Saulius Spurga

Nudundėjo nubildėjo savivaldybių tarybų rinkimai, o dabar mūsų laukia nauja nelaimė - valdančiųjų koalicijų formavimas 60-je tarybų. Ypač atidžiai žvelgsim į sostapilį, nes čia galima tikėtis apsireiškiant vaiduoklių irgi kitokių egzotiškų persirengėlių bei perbėgėlių, nors Užgavinės, regis, jau praėjo. Juodųjų skylių išsidėstymas Apžvelgiant rinkimų rezultatus galima konstatuoti, kad Lietuvos politinė sistema įgyja stabilumo, rinkėjai kur kas mažiau blaškosi į šalis nei anksčiau.

Rinkimuose į Vilniaus savivaldybės tarybą užderėjo kaip niekad gražių ir stiprių kandidatų. Neapsigaukime, iš tikrųjų tėra dvi pusės, kurias skiria ryški linija: tai Zuokas ir tie, kurie prieš Zuoką. Kaip nėra truputį nėščių, taip nėra ir truputį mylinčių Artūrą Zuoką: jis remiamas besąlygiškai, smerkiamas taip pat, beje, be išlygų. Ne mažiau svarbu, kad jis šiuo metu užima mero pareigas, todėl visų kitų sąrašų lyderių tikslas yra išstumti jį iš sosto, ir jie natūraliai yra jo oponentai.

Prisimenate, kaip Širdžių Karalius mėgino išprašyti iš teismo salės netikėtai išaugusią Alisą, liudijančią saldžių pyragaičių vagystės byloje? Jis valandėlę kažką skrebeno savo užrašų knygelėje ir po to iš jos perskaitė: „Keturiasdešimt antras straipsnis. Asmenys, kurių ūgis virš mylios, privalo išeiti iš teismo salės“. Alisa, paprieštaravus, kad jos ūgis nėra "virš mylios", kartu perprato klastą ir pareiškė, kad įstatymas netikras, nes Karalius jį tik dabar sugalvojo.

Štai jums viena pastarųjų savaičių Lietuvos tendencija: piliečiams pavyksta įrodyti savo teisybę teismuose grumiantis su valdžios ir savivaldos institucijomis.

Ne, šis komentaras ne apie dainuojančius politikus. Tiesa, kai kurie politikai kartkartėmis vis išmėgina savo balsus. Įdomu, kad tie, kurie labiausiai ragina varžytis idėjomis ir programomis, pastumia jas į šoną ir bando rinkėjus patraukti vokaliniais sugebėjimais.

Žiniasklaidos priemonėse plačiai skamba poeto pavardė. Deja, analizuojami ne jo kūriniai, ne pilietinė pozicija, o įvykęs incidentas. Nors šio incidento aplinkybės dar nėra aiškios, vis dėlto tai jau tapo dar vienu „juodosios kronikos“ puslapiu. Poetas tampa vienu iš bjauriosios realybės paveikslėlių, kurių tiek sukasi viešojoje erdvėje. Visiškas užtemimas Geras poetas nebūtinai yra angelėlis su sparnais. Poeto gyvenimas dažnai siejamas su siautėjimais ir nevaldomomis aistromis.

Gabrielis García Márquezas savo garsųjį kūrinį "Patriarcho ruduo", kuriame sodriai nutapomas beveik archetipinis diktatoriaus paveikslas, pradeda minėdamas apkaustytus didžiuosius vartus, kurių nepajėgė įveikti "netgi Williamo Dampiero bombardos". Diktatoriaus niekšybės ir klastos nesuskaičiuojamos, tačiau svarbiausias jų simbolis - jaučių jungais nesudaužomi, aklinai nuo liaudies atitvėrę vartai. Po kaltinimų lavinos - pasitraukimas "šalių susitarimu" Lietuvoje turime savus simbolius.

Puikus saliutas metų pradžioje skaisčiomis spalvomis nušvietė mūsų besniegę žiemą, privertė bent kuriam laikui užmiršti gatvių purvą ir juodus medžių stagarus. Galbūt kai kas pastebėjo, kad maždaug tuo metu Lietuvos žiniasklaidos danguje įsižiebė nauja žvaigždė - "Balsas.lt". Dabar, gyvenimui sugrįžus į senas vėžes, esame pasiryžę tęsti ir turtinti geros atminties "Omni.lt" tradicijas.

Lenkiją krečia skandalas, kiek netiksliai vadinamas "sekso afera". Prokuratūra tiria kaltinimus, kad mažiausiai trys valdančiosios partijos "Savigyna" politikai, įskaitant partijos lyderį Lenkijos vicepremjerą A. Lepperį, seksualiai išnaudojo partijos darbuotojas (apie tai parodymus prokuratūrai jau davė aštuonios darbuotojos). Tai buvusi joms sąlyga gauti, o po to išlaikyti darbą (atlyginimas - 900-1100 litų į rankas). Bulvarinė spauda krykščia iš džiaugsmo ir aprašinėja orgijas - girtuoklystes...

Kas yra artimiausi Lietuvos giminaičiai ir draugai, kuriais galėtume pasitikėti? Į šį klausimą atsakyti sunku. Brolių latvių adresu pastaruoju metu išliejome nemažai karčių žodžių. Užtat atsigręžėme į pietų kaimyną, Lenkiją, paremdami jo kovą prieš šio pasaulio galingųjų diktatą. Trečiame kaimyne, Baltarusijoje, giminystės ir draugystės ieškoti dar anksti.

Kaip žinia, vis dar vyksta atkakli diskusija, kaip geriau sutvarkyti ir įprasminti Lukiškių aikštę. Svarstoma, ar čia statyti stelą, ar triumfo arką. Tačiau šiuo metu realesnis atrodo trečiasis variantas - pensininkai čia, Vilniaus širdyje, statys paminklą ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui. Iš gryno aukso.

Nepaisant visuotinio atšilimo, ozono skylės, globalizacijos, paukščių gripo, kaip visada nuobodžios naujametinės televizijos programos ir kitų stichinių nelaimių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų šventės Lietuvoje buvo nuklotos švelniu tradiciniu sniegu.