Lina Linkevičiūtė

Jungtinių Valstijų senatorių delegacija pirmadienį lankėsi Grenlandijoje, kad „atkurtų pasitikėjimą“, kurį sugriovė prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti šią Arkties salą, pareiškė įstatymų leidėjai. Amerikos prezidentas savo ne kartą išsakytais grasinimais perimti minimos Danijos teritorijos kontrolę, prireikus – jėga, sukėlė nerimą Europos sąjungininkų gretose. Jis tokius užmojus grindė Rusijos ir Kinijos keliamomis saugumo grėsmėmis.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį per vaizdo skambutį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išgyrė Maskvos ekonominius, politinius ir saugumo ryšius su Pekinu kaip „stabilizuojantį“ veiksnį neramiais laikais visame pasaulyje. „Didėjančių neramumų akivaizdoje Maskvos ir Pekino užsienio politikos aljansas išlieka svarbiu stabilizuojančiu veiksniu“, – vaizdo medžiagoje, kurią parodė Rusijos valstybinė televizija, Xi Jinpingui pareiškė V. Putinas.

Rusijos karinės išlaidos pastaraisiais metais buvo iki 66 proc. didesnės, nei nurodyta jos oficialiame gynybos biudžete, rodo Vokietijos žvalgybos agentūros BND atlikta analizė. BND teigė, kad į išlaidas gynybai nebuvo įtraukti tokie dalykai, kaip gynybos ministerijos statybų projektai, karinės IT programos ir socialinės išmokos ginkluotųjų pajėgų nariams. Vietoj to jie buvo įtraukti į kitas biudžeto dalis, analizėje pažymėjo agentūra.

JAV federalinis teisėjas pranešė, kad trečiadienį nagrinės prašymą užblokuoti prieigą prie tyrimo dokumentų, susijusių su lytiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, po to, kai teisininkų dėmesį atkreipė neužtušuoti aukų vardai. Apie naujausią posūkį šioje istorijoje, kuri ir toliau meta didelį šešėlį ant Vašingtono, buvo paskelbta po to, kai Billas ir Hillary Clintonai sutiko duoti parodymus JAV Atstovų Rūmų tyrime. Teisingumo departamentas praėjusią savaitę paviešino daugiau kaip 3 mln.

Kremlius antradienį pareiškė, kad po žinios apie prekybos susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu negavo jokių ženklų iš Indijos, jog ji nustos pirkti rusišką naftą. D. Trumpas pranešė, kad sudarė susitarimą dėl muitų Indijai sumažinimo ir kad šios šalies ministras pirmininkas Narendra Modi pažadėjo nutraukti rusiškos naftos pirkimą dėl karo prieš Ukrainą.

60 proc. danų dabar laiko Jungtines Valstijas priešininkėmis, o mažiau nei penktadalis šią NATO kolegę laiko sąjungininke, antradienį parodė visuomeninio transliuotojo DR užsakymu atlikta apklausa. Danija tradiciškai yra entuziastinga JAV sąjungininkė, ji ir toliau vadina Vašingtoną savo „artimiausiu sąjungininku“, tačiau pastarosiomis savaitėmis išaugo įtampa dėl šios šalies prezidento Donaldo Trumpo užmojų perimti Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę.

Jungtinė Karalystė (JK) atšaukė Rusijos diplomato akreditaciją, taip atsakydama į Maskvos sprendimą praėjusį mėnesį išsiųsti britų pasiuntinį, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Londone. „Griežčiausiai smerkiame Rusijos neišprovokuotą ir nepagrįstą sprendimą praėjusį mėnesį išsiųsti britų diplomatą ir jos nepagrįstus kaltinimus mūsų darbuotojams“, – pareiškė atstovas.

Vokietija sulaikė penkis asmenis už tai, kad jie į Rusiją eksportavo mažiausiai 30 mln. eurų vertės prekių, kurios, be kita ko, buvo skirtos daugiau kaip 20-čiai ginklų bendrovių, taip pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, pirmadienį paskelbė prokurorai. Federalinė prokuratūra pareiškime teigė, kad įtariamieji tariamai naudojosi Baltijos jūros uostamiestyje Liubeke įsikūrusia įmone, jog pastaraisiais metais suorganizuotų maždaug 16 tūkst. siuntų į Rusiją.

Izraelis paskelbė, kad sekmadienį bus vėl atidaryta labai svarbi Rafacho perėja tarp Gazos Ruožo ir Egipto, bet tik „ribotam žmonių judėjimui“. „Rafacho perėja šį sekmadienį (vasario 1 d.) bus atidaryta abiem kryptimis tik ribotam žmonių judėjimui“, – penktadienį pareiškime teigė gynybos ministerijos įstaiga COGAT, kuri prižiūri civilinius reikalus palestiniečių teritorijose.

Ukrainos nacionalinė policija penktadienį paskelbė, kad fiksuoja masinę pranešimų apie grasinimus susprogdinti bangą – iki šiol jau gauta daugiau kaip 2 tūkst. tokių pranešimų. Kaip teigiama, sausio 30 d. nuo 9.30 val. (vietos ir Lietuvos laiku) į valdžios institucijų, vietos savivaldos institucijų, švietimo įstaigų, įmonių, organizacijų, bankų, pramogų erdvių ir kitų įstaigų el. pašto adresus pradėjo plūsti masiniai laiškai, kuriuose teigiama, kad jų pastatai buvo užminuoti. 12.10 val.

Ukrainos valstybinė meteorologijos agentūra ketvirtadienį prognozavo, kad termometrų stulpeliai artimiausiomis dienomis gali drastiškai nukristi iki -30 laipsnių Celsijaus. Ji tokią prognozę paskelbė tuo metu, kai šalies tarnybos skuba atkurti sutrikdytą šilumos ir elektros tiekimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie naujas Rusijos atakas prieš energetikos objektus.

Per centrinę ir šiaurinę Portugalijos dalis praslinkusi audra Kristin pareikalavo penkių gyvybių ir be elektros paliko šimtus tūkstančių vartotojų, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad iš Rusijos gavo 1 tūkst. kūnų, kurie, pasak Maskvos, yra Ukrainos karių, žuvusių kovojant su Kremliaus kariuomene. „Šiandien buvo imtasi repatrijavimo priemonių, pagal kurias į Ukrainą buvo grąžinta 1 tūkst. žuvusiųjų kūnų, kurie, Rusijos teigimu, yra Ukrainos gynėjų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime nurodė Kyjivo Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.

Kinija padeda Rusijai plėsti balistinių raketų „Orešnik“ gamybą, tiekdama specialią įrangą ir stakles. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė laikraštis „The Telegraph“. Pasak laikraščio, bendra Rusijai pristatytos kiniškos įrangos vertė siekia 10,3 mlrd. JAV dolerių (apie 8,6 mlrd. eurų). Ukrainos karinė žvalgyba Votkinsko gamykloje nustatė pagrindinį komponentą – tai kompiuterinio skaitmeninio valdymo (angl.

Ukrainos sostinėje Kyjive šildymo vis dar neturi 737 gyvenamieji pastatai. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko. „Šios dienos duomenimis, sostinėje šildymo neturi 737 gyvenamieji pastatai. Didžioji dauguma jų yra Troiščinos gyvenamajame kvartale. Kai kurie iš jų yra įsikūrę keliuose kituose rajonuose“, – teigė jis.

Daugelis žmonių Rusijoje jaučiasi esantys apsupti priešiškų užsienio valstybių, o savo šalį laiko auka, rodo neseniai atlikta apklausa. Toks suvokimas yra nepaliaujamos antivakarietiškos propagandos rezultatas, pareiškė Rusijos sociologas Levas Gudkovas iš Maskvoje veikiančio nepriklausomo Levados centro, antradienį Berlyne pristatydamas apklausos išvadas.

Didelę JAV dalį kaustant šalčiams, kurie buvo užfiksuoti didžiulės audros, pražudžiusios mažiausiai 30 žmonių, akivaizdoje, antradienį daugiau kaip pusė milijono amerikiečių pabudo neturėdami elektros. Šalta, gyvybei pavojinga Arkties oro masė gali stabdyti atsigavimą, nes žmonės nuo Naujosios Meksikos iki Meino bandė išsikasti po audros, atnešusios negailestingą kritulių ir vėjų derinį.

Latvija turėtų peržiūrėti savo užsienio politikos koncepciją, kuri grindžiama tuo, kad Jungtinės Valstijos yra pagrindinis saugumo garantas, duodamas interviu naujienų agentūrai LETA pareiškė buvęs Latvijos gynybos ir užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas. Vis dėlto, tai nereiškia, jog Latvija turėtų nusigręžti nuo JAV, kurios yra ilgametės jos draugės, pabrėžė šiuo metu ekspertų grupės „Northern Europe Policy Center“ direktoriumi dirbantis A. Pabrikas.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad buvo atpažinti paskutinio Gazos Ruože laikyto įkaito Rano Gvili palaikai, kurie buvo repatrijuoti į Izraelį palaidojimui. „Po atpažinimo proceso, kurį Nacionalinis teismo medicinos centras atliko bendradarbiaudamas su Izraelio policija ir kariniu rabinatu, (Izraelio kariuomenės) atstovai informavo įkaito Rano Gvili šeimą (…) kad jų artimasis buvo oficialiai atpažintas ir repatrijuotas palaidojimui“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

Europos Komisija (EK) pradėjo tyrimą dėl JAV technologijų įmonės „X“ ir jos dirbtinio intelekto (DI) pokalbių roboto „Grok“, kuris sugeneravo seksualizuotus moterų ir vaikų vaizdus. „Be sutikimo sukurtos seksualinės moterų ir vaikų vaizdaklastės yra smurtinė, nepriimtina žeminimo forma“, – pirmadienį pareiškė EK vicepirmininkė Henna Virkkunen.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pirmadienį po praėjusią savaitę Abu Dabyje vykusių Rusijos, Ukrainos ir JAV pasiuntinių derybų pasmerkė Rusijos „atkaklius reikalavimus dėl labai svarbaus teritorijų klausimo“. „Tai, apie ką šiandien girdžiu ir skaitau, taip pat ir po derybų Jungtiniuose Arabų Emyratuose, yra tik Rusijos atkaklūs reikalavimai dėl labai svarbaus teritorijų klausimo“, – Rygoje pareiškė J. Wadephulas.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamos Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) surengtos trišalės Rusijos ir Ukrainos derybininkų derybos vyko „konstruktyviai“, tačiau „dar laukia daug darbo“. „Būtų klaidinga po pradinių kontaktų tikėtis kokių nors reikšmingų rezultatų (…) Tačiau pats faktas, kad šie kontaktai prasidėjo konstruktyviai, gali būti vertinamas teigiamai. Vis dėlto dar laukia daug darbo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį kaip garbės svečiai dalyvavo Indijos Respublikos dienos parade, likus vienai dienai iki to, kai Naujasis Delis ir Briuselis turėtų sudaryti ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą. Sostinės Naujojo Delio gatvėmis žygiavo kariniai orkestrai ir žirgų bei kupranugarių kavalerijos daliniai, virš galvų zvimbė naikintuvai ir buvo rodoma naujausia Indijos karinė technika.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad link Persijos įlankos plaukia JAV armada ir kad Vašingtonas atidžiai stebi Iraną, nors kiek anksčiau jis sumenkino neišvengiamų karinių veiksmų perspektyvą ir nurodė, jog Teheranas atrodo suinteresuotas derybomis. D. Trumpas ne kartą paliko atvirą galimybę imtis naujų karinių veiksmų prieš Iraną.

Rusijos teismas paliko galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę 17-metei moksleivei, kuri savo mokykloje iškabino už Ukrainą kovojančių rusų plakatus, pranešė Rusijos nepriklausoma žiniasklaida. Kritika Kremliaus karinei kampanijai Rusijoje yra uždrausta; Maskva, kariams kovojant Ukrainoje, vykdo masinį susidorojimą su kitaminčiais, o informacija mokyklose yra ypač griežtai kontroliuojama.

„TikTok“ ketvirtadienį paskelbė, kad įkūrė bendrą įmonę, kurios didžioji dalis priklauso amerikiečiams, jog galėtų vykdyti veiklą JAV ir išvengti draudimo dėl to, kad jos savininkai yra kinai. Kaip teigiama, „TikTok USDS Joint Venture LLC“ aptarnaus daugiau kaip 200 mln. klientų ir 7,5 mln. įmonių bei įgyvendins griežtas duomenų apsaugos, algoritmų saugumo ir turinio moderavimo priemones.

Ukrainos, JAV ir Rusijos pareigūnai penktadienį Jungtiniuose Arabų Ermyratuose (JAE) surengs saugumo derybas, po Maskvoje įvykusio JAV derybininkų susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl JAV parengto plano karui Ukrainoje užbaigti pareiškė Kremlius. Diplomatinės pastangos nutraukti kruviniausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų pastaraisiais mėnesiais įgavo pagreitį, tačiau Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl pagrindinio teritorijų klausimo.

Septynios šalys, įskaitant Saudo Arabiją, Turkiją ir Egiptą, teigia, kad prisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo buriamos „Taikos tarybos“, sakoma bendrame pareiškime, apie kurį praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC. Kiek anksčiau ir Izraelis viešai patvirtino, kad dalyvaus šios organizacijos veikloje.

Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“. Nors jis žurnalistams iš pradžių sakė, kad su V. Zelenskiu turėtų susitikti trečiadienį, sausio 21 d., apie Baltuosius rūmus rašančių žurnalistų pranešime D. Trumpo žodžiai, regis, buvo pataisyti, leidžiant suprasti, jog s...

Iranas trečiadienį paskelbė oficialius masinių protestų, kurie prasidėjo gruodžio pradžioje, aukų skaičius ir nurodė, kad iš viso žuvo 3 tūkst. 117 žmonių. Irano Saugumo tarybos pareiškime minimi „2 tūkst. 427 nekalti žmonės ir tvarkos bei saugumo sergėtojai“. Taryba apkaltino didžiausius Irano priešus Izraelį ir Jungtines Valstijas sausio 8 ir 9 d. naktimis šalyje sąmoningai įvykdžius „daugybę teroro aktų“. Pasak tarybos, tai buvo „primesto karo“, kuris vyko 2025 m. birželio mėnesį, tęsinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad šalys, įsivėlusios į ginčą dėl Grenlandijos – pusiau autonominės salos, kuri priklauso Danijai – kontrolės, dar turi daug nuveikti. M. Rutte JAV transliuotojui „Fox News“ sakė, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas Šveicarijos Alpių mieste Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kuluaruose sutarė, jog Arkties regionas turi būti saugomas bendromis jėgomis.

Europiečiai turėtų vengti „refleksinio pykčio“, Davose susėsti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir išklausyti jo argumentus dėl Grenlandijos perėmimo, trečiadienį pareiškė iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jis taip pat nurodė, kad D. Trumpo lėktuvas Davose nusileis maždaug trimis valandomis vėliau, nei planuota.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai kažką sugalvos dėl ginčo, susijusio su Grenlandija. „Manau, kad kažką sugalvosime, kuo NATO bus labai patenkinta ir kuo mes būsime labai patenkinti“, – sakė D. Trumpas, kalbėdamas likus kelioms valandoms iki išvykimo į Pasaulio ekonomikos forumą Šveicarijoje. D. Trumpas tuo pačiu pakartojo savo nuomonę, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos saugumo tikslais.

Jungtinės Valstijos antradienį pranešė, kad jos pajėgos Karibuose perėmė dar vieną tanklaivį – tai jau septintas laivas, sulaikytas nuo tada, kai prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie blokadą, skirtą neleisti sankcionuotiems laivams plaukti į Venesuelą ar iš jos.

Antradienį, praėjus vos dviem dienoms po mirtino traukinių susidūrimo Ispanijos pietuose, kuris pareikalavo mažiausiai 42 gyvybių, per priemiestinio traukinio avariją šalies šiaurės rytiniame Katalonijos regione žuvo vienas žmogus, o dar 37 buvo sužeisti. Regioninės avarinės tarnybos pranešė, kad žuvo traukinio mašinistas. Vietos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti smarkiai apgadinta priekinė traukinio dalis.

Antradienį Ispanijoje prasidėjo trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 41 žmogaus, žuvusio susidūrus dviem greitiesiems traukiniams – tai daugiausiai gyvybių pareikalavusi traukinių avarija šioje šalyje per daugiau kaip dešimtmetį. Nelaimė įvyko sekmadienio vakarą, kai iš Malagos į Madridą važiavęs geležinkelių bendrovės „Iryo“ traukinys netoli Adamūzo pietiniame Andalūzijos regione nulėkė nuo bėgių. Jis atsidūrė ant gretimų bėgių, kur susidūrė su atvažiuojančiu traukiniu.

Antradienį Ispanijoje prasideda trijų dienų nacionalinis gedulas dėl 40 žmonių, žuvusių per greitųjų traukinių avariją, kurią ministras pirmininkas pažadėjo ištirti. Ši sekmadienio vakarą įvykusi nelaimė yra daugiausiai gyvybių pareikalavusi traukinių avarija Ispanijoje nuo 2013 m., kai netoli šiaurės vakarinio Santjago de Kompostelos miesto traukinys nuvažiavo nuo vingiuotos bėgių atkarpos. Tada žuvo 80 žmonių.

Rusija šiais metais planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir pašaukti 409 tūkst. karių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui LB.ua pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „(Rusijos pajėgos – red.) planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir tęsti praėjusiais metais neužbaigtus planus ir uždavinius“, – sakė O. Syrskis. Jis pažymėjo, kad Rusija taip pat ketina pašaukti 409 tūkst. karių.

Pentagonas įsakė 1,5 tūkst. karių pasiruošti galimam dislokavimui valstijoje, kurią krečia neramumai dėl kovos su imigracija, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Apie pasiruošimą paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pasitelkti Sukilimo įstatymą (angl. Insurrection Act), kuris leidžia panaudoti kariuomenę „ginkluotam sukilimui“ arba „smurtui šalies viduje“ numalšinti, tačiau jau po dienos jis pareiškė, kad tam nėra neatidėliotino poreikio.

Europos lyderiai netrukus rinksis į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, susijusį su įtampa dėl Grenlandijos. Tai pareiškė EVT pirmininkas Antonio Costa, praneša „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis jo spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykių svarbą ir siekdamas toliau koordinuoti veiksmus, nusprendžiau artimiausiomis dienomis sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį“, – sakė A. Costa.

Kyjivas surengė „esmingas“ derybas saugumo ir ekonomikos klausimais su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, o šią savaitę Davose numatoma surengti daugiau diskusijų, sekmadienį pranešė Ukrainos saugumo vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra sakęs, kad Davose tikisi pasirašyti dokumentus su JAV dėl saugumo garantijų, pareiškė, kad jo komanda Jungtinėse Valstijose surengė kelis derybų ratus.

Suomija perduos Ukrainai naują gynybos pagalbos paketą, kurio vertė – apie 98 mln. eurų. Kaip informuoja agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė transliuotojas YLE, remdamasis Suomijos gynybos ministerija. Apie naują pagalbos paketą buvo paskelbta sausio 16 d. Suomijos gynybos pareigūnai dėl operatyvinių priežasčių neatskleidė detalių apie turinį, pristatymo būdą ar tiekimo tvarkaraštį. Pažymima, kad taip daroma siekiant užtikrinti pagalbos pristatymo Ukrainai saugumą.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Danijos sostinės Kopenhagos gatves protestuoti prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę. Protestas buvo surengtas po to, kai D. Trumpas penktadienį perspėjo, kad jis „gali įvesti muitus“ šalims, nepritariančioms jo planams perimti mineralų turtingą Grenlandiją.

Ukrainos derybininkai atvyko į Jungtines Valstijas derėtis su Donaldo Trumpo administracija dėl jau beveik ketverius metus vykstančio karo su Rusija užbaigimo, šeštadienį pranešė vienas delegacijos narys. Jie susitiks su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu. Šios Majamyje vyksiančios derybos rengiamos likus kiek daugiau nei mėnesiui iki ketvirtųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių.

Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 96 iš 115 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė šalį nuo sausio 16 d. vakaro, tinkle „Telegram“ informavo Ukrainos karinės oro pajėgos. Nuo penktadienio, sausio 16 d., 18 val. (vietos ir Lietuvos laiku) rusai puolė pasitelkdami 115 smogiamųjų „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitokio tipo bepiločių orlaivių, kurie buvo paleisti iš Milerovo, Kursko, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir laikinai okupuoto Donecko krypčių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį patikėjo buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Tony Blairui svarbų vaidmenį pokario Gazos Ruože ir paskyrė JAV pareigūną vadovauti besiformuojančioms saugumo pajėgoms. Propaguodamas prieštaringai vertinamą ekonominės plėtros viziją Gazos Ruože, kuris po daugiau kaip dvejus metus trukusio nepaliaujamo Izraelio bombardavimo virto griuvėsiais, D. Trumpas paskelbė tarybos, padėsiančios prižiūrėti šią teritoriją, narius.

Rusija per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 tūkst. 130 karių. Rusijos pajėgos nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 17 d. neteko maždaug 1 mln. 225 tūkst. 590 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 130 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. Rusija taip pat neteko 11 tūkst. 569 tankų (+3), 23 tūkst. 914 šarvuotųjų kovos mašinų (+6), 36 tūkst.