Lina Linkevičiūtė

Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl JAV technologijų įmonės „X“ ir jos dirbtinio intelekto (DI) pokalbių roboto „Grok“, kuris sugeneravo seksualizuotus moterų ir vaikų vaizdus. „Be sutikimo sukurtos seksualinės moterų ir vaikų vaizdaklastės yra smurtinė, nepriimtina žeminimo forma“, – pirmadienį pareiškė EK vicepirmininkė Henna Virkkunen.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pirmadienį po praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusių Rusijos, Ukrainos ir JAV pasiuntinių derybų pasmerkė Rusijos „atkaklius reikalavimus dėl labai svarbaus teritorijų klausimo“. „Tai, apie ką šiandien girdžiu ir skaitau, taip pat ir po derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, yra tik Rusijos atkaklūs reikalavimai dėl labai svarbaus teritorijų klausimo“, – Rygoje pareiškė J. Wadephulas.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamos Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) surengtos trišalės Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybos vyko „konstruktyviai“, tačiau „dar laukia daug darbo“. „Būtų klaidinga po pradinių kontaktų tikėtis kokių nors reikšmingų rezultatų (…) Tačiau pats faktas, kad šie kontaktai prasidėjo konstruktyviai, gali būti vertinamas teigiamai. Vis dėlto dar laukia daug darbo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį kaip garbės svečiai dalyvavo Indijos Respublikos dienos parade, likus vienai dienai iki to, kai Naujasis Delis ir Briuselis turėtų sudaryti ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą. Sostinės Naujojo Delio gatvėmis žygiavo kariniai orkestrai ir žirgų bei kupranugarių kavalerijos daliniai, virš galvų zvimbė naikintuvai ir buvo rodoma naujausia Indijos karinė technika.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad link Persijos įlankos plaukia JAV armada ir kad Vašingtonas atidžiai stebi Iraną, nors kiek anksčiau jis sumenkino neišvengiamų karinių veiksmų perspektyvą ir nurodė, jog Teheranas atrodo suinteresuotas derybomis. D. Trumpas ne kartą paliko atvirą galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną.

Rusijos teismas paliko galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę 17-metei moksleivei, kuri savo mokykloje iškabino už Ukrainą kovojančių rusų plakatus, pranešė Rusijos nepriklausoma žiniasklaida. Kritika Kremliaus karinei kampanijai Rusijoje yra uždrausta; Maskva, kariams kovojant Ukrainoje, vykdo masinį susidorojimą su kitaminčiais, o informacija mokyklose yra ypač griežtai kontroliuojama.

„TikTok“ ketvirtadienį paskelbė, kad įkūrė bendrą įmonę, kurios didžioji dalis priklauso amerikiečiams, jog galėtų vykdyti veiklą JAV ir išvengti draudimo dėl to, kad jos savininkai yra kinai. Kaip teigiama, „TikTok USDS Joint Venture LLC“ aptarnaus daugiau kaip 200 mln. klientų ir 7,5 mln. įmonių bei įgyvendins griežtas duomenų apsaugos, algoritmų saugumo ir turinio moderavimo priemones.

Ukrainos, JAV ir Rusijos pareigūnai penktadienį Jungtiniuose Arabų Ermyratuose (JAE) surengs saugumo derybas, po Maskvoje įvykusio JAV derybininkų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl JAV parengto plano karui Ukrainoje užbaigti pareiškė Kremlius. Diplomatinės pastangos nutraukti kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pastaraisiais mėnesiais įgavo pagreitį, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.

Septynios šalys, įskaitant Saudo Arabiją, Turkiją ir Egiptą, teigia, kad prisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo buriamos „Taikos tarybos“, sakoma bendrame pareiškime, apie kurį praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC. Kiek anksčiau ir Izraelis viešai patvirtino, kad dalyvaus šios organizacijos veikloje.

Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“. Nors jis žurnalistams iš pradžių sakė, kad su V. Zelenskiu turėtų susitikti trečiadienį, sausio 21 d., apie Baltuosius rūmus rašančių žurnalistų pranešime D. Trumpo žodžiai, regis, buvo pataisyti, leidžiant suprasti, jog s...

Iranas trečiadienį paskelbė oficialius masinių protestų, kurie prasidėjo gruodžio pradžioje, aukų skaičius ir nurodė, kad iš viso žuvo 3 tūkst. 117 žmonių. Irano Saugumo tarybos pareiškime minimi „2 tūkst. 427 nekalti žmonės ir tvarkos bei saugumo sergėtojai“. Taryba apkaltino didžiausius Irano priešus Izraelį ir Jungtines Valstijas sausio 8 ir 9 d. naktimis šalyje sąmoningai įvykdžius „daugybę teroro aktų“. Pasak tarybos, tai buvo „primesto karo“, kuris vyko 2025 m. birželio mėnesį, tęsinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad šalys, įsivėlusios į ginčą dėl Grenlandijos – pusiau autonominės salos, kuri priklauso Danijai – kontrolės, dar turi daug nuveikti. M. Rutte JAV transliuotojui „Fox News“ sakė, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas Šveicarijos Alpių mieste Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kuluaruose sutarė, jog Arkties regionas turi būti saugomas bendromis jėgomis.

Europiečiai turėtų vengti „refleksinio pykčio“, Davose susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos perėmimo, trečiadienį pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpo lėktuvas Davose nusileis maždaug trimis valandomis vėliau, nei planuota.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai kažką sugalvos dėl ginčo, susijusio su Grenlandija. „Manau, kad kažką sugalvosime, kuo NATO bus labai patenkinta ir kuo mes būsime labai patenkinti“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas likus kelioms valandoms iki išvykimo į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje. D. Trumpas tuo pačiu pakartojo savo nuomonę, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos saugumo tikslais.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad jos pajėgos Karibuose perėmė dar vieną tanklaivį – tai jau septintas laivas, sulaikytas nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie blokadą, skirtą neleisti sankcionuotiems laivams plaukti į Venesuelą ar iš jos.

Antradienį, praėjus vos dviem dienoms po mirtino traukinių susidūrimo Ispanijos pietuose, kuris pareikalavo mažiausiai 42 gyvybių, per priemiestinio traukinio avariją šalies šiaurės rytiniame Katalonijos regione žuvo vienas žmogus, o dar 37 buvo sužeisti. Regioninės avarinės tarnybos pranešė, kad žuvo traukinio mašinistas. Vietos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai apgadinta priekinė traukinio dalis.

Antradienį Ispanijoje prasidėjo trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 41 žmogaus, žuvusio susidūrus dviem greitiesiems traukiniams – tai daugiausiai gyvybių pareikalavusi traukinių avarija šioje šalyje per daugiau kaip dešimtmetį. Nelaimė įvyko sekmadienio vakarą, kai iš Malagos į Madridą važiavęs geležinkelių bendrovės „Iryo“ traukinys netoli Adamūzo pietiniame Andalūzijos regione nulėkė nuo bėgių. Jis atsidūrė ant gretimų bėgių, kur susidūrė su atvažiuojančiu traukiniu.

Antradienį Ispanijoje prasideda trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 40 žmonių, žuvusių per greitųjų traukinių avariją, kurią ministras pirmininkas pažadėjo ištirti. Ši sekmadienio vakarą įvykusi nelaimė yra daugiausiai gyvybių pareikalavusi traukinių avarija Ispanijoje nuo 2013 m., kai netoli šiaurės vakarinio Santjago de Kompostelos miesto traukinys nuvažiavo nuo vingiuotos bėgių atkarpos. Tada žuvo 80 žmonių.

Rusija šiais metais planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir pašaukti 409 tūkst. karių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui LB.ua pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „(Rusijos pajėgos – red.) planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir tęsti praėjusiais metais neužbaigtus planus ir uždavinius“, – sakė O. Syrskis. Jis pažymėjo, kad Rusija taip pat ketina pašaukti 409 tūkst. karių.

Pentagonas įsakė 1,5 tūkst. karių pasiruošti galimam dislokavimui valstijoje, kurią krečia neramumai dėl kovos su imigracija, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Apie pasiruošimą paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pasitelkti Sukilimo įstatymą (angl. Insurrection Act), kuris leidžia panaudoti kariuomenę „ginkluotam sukilimui“ arba „smurtui šalies viduje“ numalšinti, tačiau jau po dienos jis pareiškė, kad tam nėra neatidėliotino poreikio.

Europos lyderiai netrukus rinksis į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, susijusį su įtampa dėl Grenlandijos. Tai pareiškė EVT pirmininkas Antonio Costa, praneša „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis jo spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykių svarbą ir siekdamas toliau koordinuoti veiksmus, nusprendžiau artimiausiomis dienomis sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį“, – sakė A. Costa.

Kyjivas surengė „esmingas“ derybas saugumo ir ekonomikos klausimais su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, o šią savaitę Davose numatoma surengti daugiau diskusijų, sekmadienį pranešė Ukrainos saugumo vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra sakęs, kad Davose tikisi pasirašyti dokumentus su JAV dėl saugumo garantijų, pareiškė, kad jo komanda Jungtinėse Valstijose surengė kelis derybų ratus.

Suomija perduos Ukrainai naują gynybos pagalbos paketą, kurio vertė – apie 98 mln. eurų. Kaip informuoja agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė transliuotojas YLE, remdamasis Suomijos gynybos ministerija. Apie naują pagalbos paketą buvo paskelbta sausio 16 d. Suomijos gynybos pareigūnai dėl operatyvinių priežasčių neatskleidė detalių apie turinį, pristatymo būdą ar tiekimo tvarkaraštį. Pažymima, kad taip daroma siekiant užtikrinti pagalbos pristatymo Ukrainai saugumą.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Danijos sostinės Kopenhagos gatves protestuoti prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę. Protestas buvo surengtas po to, kai D. Trumpas penktadienį perspėjo, kad jis „gali įvesti muitus“ šalims, nepritariančioms jo planams perimti mineralų turtingą Grenlandiją.

Ukrainos derybininkai atvyko į Jungtines Valstijas derėtis su Donaldo Trumpo administracija dėl jau beveik ketverius metus vykstančio karo su Rusija užbaigimo, šeštadienį pranešė vienas delegacijos narys. Jie susitiks su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu. Šios Majamyje vyksiančios derybos rengiamos likus kiek daugiau nei mėnesiui iki ketvirtųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 96 iš 115 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė šalį nuo sausio 16 d. vakaro, tinkle „Telegram“ informavo Ukrainos karinės oro pajėgos. Nuo penktadienio, sausio 16 d., 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai puolė pasitelkdami 115 smogiamųjų „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo bepiločių orlaivių, kurie buvo paleisti iš Milerovo, Kursko, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir laikinai okupuoto Donecko krypčių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį patikėjo buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Tony Blairui svarbų vaidmenį pokario Gazos Ruože ir paskyrė JAV pareigūną vadovauti besiformuojančioms saugumo pajėgoms. Propaguodamas prieštaringai vertinamą ekonominės plėtros viziją Gazos Ruože, kuris po daugiau kaip dvejus metus trukusio nepaliaujamo Izraelio bombardavimo virto griuvėsiais, D. Trumpas paskelbė tarybos, padėsiančios prižiūrėti šią teritoriją, narius.

Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 130 karių. Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 17 d. neteko maždaug 1 mln. 225 tūkst. 590 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 130 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Rusija taip pat neteko 11 tūkst. 569 tankų (+3), 23 tūkst. 914 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 36 tūkst.

Ukraina ir Rusija susitarė paskelbti „lokalizuotas paliaubas“ Zaporižios atominėje elektrinėje, kad būtų galima suremontuoti šio objekto „paskutinę likusią atsarginę elektros liniją“, penktadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). „Ukrainos elektros tinklo operatoriaus technikai artimiausiomis dienomis turėtų pradėti remontuoti 330 kilovoltų liniją, kuri sausio 2 d. dėl karinės veiklos buvo pažeista ir atjungta“, – pareiškime cituojama ši agentūra, kuri taip pat nurodė, k...

JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.

Ukrainos sostinėje Kyjive veikiančios mokyklos bus uždarytos iki kito mėnesio, penktadienį paskelbė šio miesto meras Vitalijus Klyčko, paminėdamas „sudėtingas sąlygas“, susidariusias po to, kai, tvyrant minusinei temperatūrai, per Rusijos smūgius buvo nuniokotas energetikos sektorius. „Nuo sausio 19 iki vasario 1 d. sostinės mokyklos bus uždarytos atostogoms“, – susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ nurodė V. Klyčko.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

Dėl kai kuriose Europos dalyse stebimų neįprastai šaltų orų gamtinių dujų kaina vis dar kyla ir pasiekė aukščiausią lygį per beveik šešis mėnesius. Gamtinių dujų kaina prekybos savaitės metu pakilo apie 20 proc. Amsterdamo biržoje ateities sandorių TTF dujų kaina ryte siekė 34,30 Eur/MWh ir buvo didžiausia nuo rugpjūčio. Kainos šuolis prekybos savaitės metu žymi didžiausią prieaugį nuo 2023 m. spalio. Europos dujų atsargos šiuo metu siekia 52 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apgailestavo dėl prastos santykių su Europa būklės, tačiau kaltę dėl to suvertė Europos šalims. Kalbėdamas Kremliuje per naujai paskirtų ambasadorių skiriamųjų raštų priėmimo ceremoniją, V. Putinas pareiškė, kad Rusijos dvišalių santykių su Europos valstybėmis būklė yra „nepatenkinama“. „Dialogas ir kontaktai – ir noriu pabrėžti, kad tai ne mūsų kaltė – buvo sumažinti iki minimalaus lygio tiek valstybiniu lygmeniu, tiek ekonomikos ir pilieti...

Vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ šalys šiuo metu suteikia visą tarptautinę paramą Ukrainos kariniam pasipriešinimui, o vien Prancūzija užtikrina du trečdalius Ukrainos žvalgybos pajėgumų kare prieš Rusiją. Kaip praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas, tai ketvirtadienį Naujųjų metų kreipimesi į kariuomenę Istro oro pajėgų bazėje netoli Marselio pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Sukūrėme realias, patikimas saugumo garantijas dienai po taikos.

Rusijos antskrydžiai naktį Ukrainoje sukėlė tolesnius didelio masto elektros energijos tiekimo sutrikimus, ketvirtadienį Kyjive paskelbė energetikos ministerija. Pasak jos, elektros neturi vartotojai Charkivo ir Žytomyro srityse. Ministerija pažymėjo, kad avariniai ir atkūrimo darbai „vykdomi visur, kur tai leidžia saugumo padėtis“. Teigiama, kad Dnipropetrovsko srityje dėl ankstesnių tinklo pažeidimų valstybinė įmonė „Ukrenergo“ nurodė taikyti avarinius išjungimus.

Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas trečiadienį perspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis „griūva“, nes valdant prezidento Donaldo Trumpo administracijai jie išgyvena „istorinį virsmų laikotarpį“. „Transatlantinis aljansas išgyvena daug didesnius virsmus, nei iki šiol buvome pasirengę pripažinti“, – sakydamas kalbą Berlyne pareiškė L. Klingbeilas, kuris taip pat eina Vokietijos finansų ministro pareigas.

Dalies personalo buvo paprašyta išvykti iš Jungtinių Valstijų Al Udeido karinės bazės Katare, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė du diplomatiniai šaltiniai, o ši Persijos įlankos valstybė nurodė, kad atitinkamą sprendimą lėmė „įtampa regione“. Toks žingsnis žengiamas po to, kai Vašingtonas pagrasino atsakyti į Irano vyriausybės pradėtą susidorojimą su protestais, o Teheranas savo ruožtu nurodė, jog naujos atakos atveju smogtų į JAV karinius ir laivybos objektus.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis garsiau grasinant perimti Grenlandijos kontrolę, šios Arkties salos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas trečiadienį pareiškė, kad dabar ne metas kalbėti apie būsimą Grenlandijos nepriklausomybę ir kelti pavojų jos apsisprendimo teisei. „Nemanau, kad dabar tinkamas metas apie tai kalbėti.

Ukrainos parlamentas karo su Rusija akivaizdoje nepaskyrė naujo gynybos ministro, kadangi Mychailo Fedorovo kandidatūra nesulaukė užtektinai paramos. Šis 34-erių politikas anksčiau vadovavo skaitmenizacijos ministerijai, kuri buvo įkurta 2019 m. M. Fedorovas būtų tapęs ketvirtuoju gynybos ministru nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Jo kandidatūrą pateikė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pagal konstituciją jai turi pritarti parlamentas.

Pietų Korėjos prokurorai antradienį paragino skirti buvusiam prezidentui Yoon Suk Yeolui mirties bausmę už tai, kad jis 2024 m. gruodį paskelbė karo padėtį, dėl kurios šalyje kilo chaosas. Yoon Suk Yeolas sukėlė politinę krizę, kai jis 2024 m. gruodį paskelbė apie civilinio valdymo pabaigą ir į parlamentą pasiuntė karius, kad jie įvykdytų šį sprendimą. Vis dėlto atitinkamos jo pastangos žlugo ir pernai sausį jis tapo pirmuoju sulaikytu pareigas einančiu prezidentu.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jis ir jo kolegė iš Grenlandijos trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau daugelį metų kalba apie idėją įsigyti arba aneksuoti Grenlandiją ir sekmadienį dar labiau pakurstė įtampą, kuomet pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ gaus šią Arkties teritoriją.

Iranas pirmadienį pranešė, kad į savo užsienio reikalų ministeriją išsikvietė Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius, nes šių valstybių lyderiai pareiškė solidarumą su protestuotojais Irane, kur į demonstracijas reaguojama griežtu susidorojimu. Pareiškime, kurį išplatino valstybinis transliuotojas, sakoma, kad susitikimo metu buvo parodyti neramumų vaizdo įrašai. Užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad „smurtiniai“ veiksmai peržengė taikių demonstracijų ribas.

Europai stengiantis sumažinti JAV prezidento Donaldo Trumpo susidomėjimą galimybe perimti Grenlandijos kontrolę, NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Aljansas ieško būdų, kaip sustiprinti Arkties saugumą. „Šiuo metu dirbame prie kitų žingsnių, kad užtikrintume, jog iš tiesų bendrai apsaugotume tai, kas pastatyta ant kortos“, – vizito Kroatijoje metu žurnalistams sakė M. Rutte.

Pirmadienio rytą Frankfurto oro uoste teko atšaukti dešimtis skrydžių, nes sniegas ir ledas sutrikdė jo veiklą, pranešė šio oro uosto operatorius „Fraport“. Iš kiek daugiau nei tūkstančio šią dieną numatytų skrydžių anksti ryte buvo atšaukti 98, naujienų agentūrai „dpa“ sakė „Fraport“ atstovė ir kartu pridūrė, kad, kintant sąlygoms, šis skaičius dar gali augti. Oro uostas dieną pradėjo vykdydamas, anot jo, „įtemptą žiemos veiklą“, ir įspėjo apie didelius sutrikimus.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Mike‘as Johnsonas pirmadienį pareiškė, kad Venesuela turėtų greitai surengti rinkimus, tokią pastabą išsakydamas po to, kai valstybės sekretorius Marco Rubio po prezidento Nicolás Maduro nuvertimo balsavimą pavadino skubotu.

Kyjivas smogia tik į „karinius taikinius“, penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės atstovas. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai Rusija pranešė, kad per bepiločių orlaivių ataką Maskvos okupuotoje Pietų Ukrainos dalyje esą žuvo 27 civiliai. „Ukrainos gynybos pajėgos laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų ir smogia tik į priešo karinius taikinius“, – sakė Dmytro Lychovijus.