jeigu Seimas pritartų referendumui, jis vyktų 2027 metais su savivaldos rinkimais. Referendumą inicijuoja „Nemuno aušros“ frakcija, o idėją savo parašais parėmė „valstiečiai“, socialdemokratai, Mišrios Seimo narių grupės atstovai bei opozicijoje esantys keli demokratai bei liberalas Andrius Bagdonas.

„Nemuno aušros“ į aplinkos ministrus deleguotas Kastytis Žuromskas neigia viešumoje sklindančią informaciją apie galimą partijos įtaką jo sprendimams ir teigia nebijantis galimos interpeliacijos. „Ne, nebijau“, – penktadienį po neeilinio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio žurnalistams teigė ministras. Apie galimą interpeliaciją ministrui užsiminė komitete dirbanti konservatorė Aistė Gedvilienė: „Tarsimės ir spręsime frakcijoje.

„Nemuno aušros“ į aplinkos ministrus deleguotas Kastytis Žuromskas sako neturintis informacijos, kokiomis aplinkybėmis jo paliktas ministerijoje dirbti patarėjas Skirmantas Pocius pateko į buvusio ministro Povilo Poderskio komandą.    „Informacijos apie Pociaus paskyrimo aplinkybes ankstesnėje Vyriausybėje neturiu“, – penktadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministras.

Seimas spręs, ar nuo 2027 metų leisti veiklą, jeigu ji neatitinka statinio ar jame esančios patalpos naudojimo paskirties. Toks pakeitimas aktualiausias smulkiems žemės ūkio produkcijos gamintojams. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tai numatančias grupės Seimo narių parašais paremtas Statybos įstatymo pataisas: 50 parlamentarų balsavo už tai, kad jos būtų svarstomos, prieš nebuvo, o susilaikė 14. Toliau pataisas Seimas svarstys birželio 23 dieną.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Klaipėdos jūrų uosto valdymo pokyčių, panaikinant dvipakopę sistemą – stebėtojų tarybą ir valdybą – paliekant tik valdybą.  Seimui priėmus Vyriausybės inicijuotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas kitaip būtų formuojama valdyba – joje būtų trys nepriklausomi nariai ir du deleguoti akcininkės – valstybės. Šiuo metu valdyboje dirba tik įmonės darbuotojai.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas kviečiamas į Aplinkos apsaugos komiteto neeilinį posėdį, kurį šaukia keturi jo nariai iš opozicijos. Parlamentarai ketina aiškintis apie ministrą delegavusios „Nemuno aušros“ daromą įtaką K. Žuromsko kuruojamos srities sprendimams, partijos narių galimus pažeidimus statybų ir aplinkosaugos srityse. Kaip BNS teigė komiteto pirmininkas socialdemokratas Linas Jonauskas, posėdis vyks penktadienį.

Registrų centro (RC) teikiamų skubių mokamų paslaugų sąrašas gali būti praplėstas, žada jo atstovė. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų viceministras sako, kad pasitelkus dirbtinį intelektą (DI) paslaugos, tikėtina, atpigtų, tačiau kol kas nėra sprendimų, kaip užtikrinti duomenų saugumą.

Susisiekimo ministerijai siūlant nuo kitų metų liepos keisti pašto ženklų leidybos reguliavimą, Konkurencijos taryba įspėja, kad pagal naują tvarką iš jų leidybos būtų išstumtas privatus verslas. Ministerijos parengtas Pašto įstatymo pataisas svarstys Vyriausybė, o vėliau balsuos Seimas. Jomis siūloma atsisakyti modelio, kai teisė išleisti ir išimti iš apyvartos pašto ženklus siejama su universaliosios pašto paslaugos (UPP) teikėjo statusu, kurį dabar turi bendrovė Lietuvos paštas.

Parlamentarams bus pristatomas siūlymas 4 kartus – iki 2 tūkst. eurų padidinti neapmokestinamų palūkanų ribą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos Seimui bus pateiktos antradienį – jas parengė frakcijos „Nemuno aušra“ parlamentarai, o savo parašais parėmė ir grupė kitų frakcijų narių. Pakeitimo iniciatoriai nurodo, kad padidinus daugiau nei prieš dešimtmetį įtvirtintą 500 eurų ribą, būtų atkurta reali mokesčio lengvata, atitinkanti dabartines ekonomines sąlygas.

Siekiant mažinti atvejus, kai vairuotojų dėmesys blaškomas kalbant telefonu ar naudojantis išmaniuoju laikrodžiu, Susisiekimo ministerija siūlo aiškiau nustatyti, kokiomis mobiliojo ryšio priemonėmis draudžiama naudotis vairuotojams. Pasak ministerijos, to reikia siekiant lengviau nagrinėti bylas, pritaikyti sankcijas.

Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas teigia, kad su verslo liudijimais ar individualia veikla dirbančius gyventojus reikėtų įpareigoti naudoti kasos aparatus, tačiau Finansų ministerija sako, kad šis klausimas nėra prioritetas. Tuo metu dalis verslo tvirtina, kad esant dabartinei geopolitinei situacijai nereikėtų įvesti perteklinių reikalavimų.

Prezidentui Gitanui Nausėdai, kai kuriems politikams bei finansų ekspertams siūlant svarstyti galimybę panaikinti pensijų anuitetą, „Sodros“ atstovė ragina politikus jų nenaikinti ir nebloginti pensijų kaupimo sąlygų.  „Nebloginkime sąlygų politiniais sprendimais“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje pareiškė fondo Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus iš jos pasitraukti per pirmąjį „lango“ etapą – sausio–kovo mėnesiais – iš jos pasitraukė daugiau aktyvių maždaug 30-40 metų dalyvių, sako „Sodros“ vyriausiasis aktuaras.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį aptars pensijų kaupimo antroje pakopoje reformą,  per ketvirtį apie 40 proc. dalyvių pasitraukus iš sistemos.  Kaip BNS sakė komiteto narys demokratas Linas Kukuraitis, norima ne tik susipažinti su situacija, bet ir išgirsti apie ateities planus.

Vyriausybei siūloma iš valstybės rezervo skirti 320,5 tūkst. eurų iš dalies kompensuoti kai kurių rajonų ūkininkų pernai patirtus nuostolius dėl šalnų bei užsitęsusių liūčių – dėl to šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Kaip nurodoma Finansų ministerijos išvadoje, valstybės parama už nuostolius siektų 22 proc. patirtos žalos.

Vyriausybei siūloma pakeisti „Sodros“ rezervinio fondo sudarymą – pakeitus tvarką valstybės įnašas, grįžtantis į „Sodrą“ gyventojams atsiimant lėšas iš antros pakopos pensijų fondų, į jos rezervą patektų greičiau.    Tai reiškia, kad pirmoji jau pervesta suma – daugiau nei 1,3 mlrd. eurų – būtų investuojama iš karto.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo nuo kitų metų neapmokestinti išmokų, kurias darbdavys savanoriškai mokėtų darbuotojui gimus vaikui. Parlamentarė įregistravo tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPM) pataisas. Ji siūlo neapmokestinti išmokos iki trijų praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžių. Šiuo metu tokios išmokos apmokestinamos  20 proc. GPM tarifu, jeigu metinės pajamos neviršija apie 83,3 tūkst. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo plėsti sąrašą gyventojų, kurie nebūtų kviečiami atlikti visuomenei naudingos veiklos. Siūloma nekviesti žmonių, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai bei jeigu jie dalyvauja savivaldybės organizuojamose socialinių įgūdžių ugdymo ar priklausomybių prevencijos programose.

Seimui nusprendus beveik perpus nuo šių metų lapkričio 20 dienos sumažinti vartojimo kreditų metinę palūkanų normą, pokyčius labiausiai pajus nedideles, iki 290 eurų vartojimo paskolas gaunantys žmonės, sako Lietuvos bankas (LB). „Metinės vartojimo paskolų palūkanų normos sumažinimas nuo 75 iki 40 proc. turės teigiamą poveikį labiausiai pažeidžiamiems vartotojams, kuriems teikiami nedideli (iki 290 eurų) vartojimo kreditai“, – komentare BNS nurodė Lietuvos bankas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir kai kuriems finansų ekspertams raginant svarstyti galimybę panaikinti prievolę įsigyti pensijų anuitetą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė sako, kad dabar ne laikas daryti dar daugiau pokyčių antroje pensijų pakopoje. Ministrės teigimu, diskusijos apie anuitetų privalomumą reikalingos, tačiau, pasak jos, klausimas galėjo būti sprendžiamas kartu su reforma, o dabar reikia stabilumo.

Finansų ministerijai siūlant nemokumo administratoriams nebeleisti dirbti daugiau nei vienoje įmonėje, jų atstovai prašo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, tačiau viceministras teigia, kad iki 2028 metų administratoriai turėtų spėti prisitaikyti prie naujų taisyklių. Naują bankrotų administratorių darbo tvarką numato Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pataisos, kurias trečiadienį aptarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimas priėmė svartyti siūlymą didinti moterų higienos priemonių prieinamumą iki 5 proc. sumažinus jų  pridėtinės vertės mokestį (PVM). Už tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 9, o susilaikė 31.  Seimas toliau pataisas svarstys birželio 9 dieną. Dėl siūlomų pakeitimų išvadą dar pateiks Vyriausybė.

Valstybinės reikšmės keliai galės būti perduodami laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti, nutarė Seimas.  Tokiu atveju būtų sudaroma viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) sutartis. Už tokias Kelių įstatymo pataisas antradienį balsavo 97 parlamentarai, prieš buvo du, o šeši susilaikė.

Seimas antradienį apsispręs, ar valstybinės reikšmės keliai gali būti perduodami laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti.  Tokiu atveju būtų sudaroma viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) sutartis. Jeigu Seimas tokias Kelių įstatymo pataisas priims, jos įsigaliotų nuo birželio.

Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis aplinkybes, kodėl buvo pakeistos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sutartys su Kauno susisiekimo, energetikos ir gynybos techninės įrangos prekybos įmone „Taiklu“, išgarsėjusia dėl kelmų šalinimo Rūdninkų karinio poligono statybų metu.  Komisija nutarė domėtis ne tik šiais, bet ir kai kurių kitų ministerijų ar joms pavaldžių bendrovių pirkimais.

Į medicinos priemonių, vaistų ir įrangos valstybės rezervo saugotojų sąrašą siūloma įtraukti ne visas viešas gydymo įstaigas, o tik tas ligonines, greitosios pagalbos centrus bei kitas įstaigas, kurios būtų įgaliotos atlikti civilinės saugos užduotis ir užtikrinti skubią pagalbą.  Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokiai parlamentaro Andriaus Busilos Valstybės rezervo įstatymo pataisai. Ją posėdžio išvakarėse aptarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Šiaulių merui raginant spręsti kritinę Šiaulių oro uosto situaciją ir siūlant jį integruoti į Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklą bei paversti ketvirtuoju tarptautiniu šalies oro uostu, premjerė sako, kad Lietuvai užtenka trijų oro uostų.  „Girdėjau Šiaulių mero iniciatyvą turėti dar ketvirtą oro uostą. Lietuvai šiandien užtenka trijų oro uostų“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą sakė Inga Ruginienė.

Premjerė Inga Ruginienė žada, kad netrukus prie jos komandos prisijungs naujų patarėjų.  „Artimiausiu metu mano komandą papildys tikrai nauji žmonės ir aš tikiuosi, kad bus dar daugiau galimybės ir didesnė komanda pasitarti įvairiais klausimais“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį sakė premjerė.   „Gerai, kad turiu galimybę pasirinkti, kokių patarėjų man reikia ir kas jie turėtų būti.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė apgailestauja, kad privatūs pensijų fondai neįtikino šalies gyventojų tęsti kaupimą senatvei antros pakopos pensijų fonduose.

Seimas beveik perpus – iki 40 proc. sumažino maksimalią bendrą vartojimo paskolos kainą, iki šiol siekusią 75 proc. Už tokius Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė.  Pataisos įsigalios nuo lapkričio 20 dienos.   Seimas vartojimo paskolų kainą sumažino iki 40 proc. Teikdama pataisas Seimui Vyriausybė siūlė nekeisti 75 proc.

Gyventojams šiemet jau atsiėmus daugiau nei 3 mlrd. eurų iš antros pakopos pensijų fondų Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aiškinsis padėtį, taip pat vertins gyventojų elgseną atsiimant sukauptas lėšas.  „Kad žinotume, ką reikia komentuoti. Kiekvienas ten svaičioja: 30 proc. išėjo, 20 proc. ar 10 proc.  atsiėmė. Apgavo (sukčiai – BNS) penkis ar dešimt? Kad pristatytų, kad matytume.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) korupciniais vadina „valstietės“ Ligitos Girskienės siūlymus palengvinti savivaldybių socialinio būsto pardavimą jų dabartiniams nuomininkams. Tokias pataisas parlamentarė registravo dar 2023 metais, tačiau Seimas po pateikimo jos iniciatyvai nepritarė ir grąžino tobulinti. Patobulintą projektą Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti nedidele balsų persvara ir paprašė Vyriausybės išvados.

Antrus metus Lietuvoje veikiant tvarkai, kai agresyviems ar priekabiaujantiems pacientams medikai gali neteikti pagalbos, šeimos gydytojai ją norėtų įteisinti ir poliklinikose, kad agresyvius pacientus būtų galima išrašyti iš apylinkės ir neteikti jiems paslaugų.  Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija tam kol kas neuždega žalios šviesos.

Šalies degalines nuo trečiadienio įpareigojus teikti duomenis apie dienos degalų kainas, tačiau ne visoms tai padarius pirmą dieną, energetikos ministras sako, kad ketvirtadienį dar daugiau degalinių pateiks tokią informaciją.    „Vyko aktyvūs pokalbiai vakar (trečiadienį – BNS) su degalinių operatoriais, šiandien (ketvirtadienį – BNS) turėsime statistiką 14 val.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad papildomai apmokestinti vienintelės Baltijos šalyse naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, gaunamą dėl pasaulyje smarkiai pabrangusios naftos ir jos produktų, būtų sudėtingiau nei komercinių bankų.    „Su „Orlen Lietuva“ yra sudėtingiau šiek tiek negu su bankais – bankus labai aiškiai kontroliuoja Lietuvos bankas. Labai viskas aišku. „Orlen Lietuva“ yra tiesiog eilinė įmonė ir niekas jos nekontroliuoja.

Finansų ministras žada, kad nuo kitų metų anksčiau numatytas degalų akcizo didinimas, tikėtina, bus stabdomas. Ministras, be to, sako, kad alkoholio bei tabako akcizai Lietuvoje yra per dideli, tačiau jų mažinimo nauda abejoja.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas skeptiškai vertina dalies verslo siūlymą laikinai sumažinti dyzelino akcizą grąžinant transporto įmonėms dalį mokesčio, tačiau sako, kad siūlymas svarstomas – anot jo, tariamasi, kaip šią išimtį būtų galima taikyti tik tarptautiniais maršrutais važiuojančiam transportui.    „Nesame užsiblokavę, galvojame, kaip tą padaryti“, – ketvirtadienį Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje teigė ministras.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar laikinai sumažinti akcizą dyzelinui. Tai leistų dviem mėnesiams – iki birželio 15-osios – maždaug šešiais centais už litrą atpiginti įprastą ir žemės ūkiui skirtą dyzeliną.   Vyriausybės teikiamas Akcizų įstatymo pataisas Seimas pradėjo svarstyti antradienį, jas tikimasi jas priimti skubos tvarka.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas sako, kad prie Baltarusijos sienos vis dar esantys sandėliai su valstybės civilinės saugos atsargomis 2027 metais bus perkelti į saugesnes vietas. „Iš tų pasienio zonų mes perkelsime. Be abejo, procesas statybos, projektavimo užtrunka metais, tačiau jau 2027 metai yra finišo tiesioji perkelti iš pavojingų zonų atsargas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė NKVC Planavimo biuro vadovas Aurimas Guščius.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Konkurencijos taryba (KT) vertins Seime šią savaitę pradėtą svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įvesti kasdienes degalų kainų lubas.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį paprašė šių institucijų pateikti antikorupcinio ir poveikio konkurencijai vertinimą – jį atlikti siūlo Seimo Teisės departamentas.  „Skubos (svarstant – BNS) tiktai nebus.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus mokesčių reformai bei nuo pelno mokesčio dvejus metus atleidus naujas mažąsias bendrijas, Lietuvos banko (LB) atstovė siūlo giliau vertinti jų gausėjimo priežastis ir pasekmes mokesčių surinkimui.    LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė sako, kad mažųjų bendrijų populiarumas auga dėl palankesnių mokesčių.

Lietuvos valdžiai leidus žmonėms per dvejus metus – 2026-2027 metais – visiškai pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo sistemos ir atsiimti visas įmokėtas lėšas bei investicinę grąžą, Lietuvos banko (LB) ekonomistė prognozuoja, jog per šį „langą“ iš kaupimo gali pasitraukti apie 30 proc. fondų dalyvių.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė pataisoms, kurios leistų laikinai maždaug šešiais centais atpiginti įprastą ir žemės ūkiui skirtą dyzeliną.  Už balsavo aštuoni komiteto nariai, prieš nebuvo, o susilaikė du konservatoriai – Mindaugas Lingė ir Gintarė Skaistė.    Demokratas Algirdas Butkevičius apgailestavo, kad tokiu sprendimu Lietuva nukentės konkurencinėje kovoje.

Energetikos ministras sako, kad pažeidžiami vartotojai dar nepakankamai naudojasi visuomeninio elektros tiekimo galimybėmis.  Žygimanto Vaičiūno teigimu, tokių gyventojų dabar yra apie 300 tūkstančių.    „(Elektros kaina – BNS) rinkoje šiuo metu yra nukritusi, bet pažeidžiami vartotojai dar nepakankamai naudojasi visuomeninio tiekimo galimybėmis. Ir nors daugėja visuomeniniame tiekime pažeidžiamų vartotojų, kurie turi tokią teisę į šį tiekimą pereiti, bet dar beveik 300 tūkst.

Seimas spręs, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos siūlymui įvesti kasdienes kainų lubas ir taip kiek sumažinti dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai išaugusias degalų kainas.   Parlamentarai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį Didžiausių galimų degalų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo įstatymo projektą bei Energetikos įstatymo pataisas: už balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo du, o 21 susilaikė.

Reaguojant į konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą įtampą naftos ir degalų rinkoje, Seime antradienį vyks diskusija, kaip spręsti itin pabrangusių degalų krizę ir kokių priemonių imtis. Situaciją degalų rinkoje pristatys ir į Seimo narių klausimus atsakys energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrai Žygimantas Vaičiūnas, Kristupas Vaitiekūnas ir Edvinas Grikšas.

Nuo šių metų įsigaliojęs naujas akcizas saldintiems gėrimams šiek tiek patuštino prekybininkų pinigines, nes smuktelėjo pardavimai. Tačiau valstybės biudžetą mokestis per du šių metų mėnesius papildė 6 mln. eurų. Akcizo būtų surinkta daugiau, jeigu gėrimų gamintojai nebūtų keitę receptūrų – sumažinę gėrimuose apmokestinamą cukraus kiekį vietoj jo naudojo kitus saldinimo produktus.

 Antstolė teismo prašys didinti baudą už tai, kad ilgą laiką nepašalinamos neteisėtos verslininko Gedimino Žiemelio įmonės statybos Vilniaus rajone, netoli Maišiagalos, šalia Taučiliškių ežero.  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) įpareigojimai likviduoti arba įteisinti miške pastatytus statinius nevykdomi ne vienerius metus.  Antstolė Asta Stanišauskaitė ketina pakartotinai kreiptis į teismą dėl didesnės baudos.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija aiškinsis degalų brangimo aplinkybes, svarstys, kaip kompensuoti išaugusius kaštus verslui ir gyventojams.  Tai ne pirmas svarstymas parlamente dėl pabrangusio kuro – jo kainas su Lietuvos energetikos agentūra, verslu jau aptarė daugelis frakcijų ir komitetų.