Monika Kasnikovskytė

Jau netrukus Vilnius minės apvalų jubiliejų – savo 700-ąjį gimtadienį. Šiai progai paminėti sostinė surengė konkursą menininkams, kad jie siūlytų savo originaliausias idėjas ir iš viso pasidalintų 1,4 mln. eurų. Tarp septynių konkurso laimėtojų atsirado ir dvi konkurso dalyvius vertinusios komisijos narės. Ir konkurso organizatoriai, ir dalyviai teigia ėmęsi visų saugumo priemonių išvengti interesų konflikto.

Jauna šeima Vilniaus rajone savo jauniausiai dukrai neranda vietos darželyje lietuvių kalba. Šeima sako, kad jaučiasi diskriminuojama, nes darželių lietuvių kalba rajone esą dvigubai mažiau nei lenkų kalba. Kad darželių trūkumas rajone, – didelė problema, sutinka ir vietos politikai. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė tvirtina, kad darželių lietuvių kalba yra gerokai daugiau, todėl problemos nemato. Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus rajone gyvenanti Justina.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė teigia, kad masinį Lietuvos gyventojų vakcinavimą nuo COVID-19 tikimasi pradėti iki birželio pradžios. Vis dėlto ji akcentuoja, kad tiksli masinio vakcinavimo data priklausys nuo vakcinų tiekimo. Kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimus, susijusius su tolimesne masinio vakcinavimo nuo COVID-19 tvarka.

Gyventojus, kurie per šventinį Velykų savaitgalį skubės lankyti artimųjų, kruopščiai tikrins policijos pajėgos. Maža to, bus tikrinami ne tik automobilių, bet ir traukinių keleiviai. Portalas tv3.lt pateikia visą svarbiausią informaciją, kurią turėtumėte žinoti apie judėjimo ribojimus. Vyriausybės sprendimu, gyventojų judėjimo ribojimas tarp savivaldybių vykdomas nuo kovo 27 iki balandžio 7 dienos. Nuo balandžio 7-osios visuotinis judėjimo ribojimas nebegalios.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kol kas nemato prasmės kaitalioti karantino ribojimus, kol epidemiologinė situacija šalyje yra stabiliai sudėtinga. Premjerė tikisi, kad, derinant platų gyventojų testavimą su vakcinavimu, pavyks grįžti prie diskusijos apie kai kurių veiklų atvėrimą. „Ar yra prasmė tada, kada situacija yra neapibrėžta tokia, kokia yra šiuo metu, skubėti keisti kažkokias taisykles – tai, mano nuomone, kol kas nėra.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patikino, kad Vyriausybė nesiūlys naujų karantino ribojimų į užsienį keliaujantiems gyventojams. Vis dėlto kol kas premjerė ragina gyventojus susilaikyti nuo kelionių. „Būtų gerai, kad žmonės gerai įvertintų, ar yra būtina keliauti.

Šventinį savaitgalį be reikalo palikti savo savivaldybę gali būti sudėtinga. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praneša apie sustiprintas pareigūnų pajėgas ribojant gyventojų judėjimą. Gyventojų judėjimo ribojimas galioja iki balandžio 6 dienos 24 val. „Yra nuspręsta, kad šiam savaitgaliui ypatingai bus ruošiamasi. Bus skiriamos ypatingos pastangos ir dėmesys. Judėjimo ribojimams užtikrinti bus pasitelkta daugiau nei 3,3 tūkst. pareigūnų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad šiuo metu svarstoma, kaip galėtų veikti imuniteto pasas, nurodantis, kad asmuo turi imunitetą nuo COVID-19. Svarstoma, kad asmenims su tokiais pasais būtų galima atlaisvinti daugiau veiklų. „Pagrindinis klausimas yra dėl kriterijų. Tai yra, kokią būklę žmogaus galime mes užfiksuoti, kad tas žmogus yra saugus epidemiologiniu požiūriu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad situacija dėl COVID-19 pandemijos Lietuvoje tebelieka sudėtinga. Jos teigimu, tai, kaip toliau atrodys karantinas, priklausys nuo to, kaip gyventojai sutiks Velykas. „Patys puikiai matote iš skaičių, kad labai gerų žinių nėra. Situacija yra daugiau mažiau tokia pati, kokia buvo vakar ir užvakar. Atvejų skaičius aplink Vilnių ir savivaldybėse Rytų Lietuvoje toliau kyla. Kitose savivaldybėse situacija šiek tiek geresnė.

Lietuva gali džiaugtis, kad pernai nuo COVID-19 pandemijos finansiškai nukentėjo mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Tačiau Valstybės kontrolė pastebi, kad atsikvėpti dar anksti – nerimą kelia didžiulis nedarbo lygis ir rekordinė Lietuvos skola. Valstybės kontrolė trečiadienį Seime pristatė COVID-19 ligos pasekmių valdymo apžvalgą. Joje apžvelgta, kaip pernai sekėsi Lietuvos ekonomikai, kokios ir kiek žalos ji patyrė.

Visuotinis judėjimo ribojimas baigsis balandžio 6 dieną, patikina premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, po to gyventojų judėjimas gali būti ribojamas ne visoje Lietuvoje ir ne visiems gyventojams. „Balandžio 6 dieną baigsis gyventojų judėjimo ribojimo galiojimas toks, koks yra dabar. Nes dabar jis yra visoms savivaldybėms. Prieš tai jis buvo daliai savivaldybių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad šią savaitę Vyriausybė neketina keisti karantino režimo. Galimi pakeitimai, anot premjerės, bus svarstomi po Velykų. „Jokių siūlymų šią savaitę nebus, kadangi svarbu saugiai išgyventi ir atšvęsti, sutikti Velykas. Paskui, priklausomai nuo to, kokius matysime skaičius, kažkokių siūlymų iš Vyriausybės gali būti. Šią savaitę tikrai nekeisime karantino režimo“, – žurnalistams antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

Dar mėnesiui pratęstą karantiną Lietuvos gyventojai pasitiko nevienareikšmiškai. Vieni stojo į kilometrines automobilių eiles, bandydami sprukti iš miestų. Kiti gerą orą masiškai pasitiko miestų centruose, veidų nebedengdami kaukėmis. Politikos ir komunikacijos žinovai pripažįsta, kad žmonės nebegirdi Vyriausybės, todėl nebeklauso ir draudimų.

Šeštadienį Lietuvoje sugrąžinamas gyventojų judėjimo ribojimas. Jis tęsis iki baigsis šventinis Velykų savaitgalis. Taip pat šalyje dar mėnesiui pratęstas karantinas. Tiesa, premjerė Ingrida Šimonytė ramina, kad jis tęsis tokiomis pat sąlygomis ir nėra sugriežtintas. Vyriausybė šią savaitę nutarė pratęsti karantiną iki balandžio pabaigos, o gyventojų judėjimo ribojimą grąžinti iki balandžio 5 dienos 24 val.

Karantinas pratęstas dar mėnesiui. Tačiau ne visų „juodųjų“ – labiausiai sergančių – savivaldybių merai sutinka, kad ilgesnis visuotinis karantinas reikš geriau valdomą situaciją. Anaiptol, kai kurių savivaldybių vadovų teigimu, gyventojai nebesistengia laikytis apribojimų, mat nuo jų pavargo. Penktadienį ministrų kabinetas karantiną pratęsė iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje – iki balandžio 6 dienos imtinai.

Vyriausybei atnaujinus judėjimo ribojimus visoje Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad per Velykas gyventojai kelyje bus kontroliuojami taip, kaip per Kalėdas. Vyriausybė iki balandžio pabaigos pratęsė karantiną, o iki balandžio 6 dienos 24 val. pratęsė judėjimo ribojimus. „Atrodys taip, kaip atrodė per Kalėdas ir per savaitgalius atrodė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina gyventojus per Velykas susilaikyti nuo judėjimo ir šeimos narių lankymo. Jos teigimu, apribojant gyventojų judėjimą gali pavykti lokalizuoti viruso mutacijų plitimą. Vyriausybė penktadienį pratęsė karantiną iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus iki balandžio 6 dienos imtinai. „Pirma žinia yra ta, jog Vyriausybė ragina per Velykas likti namuose, likti ten, kur gyvename, ir šiek tiek sumažinti bruzdesio ir judėjimo.

Lietuvoje iki balandžio pabaigos pratęsus karantiną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad jau kitą savaitę kartu su ekspertais tarsis dėl kitų galimų karantino pakeitimų. Jie būtų susiję su prekybos vietomis. Penktadienį Vyriausybė pratęsę karantiną iki balandžio pabaigos, o judėjimo ribojimus iki balandžio 6 dienos 24 val. „Pirmadienį taip pat rinksis ekspertų taryba.

Karantinas pratęsiamas iki balandžio pabaigos. Taip pat gyventojų judėjimas per Velykas bus apribotas, nes judėjimo ribojimai visje Lietuvoje pratęsti iki balandžio 6 dienos imtinai. Karantinas Lietuvoje galioja iki balandžio 30 d. 24 val., judėjimo ribojimas galios iki balandžio 6 d. 24 val. Tokius sprendimus penktadienio posėdyje priėmė ministrų kabinetas.

Ministrų kabinetas penktadienio rytą ketina spręsti, kaip keisis karantino režimas. Nors ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė įvardinti konkrečių pamainų, ji užsiminė apie galimybę įvesti lokalius karantinus. Trečiadienį ministrų kabinetui nesiėmus spręsti tolimesnio karantino režimo, premjerė I. Šimonytė patikino, kad prie šio klausimo bus grįžta penktadienį ryte.

Paskirtoji lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą. Tačiau po replikų Seimo posėdžių salėje dėl jos seksualinės orientacijos viešai pasakė gyvenanti su partnere. Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu pritarė skirti Žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę naująją lygių galimybių kontroliere.

Tolimesnius sprendimus dėl to, kaip galėtų keisti karantinas, premjerė Ingrida Šimonytė kartu su ministrų kabinetu žada priimti penktadienį ryte. Tiesa, ministrė pirmininkė nesiima įvardinti, apie kokius pakeitimus eina kalba, tačiau neslepia, kad sprendimai gali būti susiję ir su Pietų Afrikos koronaviruso atmainos paplitimu Lietuvoje. Ketvirtadienį Seime I. Šimonytė sulaukė žurnalistų klausimų apie tolimesnius planus dėl karantino režimo.

Plintant gandams, kad abiturientai bus nuo Covid-19 skiepijami privalomai, antraip nebus prileidžiami laikyti egzaminų, ministrai skuba raminti – tai tik gandai. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seimo narė Orinta Leiputė teiravosi ministrų kabineto apie gandus dėl abiturientų skiepų. „Daugoka įvairių gandų. Vakar, užvakar mokyklų abiturientai gavo užpildyti informaciją dėl galimybės skiepytis, antikūnų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad pasibaigus Covid-19 pandemijai Lietuva susidurs su kitų – širdies ir kraujagyslių ar onkologinių – ligų iššūkiu, mat šioms problemoms šiuo metu tenka skirti mažiau dėmesio. Ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą valstietis Dainius Kepenis premjerės I. Šimonytės teiravosi, kodėl per pirmąsias 100 savo darbo dienų Vyriausybė nepasirūpino sveiko gyvenimo būdo ir natūralaus imuniteto skatinimu.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuvoje aptikus du užsikrėtimo Pietų Afrikos Covid-19 viruso atmaina, atliekami tyrimai dėl dar keliolika atvejų. „Kita problema yra Pietų Afrikos viruso atmaina, kurią kol kas esame nustatę dviem atvejais, tarsi ir nesusijusiais. Tačiau dar keliolika atvejų yra tikrinama. Tuomet mums reikės tas priemones suderinti ir taip, kad mes galėtume tos atmainos plitimą lokalizuoti“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad artimiausiomis savaitėmis Vyriausybė nešvelnins karantino, nes epidemiologinė padėtis yra pernelyg sudėtinga. Atlaisvinti karantiną, anot premjerės būtų įmanoma tik po Velykų, tačiau ir tai priklausys nuo sergamumo Covid-19. Vis dėlto ministrų kabinetas neatmeta galimybės karantiną girežtinti artimiausiu metu. „Epidemiologinė situacija yra, deja, tokia, kad kalbėti apie papildomus atlaisvinimus artimiausiu metu mes nematome jokio pagrindo.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo praplėsti skiepijimo nuo Covid-19 prioritetines grupes. Jos papildytos švietimo darbuotojais, abiturientais, treneriais, sveikatos mokslų studentais. Vyriausybė trečiadienio posėdyje aptarė, kad vakcinavimo nuo Covid-19 prioritetas būtų teikiamas asmenims, kurie dirba švietimo įstaigose. Tai ne tik pedagogai, bet ir mokyklų darbuotojai, kurie valo patalpas, teikia maistą ir kt.

Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje nesiėmė keisti karantino reikalavimų. Šie klausimai į darbotvarkę, tikėtina, grįš kitą savaitę, kuomet bus sprendžiama dėl karantino pratęsimo. Ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė trečiadienį LRT radijui sakė, kad Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti lokalių karantinų įvedimą, nes epidemiologinė situacija šalyje negerėja. Vis dėlto šis klausimas į posėdžio darbotvarkę neįtrauktas. Karantinas Lietuvoje galioja iki kovo 31 dienos.

Dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, abiturientų grįžimo į mokyklas dar teks palaukti. Švietimo, mokslo  ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad tai bus įmanoma, kai sergamumas Covid-19 visoje šalyje nukris iki 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį diskutavo apie švietimo situaciją Lietuvoje Covid-19 pandemijos metu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pripažįsta, kad Lietuvoje nerimą kelia dvi aptiktos Pietų Afrikos Covid-19 mutacijos. Jos teigimu, Vyriausybei teks spręsti, kokių pakeitimų imtis dėl karantino, tačiau galimų priemonių ministrė dar neįvardina. Antradienį paaiškėjo, kad Lietuvoje aptiktos dvi Pietų Afrikos Covid-19 mutacijos. „Žvelgiant į tą situaciją, kurią šiandien matome, ir tas mutacijas, kurios šiandien yra pastebimos mūsų šalyje, tai tikrai nėra taip jau ramu.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Vilniaus miesto savivaldybės pastate įsikūrusiame Vakcinavimo centre antradienį paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina nuo Covid-19.  „Manau, kad tai yra tokia įprasta procedūra, kai atliekamas skiepas. Labai daug įvairių baubų sukurta, labai daug istorijų. Mums norėjosi parodyti savo pavyzdžiu įrodyti, kad tai nėra baubas“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimas žengė žingsnį, kad parduotuvėse prekėms taikomos nuolaidos nebetaptų lupikavimo įrankiu. Parlamentarai palaimino įstatymo pataisas, kurios įpareigos prekybininkus pranešti apie tai, kokia prekės kaina buvo visą mėnesį prieš pritaikant jai nuolaidą. Seimas antradienį pritarė socialdemokratės Rasos Budbergytės inicijuotoms Civilinio kodekso pataisoms.

Seimas galutinai pritarė, kad dalis darbuotojų karantino metu valstybės arba darbdavio lėšomis privalėtų testuotis dėl Covid-19. Testuotis nesutikę darbuotojai privalės dirbti nuotoliniu būdu arba bus nušalinti nuo darbo. Kiek anksčiau Vyriausybė pritarė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms, kuriomis, Seimui pritarus, daliai darbuotojų būtų įtvirtinama prievolė testuotis dėl Covid-19. Antraip darbuotojai būtų nušalinami nuo darbo arba privalėtų dirbti nuotoliniu būdu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime viešai sudrausmino valstietį Dainių Kepenį, skleidusį sąmokslo teorijas. Po jos žodžių Seime skambėjo ovacijos.

Seimo nariai antradienį susipriešino dėl pataisų, kurios numato prievolę daliai darbuotojų testuotis dėl Covid-19. Dalis Seimo narių pataisas laiko Konstitucijos ir žmogaus teisių pažeidimu. Galutinai dėl prievolės testuotis parlamentarai apsispręs antradienį popiet.

Pirmadienį į mokyklas Lietuvoje grįžo 58 tūkst. pradinių klasių moksleivių, pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Didžioji dalis jų mokosi savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra palankiausia. Nuo pirmadienio į mokyklas leista grįžti 45 savivaldybių, kur sergamumas Covid-19 neviršija 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, pradinukams. „Šiandien į mokyklas sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių.

Pradinukai į klases jau sugrįžo, kitas žingsnis – abiturientai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patikina, kad visi Lietuvos abiturientai į klases grįš vienu metu. Toks sprendimas priimtas, kad visų sąlygos pasiruošti egzaminams būtų vienodos. Be to, ministrė neatmeta galimybės abiturientus skiepyti nuo koronaviruso. Lietuvos abiturientai nerimauja, kaip jiems reikės pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams nuotoliniu būdu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad didžioji dalis Seimo narių turėtų skiepytis nuo Covid-19. Jiems bus paskirta „AstraZeneca“ vakcina, kurios parlamentarai pakeisti negalės. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina pasiskiepijo prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, popiet skiepą gaus ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Šią savaitę, anot V. Čmilytės-Nielsen, bus skiepijami ir Vyriausybės bei Seimo nariai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį Centro poliklinikoje nuo Covid-19 paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina. Medikai Seimo pirmininkei rekomendavo tik vieną vakcinos dozę. „Sirgau prieš keturis mėnesius, sirgau labai lengva forma. Antikūnų skaičius jau perpus sumažėjęs. Medikai rekomendavo, kad dabar jau tikrai verta skiepytis“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad kitą savaitę Vyriausybei teks apsispręsti, kokiomis sąlygomis pratęsti karantiną balandžio mėnesiui. Premjerei nerimą kelia kai kuriose savivaldybėse sparčiai plintanti britiškoji Covid-19 atmaina. „Dėl atvėrimų ir kitų klausimų aš tikrai dabar labai nieko nekomentuosiu. Tuos sprendimus, matyt, bus galima komentuoti trečiadienį.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nelinkusi tikėti, kad iki liepos pavyks paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų. Jos teigimu, šio tikslo pasiekimas priklausys nuo to, ar šalyje užteks vakcinos dozių. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda sakė vis dar tikintis savo iškeltu tikslu iki liepos paskiepyti didžiąją dalį Lietuvos populiacijos. Vis dėlto I. Šimonytei šis tikslas nebeatrodo toks pasiekiamas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį Antakalnio poliklinikoje nuo Covid-19 paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina. Premjerė sakė neabejojanti šios vakcinos efektyvumu. „Aš tokių abejonių neturi. Visą laiką sakiau, kad pasitikiu. Bet po šitos praėjusios savaitės įtampos priėmėme sprendimą, kad būtų vertinga, matyt, abejonėms ir įsitikinimams išsklaidyti, kad vadovams bus galbūt kažkokia „skanesnė“ vakcina parinkta“, – žurnalistams po skiepo sakė I. Šimonytė.

Dažniausiai Lietuvos gyventojai praneša apie diskriminavimą lyties, amžiaus ir negalios pagrindu. Diskriminacija dažniausiai patiriama prekių ir paslaugų teikimo arba darbo vietose. Penktadienį lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė Seime savo 2020 metų veiklos ataskaitą bei naujausią atliktų tyrimų dėl galimos diskriminacijos statistiką. Pernai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl patiriamos diskriminacijos dažniausiai kreipėsi moterys.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Seimo kuluaruose pasklido gandai apie prekybą postais. Seimo narys Arvydas Nekrošius viešai tvirtina, kad socialdemokratai esą palaikys valdančiuosius kontroversiškais klausimais, jei šie palaikys Seimo nario Juliaus Sabatausko dukros kandidatūrą į svarbų postą. Savo ruožtu J. Sabatauskas tai vadina šmeižtu ir sako už dukros kandidatūrą nebalsuosiantis. Ketvirtadienį Seimui pristatyta J. Sabatausko dukros teisininkės Birutės Sabatauskaitės kandidatūra į lygių galimybių kontrolieres.

Ketvirtadienį įtemptą Seimo darbotvarkę aptemdė techniniai trikdžiai. Nemaža dalis Seimo narių prašė posėdį išvis nutraukti, nes, jų žodžiais, darbas primena chaosą. Galiausiai jis nutrauktas. Daliai Seimo narių ketvirtadienį, posėdį vykdant nuotoliniu būdu, nepavyko prisijungti, balsuoti, strigo technika, kai kam neveikė kompiuteriai ar vaizdo kameros.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos galimybių, kaip savivaldybėse spartinti skiepijimą nuo Covid-19, kad skiepus gautų ne tik rizikos grupėje esantys žmonės. Ji neatmeta galimybės, kad didesnio proveržio galime tikėtis balandį ir vėlesniais mėnesiais.

Seimas nusprendė į savo pavasario sesijos darbų programą neįtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimo. Dalies Seimo narių sprendimu, konvencijai negali būti pritarta, kol ji esą nėra teisingai išversta į lietuvių kalbą. Ketvirtadienį parlamentarai svarstė pavasario sesijos darbų programą. Kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad iš programos išbrauktas Stambulo konvencijos ratifikavimas. „Šitas klausimas yra išimamas, sakyčiau net brutaliai ar kagėbistiniais metodais.