Monika Kasnikovskytė

Nors pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, antrąjį ketvirtį numatomas dviženklis smukimas, prognozuoja Finansų ministerija. Taip pat ministerija praneša, kad balandį, kaip rodo preliminarūs duomenys, į valstybės biudžetą surinko trečdaliu mažiau pajamų, nei planavo. „Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc. Taigi situacija yra tikrai geresnė negu vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau tikrai neturėkime iliuzijų.

Nuo balandžio pabaigos šalies savivaldybės įpareigotos atverti darželių duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Nors pirmąją savaitę darželiuose buvo vos po vieną kitą vaiką, šią savaitę didžiosios šalies savivaldybės fiksuoja srauto padidėjimą nuo pusantro iki daugiau nei trijų kartų.

Besitęsiant Covid-19 pandemijai ir dėl to gilėjant neapibrėžtumui dėl ekonominės ateities, Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiųmečiame valstybės biudžete atsivers didesnė skylė nei per prieš dešimtmetį išgyventą krizę. Dėl to gyventojai atsargiai žiūri į savo ir šalies finansinę padėtį ateityje bei skuba taupyti.

Sušvelninus karantiną ir leidus veikti visoms parduotuvėms, tarnybos fiksuoja pažeidimus, kuomet pardavėjai nereguliuoja pirkėjų srautų arba gudrauja ištraukdami dezinfekcinį skystį tik tuomet, kai ateina tikrintojai. „Pažeidimai tokie, kad parduotuvėse nereguliuojamas pirkėjų srautas, turgavietėse žmonių srautai tiesiog yra per dideli, nesilaikoma vieno metro atstumo eilėse, nėra informacijos prie vartų turguose, prie įėjimų į parduotuves.

Nuo pirmadienio verslai gali teikti paraiškas gauti kompensaciją patalpų nuomai, pirmadienį Vyriausybėje pranešė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Nuo šiandien 15 val. bus galima teikti paraiškas daliniam nuomos mokesčio kompensavimui. Pirmiausia tai yra svarbu toms įmonėms, kurių veikla buvo uždrausta dėl karantino. Tai tos įmonės galės pasinaudoti 50 proc. nuomos mokesčio kompensacija. Taip pat yra sąlyga, kad bent 30 proc.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Dėl karantino Lietuvoje įvedus nuotolinį ugdymą, moksleiviai, kuriems mokykloje skiriamas nemokamas maitinimas, gauna sausus maisto davinius. Tačiau sostinėje maisto davinius dviejose skirtingose mokyklose gaunanti šeima stebisi, kodėl davinių sudėtis tokia skirtinga. Pasirodo, kad kiekviena mokykla laisva spręsti, kokį maistą teikti savo moksleiviams, atsižvelgiant į valstybės skirtas lėšas.

Smulkieji Lietuvos verslininkai jaučiasi užspausti didžiųjų prekybininkų ir skundžiasi, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis jiems sunku konkuruoti. Tuo metu finansų analitikai pastebi, kad, jei smulkusis verslas nepakeis savo požiūrio ir neieškos, kaip užpildyti nišas rinkoje, jam gresia išnykimas.

Ilgąjį savaitgalį policijos pareigūnai daugiausiai dėmesio skirs įvažiavimams į kurortines savivaldybes, pajūriams, paplūdimiams, taip pat kapinėms, teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Policija stebės, kaip gyventojai laikosi karantino, ar nesibūriuoja, ar dėvi veido kaukes. „Planas dėliojamas tokiomis kryptimis: didesnį dėmesį skirti kurortinėms vietovėms, savivaldybėms, parkams, pajūriams, paplūdimiams, kapinėms. Ekipažai patruliuos ir magistraliniuose keliuose.

2020 metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didesnis nei per 2008–2009 metų finansų krizę, prognozuoja finansų ministras Vilius Šapoka. Tiesa, ministras teigia, kad, jei pavyks Covid-19 plitimą suvaldyti iki vasaros, Lietuvos ekonomika turėtų pradėti atsigauti jau antroje metų pusėje. „2020 m. biudžeto deficitas gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai tikrai gali būti didesni skaičiai negu 2008–2009 m. krizės metu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Anot premjero Sauliaus Skvernelio, toks sprendimas priimtas todėl, kad senatvės pensininkams net ir nutraukus karantiną išliks dalis apribojimų, todėl jiems bus sunku patiems prisidurti prie pensijos.

Jei epidemiologinė situacija šalyje nepablogės, kitą savaitę Vyriausybės spręs, ar leisti vairavimo mokykloms vykdyti praktines vairavimo pamokas, Vyriausybėje trečiadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė švelninti karantino sąlygas Lietuvoje. Tarp numatomų pakeitimų – atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas gyventojams išvykti iš šalies. „Turime galvoti, kaip judėti į priekį su tam tikrais sprendimais. Pirmiausiai siūlomas pakeitimas, kuriuo siūloma leisti išvykti iš Lietuvos be kažkokių apribojimų asmenims.

Balandį vidutinės gyventojų draudžiamosios mėnesinės pajamos bus, jei ne mažiausios, tai vienos iš mažiausių šiais metais, prognozuoja „Sodra“. Be to, pagal skaičių asmenų, uždirbančių mažiau nei minimali mėnesinė alga, sugrįžome į 2017 metų lygį.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.

Seimas antradienį pritarė sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie, sąmoningai pažeidę saviizoliaciją, išplatino susirgimą. 70 Seimo nariai balsavo už, 1 susilaikė. Balsavimas dėl šių pataisų Seime buvo atidėtas du kartus.  Asmenims, kurie yra medikų informuoti apie užkrečiamą ligą ir nesilaiko karantino sąlygų, grės bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Dabar už tai laisvės atėmimo bausmė nenumatyta.

Kitą savaitę startuoja paskata gyventojams įsigyti mažiau taršias transporto priemones. Gyventojai savo senus automobilius galės iškeisti į kompensacijas elektromobiliams arba alternatyvioms netaršioms transporto priemonėms – dviračiams, paspirtukams, viešojo transporto bilietams ir kt. – pirkti.

Daliai šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigų vėl priimant darželinukus, Klaipėdos mieste į 10 darželių eina tik 13 vaikų. Savivaldybė svarsto, kad didesnio darželinukų skaičiaus sulauks tik po savaitės, kuomet daugiau tėvų grįš į darbus. „Šiandieną dirba 10 įstaigų ir turime tik 13 vaikų. Po vieną vaiką beveik visose įstaigose, išskyrus dvi įstaigas, kuriose yra po du vaikučius“, – tv3.lt kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.

Pirmadienį dalis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų atvėrė duris atžaloms tų tėvų, kurie privalo dirbti ir negali likti namuose. Šiuo metu ikimokyklinio ugdymo įstaigose galioja griežti reikalavimai vaikų tėvams ir darbuotojams, tačiau tebėra neaišku, kaip darželiai dirbs panaikinus karantiną. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikisi, kad bent griežtas asmens higienos normas pavyks išsaugoti. „Sudėtinga pasakyti kol kas, koks tas reikalavimas išliks, panaikinus karantiną.

Kinijoje pastaruoju metu nebenustatant naujų užsikrėtimų koronavirusu, šalis pamažu grįžta į senąjį gyvenimą, teigia Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė. Valstybė imasi įvairių priemonių skatinti savo pastaraisiais mėnesiais kritusios ekonomikos augimą. Viena svarstomų priemonių – 2,5 dienų savaitgalis. „Kinijos lietuvių yra iki 300. Uhane, kuris buvo uždarytas ilgiausiai, mūsų trys lietuviai ištvermingai išbuvo visą karantino laiką, jie nesusirgo.

Sumaišties į gyventojų kasdienybę įnešęs ir nežinia kada pasibaigsiantis karantinas stipriai pakoregavo vestuvininkų planus – dalis jų suskubo nukelti arba visai atšaukti savo vestuves. Kai kurie specialistai atviri – tiek mažai užsakymų vasarai jie dar nėra matę. Iki gegužės 11-osios pratęsus karantiną, tebėra draudžiami masiniai susibūrimai ir šventės.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos gyventojus šią vasarą ragina atostogauti Lietuvoje ir taip paskatinti šalies vidaus turizmą. „Aš manau, kad šiais metais norėčiau ilsėtis Lietuvoje. Turime tiek gražių kampelių. Kviečiu tą daryti visus žmones. Tegul klesti mūsų vidaus turizmas, visi būsime tuo patenkinti“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda. Visai neseniai Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Leyen europiečiams patarė jokių kelionių į užsienį neplanuoti bent iki rudens.

Po ketvirtadienį vykusio pokalbio telefonu su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka prezidentas Gitanas Nausėda sako neišgirdęs Baltarusijos noro, kad Lietuva šaliai padėtų kovoje su koronavirusu. Taip pat G. Nausėda sako išgirdęs A. Lukašenkos patikinimą, kad Astravo atominės elektrinės (AE) paleidimas nebus skubinamas. „Aš matau, kad [Baltarusijos] požiūris į koronavirusą, kaip į grėsmę visuomenės sveikatai, yra jaučiamas ir gerokai griežtesnis negu buvo prieš kurį laiką.

Dalis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbuotojų už darbą balandžio mėnesį gavo priedus prie algos, tačiau pats laikinai ministerijai vadovaujantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, nors ir užima dviejų ministrų kėdes, teigia dirbantis už vieną algą ir be priedų. „Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje pagal patvirtintus etatus ir pagal faktiškai dirbančius darbuotojus yra didelis atotrūkis. Tai reiškia, kad praktiškai nėra ketvirtadalio darbuotojų.

Nuo šiol daugiau verslų galės teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms ir apmokėtinų sąskaitų paskoloms, penktadienį Vyriausybėje pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Iki šiol buvo sistema, kad tik tos įmonės gali kreiptis lengvatinių paskolų, kurių apyvarta nukrito 60 proc. ir daugiau.

Dalis šalies miestų nuo pirmadienio atveria duris dirbti privalančių tėvų vaikams. Tačiau ir tėvai, ir darželių darbuotojai įpareigojami laikytis griežtų higienos taisyklių, kad pavyktų išvengti koronaviruso plitimo vaikų priežiūros įstaigose. Vilnius ir Klaipėda nuo pirmadienio žada įgyvendinti Vyriausybės reikalavimus ir atveria darželius dirbančių tėvų vaikams, Kaunas sako dar lauksiantis detalesnių centrinės valdžios išaiškinimų.

Per karantino laikotarpį nedarbo lygis šalyje šoktelėjo – bedarbių gretas papildė dar 30 tūkst. asmenų, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministras pripažįsta, kad artimiausiu metu nedarbo lygis šalyje augs dar labiau. Tuo metu darbuotojų atstovai perduoda jų nusivylimą ir piktinasi, kad dalis darbdavių nelinkę leistis į dialogą su savo darbuotojais ir verčia juos išeiti iš darbo savo noru.

Premjeras Saulius Skvernelis, paklaustas apie naujausią informaciją dėl Upės gatvės, kurioje gyvena, asfaltavimo, opozicijai atkirto, kad gatvė jam nepriklauso, o parlamentarai esą skleidžia dezinformaciją. „Jūsų gatvės asfaltavimo planų, panašu, nestabdo jokios pandemijos. Nepaisant nieko lėšų bus skiriama tiek, kiek reikės, ir asfaltuojama bus iki paskutinio centimetro.

Jau beveik pusmetį ekonomikos ir inovacijų ministro kėdė tuščia, jį pavaduoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Premjeras Saulius Skvernelis opozicijos surengtame neeiliniame Seimo posėdyje ketvirtadienį patikino, kad kandidato į ministrus paieškos procesas nėra sustojęs.

Nors ketvirtadienio Seimo posėdžio darbotvarkėje buvo numatyta, kad premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka opozicijai atsakys į įvairius klausimus, nė vienas iš jų posėdyje nedalyvavo ir numatytu laiku klausimus neatsakė. Tiesa, galiausiai Vyriausybės nariai į opozicijos klausimus atsakė vėliau žodžiu per Vyriausybės valandą.

Visuomenei metas išmokti gyventi su Covid-19 infekcija, nes ji niekur nesitrauks, ketvirtadienį kreipdamasi į Seimą sakė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė dr. Živilė Gudlevičienė. Jos teigimu, pandemijos metu būtina rūpintis ir kitomis ligomis sergančiais asmenimis, todėl svarbu palaipsniui švelninti karantiną, tačiau užtikrinti tinkamą medikų aprūpinimą apsaugos priemonėmis. „Jau girdime ir iš medikų profesionalų, ir iš verslo atstovų, kad reikėtų švelninti karantiną.

Lietuva – Europos Sąjungos rekordininkė pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį Covid-19 tyrimų skaičių, Vyriausybėje ketvirtadienį sakė Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys. „Turime naują rekordą – vakar ištirti 6798 mėginiai. Pagal tyrimų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva yra pirmoji Europos Sąjungoje jau tris dienas. Po mūsų rikiuojasi Portugalija, Estija ir kitos šalys. Testuojame daug“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Surplys.

Karantino metu senjorų psichologinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“ fiksuoja septynis kartus išaugusį srautą skambučių, susijusių su koronavirusu, pandemija ir panašiais klausimais. Medicinos psichologė Justina Belevičienė karantino metu visiems gyventojams, ne tik senjorams, siūlo tris būdus, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata. „Trys pagrindinės rekomendacijos, ką daryti asmenims, kurie patiria stiprų nerimą karantino metu. Pirmoji, rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle.

Švelninant karantiną ir leidus daugiau verslų atverti savo duris, vis daugiau tėvų galės grįžti į darbus, tačiau daliai jų rūpesčiu taps atžalų priežiūra, kol neveikia darželiai ir mokyklos, o ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Premjeras Saulius Skvernelis tokiems tėvams savo vaikus siūlo vesti į vaikų dienos centrus. „Bus, aišku, išskirtinių atvejų, kai nebus, kur palikti vaikus.

Premjeras Saulius Skvernelis svarsto, kad nuo kitos savaitės pradėjus leisti veikti lauko kavinėms, jose bus ribojami klientų srautai ir išlaikomi atstumai tarp žmonių. Jei verslai nesilaikys griežtų saugos reikalavimų, teks grįžti prie griežtesnio karantino režimo, teigė premjeras. „Švęsti dar ne laikas. Dėl to lauko kavinėse reikės tik pabendrauti. Masinio šventimo dar reikės palaukti.

Karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki gegužės 11 dienos imtinai, trečiadienį nusprendė ministrų kabinetas. Nuo kito pirmadienio savo duris galės atverti dalis grožio paslaugų teikimo įmonių, muziejai, bibliotekos, dalis sporto paslaugas lauke teikiančių įmonių bei lauko kavinės ir kitokie verslai.

Karantino metu Lietuvoje klesti pažeidimai, kuomet darbdaviai nesilaiko darbo saugos reikalavimų, trečiadienį Vyriausybėje sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. „Visada mes fiksuodavome daugiau pažeidimų dėl darbo teisės klausimų. Tai neapmokėjimas už viršvalandinį darbą, darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai.

Nuo trečiadienio visi gyventojai gali deklaruoti savo pajamas už 2019 metus. Deklaruoti savo pajamas turėtų ne tik individualia veikla besiverčiantys žmonės, bet ir tie, kurie pardavė savo automobilius ar nekilnojamąjį turtą (NT), remontavo namus, automobilius ar samdė aukles savo mažamečiams vaikams. „Deklaruoti pajamas pirmiausiai individualią veiklą vykdantys žmonės. Labai gerai, kad jie galėjo tai daryti ir darė visą praėjusią savaitę, žinoma, deklaruos jie ir toliau.

Karantiną Lietuvoje numatoma pratęsti iki gegužės 11 dienos imtinai, rašoma Vyriausybės projekte, kurį trečiadienį svarstys ministrų kabinetas. Taip pat nuo kitos savaitės ketinama dar labiau sušvelninti karantiną.  Antruoju karantino švelninimo etapu svarstoma leisti ir lauko kavinių, restoranų veiklą, kai kuriuos specializuotus mokymus, pavyzdžiui, vairavimo ar aviacijos, prekybos ir pramogų centrų, turgaviečių veiklą ribojant įėjimą.

Dėl karantino sporto pasaulis sustojo, todėl daliai profesionalių sportininkų tenka treniruotis buitinėmis sąlygomis, teigia Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Vis dėlto ji patikina, kad finansiškai dėl karantino sportininkai nukentėti neturėtų, nes jiems tebėra mokamos stipendijos, o teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse iškovoję sportininkai tą galės daryti kitąmet.

Antrasis karantino švelninimo etapas, kuomet bus leista teikti grožio paslaugas, sporto ir laisvalaikio paslaugas lauke, veiks kultūros įstaigos ir lauko kavinės, galėtų būti įgyvendintas po savaitės, teigia laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Žygimantas Vaičiūnas. Galutinį sprendimą dėl antrojo karantino švelninimo etapo Vyriausybė priims trečiadienį.

Šiemet dėl pasaulinės pandemijos kilusi krizė nėra panaši į prieš dešimtmetį per pasaulį nusiritusią ekonominę krizę, tvirtina finansų ministras Vilius Šapoka. Jo teigimu, skirtingai nei prieš dešimtmetį, Lietuva yra kur kas geriau pasiruošusi finansiniams sunkumams, nes kaupė rezervą, užsitikrino gerą ilgalaikio skolinimosi reitingą ir vykdė tvarią fiskalinę politiką. „Noriu pabrėžti, kokie yra esminiai skirtumai. Situacija tikrai gerokai skiriasi nuo to, kurią turėjome prieš dešimtmetį.

Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybei karantino laikotarpiu kol kas pavyksta rasti balansą tarp žmonių sveikatos ir ekonomikos. Pasak premjero, Vyriausybė neketina skubotai priimti karantino švelninimo sąlygų, pirmiausiai neatsižvelgusi į ekspertų išvadas dėl epidemiologinės situacijos šalyje. „Suprantame, kad turime surasti balansą, nes turime visi, matyt, norą, kad verslo sąlygos galėtų būti švelninamos, kad galėtų žmonės dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius.

Jei šiemet dėl karantino kiltų problemų organizuojant valstybinius brandos egzaminus, aukštosios mokyklos būsimus studentus galėtų priimti pagal kitokius kriterijus – rengdamos stojimo testus ar motyvacinius pokalbius, svarsto Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Lietuvoje savo veiklą galės atnaujinti vos tik pasibaigs karantinas. Ir nors tebėra neaišku, kiek dar gali būti pratęsiamas kol kas iki balandžio 27 dienos imtinai truksiantis karantinas, šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigos jau pradeda priimti mažuosius ir planuoti savo veiklą.

Italija palaipsniui ruošiasi švelninti karantiną iš lengvinti sąlygas veikti verslui, pirmadienį Vyriausybėje kalbėjo Lietuvos Respublikos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius. Jo teigimu, dėl pandemijos bene daugiausiai nuotolių patiria turizmo sektorius, kuriame dirba nemažai Italijoje gyvenančių lietuvių. „Italijos Vyriausybei teko pačiai pirmajai Europoje ieškoti sprendimų, kaip kovoti su šia nelaime. Iš esmės teko sustabdyti beveik visą ekonomiką ir uždaryti gyventojus namuose.

Ši – šeštoji – karantino savaitė parodys, kaip Lietuvai pavyko laikytis karantino Velykų laikotarpiu, Vyriausybėje pirmadienį kalbėjo epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, pastaruoju metu užfiksuoti židiniai Lietuvoje rodo, kad gyventojai į karantiną žiūrėjo pro pirštus. „Kol kas situacija nėra bloga, karantinas buvo paskelbtas pačiu laiku, nes būtent kovo 16 dieną sergančiųjų skaičius buvo pradėjęs augti.

Klaipėdos miesto savivaldybei galvos skausmu tapo klausimas, kaip po koronaviruso protrūkio „Klaipėdos hospise“ pasirūpinti ligonių slauga bei kur izoliuoti neužsikrėtusius ligonius. Uostamiesčio ir aplinkinių rajonų ligoninių vadovai teigia, kad jų personalas bijo kontakto su ligoniais, be to, nepavyksta rasti vietos neinfekuotiems hospiso ligoniams. Taip pat „Klaipėdos hospisas“ akcentuoja personalo ir medikų pamainos trūkumą bei kelia klausimus dėl darbuotojų saugumo.

Jeigu koronaviruso plitimas Lietuvoje  bus sustabdytas per pirmąjį šių metų pusmetį, šalies ekonomika smuks 7,3 proc., rodo Finansų ministerijos parengta prognozė. Jeigu viruso plėtra nebus suvaldyta, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks „dviženkliais skaičiais“, pirmadienį Vyriausybėje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka. „Ekonominės prognozės tikrai nieko gero nežada.