Lina Linkevičiūtė

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje atakavo laivą, kuriuo plaukė įtariami „narkoteroristai“, ir nukovė tris žmones.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį pagrasino vetuoti Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, jei Kyjivas neatkurs rusiškos naftos tiekimo per vamzdyną, esantį jos teritorijoje. Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad naftotiekis „Družba“, kuris eina iš Rusijos per jos teritoriją į Slovakiją ir Vengriją, buvo uždarytas po to, kai sausio mėnesį buvo pažeistas per Rusijos ataką.

Duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Die Welt“, buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas prakalbo apie scenarijus, kurių NATO turėtų tikėtis konflikto su Rusija metu. Jis galvoja, kad užpuolimo atveju Lenkija nepadėtų Lietuvai, bet tik todėl, jog kaimynė tikėtųsi smūgio ir prieš ją pačią. Kitos NATO šalys esą nestovėtų nuošaly.

Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi penktadienį po savo partijos triuškinamos pergalės rinkimuose pažadėjo padaryti šalį „stiprią ir klestinčią“, toliau „spausti augimo mygtuką“ ir kartu užsipuolė Kiniją. „Kinija intensyvina bandymus vienašališkai pakeisti status quo jėga arba prievarta Rytų Kinijos jūroje ir Pietų Kinijos jūroje, tuo pačiu plėsdama ir stiprindama savo karinę veiklą teritorijose aplink mūsų šalį“, – kreipdamasi į parlamentą pareiškė S. Takaichi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Vašingtone surengs Taikos tarybos posėdį, kurio metu paskelbs, kad šalys narės įsipareigojo skirti daugiau kaip 5 mlrd. dolerių (apie 4,2 mlrd. eurų) atstatymui ir humanitarinėms iniciatyvoms Gazos Ruože, pranešė Baltieji rūmai, informuoja agentūra „Reuters“. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt trečiadienį žurnalistams sakė, kad posėdyje dalyvaus daugiau kaip 20 valstybių.

Iranui būtų labai patartina sudaryti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, trečiadienį pareiškė Baltieji rūmai ir kartu pakartojo, kad prezidentas Donaldas Trumpas teikia pirmenybę diplomatijai. Paklausta apie galimus karinius veiksmus, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt nurodė, kad „yra daug priežasčių ir argumentų“, kuriais būtų galima pagrįsti smūgį Iranui.

Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ atgrasys Iraną nuo branduolinių ginklų įgijimo, trečiadienį įspėjo JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. „Jie labai aiškiai pasakė, ką darytų su branduoliniais ginklais. Tai visiškai nepriimtina“, – Paryžiuje, Tarptautinės energetikos agentūros posėdžių kuluaruose, žurnalistams pareiškė Ch. Wrightas. „Tad mes vienaip ar kitaip sustabdysime Irano žygį link branduolinio ginklo“, – sakė jis.

Europos Sąjunga (ES) dalyvaus šią savaitę vyksiančiame steigiamajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje, tačiau bloko atstovas pirmadienį tvirtino, kad Briuselis neprisijungs kaip narys. Už Viduržemio jūros regioną atsakinga eurokomisarė Dubravka Šuica vyks į Vašingtoną atstovauti ES ketvirtadienį vyksiančiame susitikime. „Ji dalyvaus konkrečioje Taikos tarybos posėdžio dalyje, skirtoje Gazos Ruožui.

Iranas nesutiko su visomis JAV prezidento Donaldo Trumpo nustatytomis „raudonosiomis linijomis“ diplomatiniam sprendimui pasiekti, antradienį po derybų Ženevoje pareiškė viceprezidentas J. D. Vance‘as. Atrodo, kad J. D. Vance‘as leido suprasti, jog Jungtinės Valstijos vis dar yra suinteresuotos diplomatija, nors D. Trumpas prieš tai pagrasino panaudoti jėgą, jei Irano valdžia nesutiks dėl pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, pradedant nuo Teherano branduolinės programos.

Europos Parlamentas (EP) išjungė dirbtinio intelekto (DI) funkcijas įstatymų leidėjų ir jų personalo darbo įrenginiuose, motyvuodamas susirūpinimu dėl kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos, teigiama vidiniame elektroniniame laiške, su kuriuo susipažino žinių portalas „Politico“. Portalo publikacijoje rašoma, kad EP pirmadienį savo nariams išsiuntė elektroninį laišką, kuriame informavo, jog išjungė „integruotas dirbtinio intelekto funkcijas“ darbo planšetėse, nes IT skyrius nustatė, jog negal...

Ukraina antradienį pareiškė, kad Rusija, paleisdama dešimtis raketų ir šimtus bepiločių orlaivių prieš Ženevoje rengiamas derybas, kurių tikslas yra nutraukti jau beveik ketverius metus besitęsiančią Rusijos invaziją, kenkia pastangoms siekti taikos. „Mastas, kuriuo Rusija nepaiso pastangų siekti taikos: masinis raketų ir bepiločių orlaivių smūgis Ukrainoje prieš pat kitą derybų ratą Ženevoje“, – socialiniuose tinkluose parašė šalies užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

 Duodama interviu britų transliuotojui BBC, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą nuslėpimo organizavimu dėl dokumentų, susijusių su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. „Paviešinkite dokumentus. Jie vilkina procesą“, – Berlyne BBC sakė H. Clinton, kuri dėl šio klausimo turėtų duoti parodymus Kongreso komitetui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Jungtinių Valstijų senatoriais Richardu Blumenthaliu ir Sheldonu Whitehouse‘u paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Nematome geresnių priemonių daryti įtaką Maskvai nei spaudimas. Senate šiuo metu svarstomas svarbus sankcijų įstatymas, ir mes tikimės, kad jis bus veiksmingas.

Būdamas 95-erių mirė aktorius Robertas Duvallis, kuris kino juostoje „Krikštatėvis“ atliko mafijos advokato vaidmenį, o filme „Šių dienų apokalipsė“ suvaidino dėl banglenčių sporto pamišusį pulkininką, pirmadienį pranešė jo žmona. „Vakar atsisveikinome su mano mylimu vyru, brangiu draugu ir vienu geriausiu mūsų laikų aktorių. Bobas ramiai mirė namuose“, – pareiškime teigė jo žmona Luciana Duvall. R. Duvallis laimėjo „Oskarą“ geriausio aktoriaus kategorijoje ir buvo nominuotas dar šešis kartus.

Bangladešo laikinasis lyderis Muhammadas Yunusas pirmadienį prieš perduodamas valdžią išrinktajai vyriausybei kreipėsi į tautą su televizijos transliuota atsisveikinimo kalba, kurioje paskelbė apie atsistatydinimą. „Šiandien laikinoji vyriausybė atsistatydina“, – pareiškė 85-erių metų Nobelio taikos premijos laureatas. „Bet tegul nebus sustabdyta pradėta demokratijos, žodžio laisvės ir pagrindinių teisių praktika“, – sakė jis.

Pirmadienio popietę buvo atkurta Elono Musko valdomo socialinio tinklo „X“ veikla – prieš tai daugelyje šalių vartotojams nebuvo rodomi įrašai. Apie 17.30 val. Lietuvos laiku platformoje buvo rodomas turinys, o vartotojai galėjo skelbti įrašus. Maždaug dviem valandomis anksčiau stebėsenos tinklalapis „Down Detector“ informavo apie pranešimų apie sutrikimus šuolį.

Atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Sekmadienio vakarą duodamas interviu transliuotojui „Polsatnews“, K. Nawrockis sakė, kad „kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, visiškai laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti“. Dešiniųjų pažiūrų prezidentas yra Lenkijos kariuomenės vyriausiasis vadas.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pareiškė, kad siūlo naują kandidatą į aplinkos ministrus, siekdamas numalšinti įtampą tarp savo ministrų kabineto ir prezidento dėl ankstesnio kandidato, kuris buvo apkaltintas išžaginimu. A. Babišo ministrų kabinetas gruodį pradėjo darbą po spalį šalyje vykusių visuotinių rinkimų. Jį sudaro jo partija ANO ir dvi euroskeptikų partijos – kraštutinių dešiniųjų SPD ir dešinieji Motoristai.

Jungtinė Karalystė (JK) šiais metais Šiaurės Atlanto vandenyne dislokuos savo lėktuvnešio grupę, taip demonstruodama jėgą grėsmės, kurią Rusija kelia Arktyje, akivaizdoje, šeštadienį pranešė britų pareigūnai.

Praėjus dešimčiai metų po referendumo, kurio metu buvo nuspręsta inicijuoti „Brexit“, Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) turi susivienyti vis labiau nestabiliame pasaulyje, šeštadienį pareiškė abiejų pusių lyderiai.

Jungtinė Karalystė (JK), Šiaurės ir Baltijos valstybės svarsto planą perimti tanklaivius, susijusius su Rusijos „šešėliniu laivynu“, praneša agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais. Straipsnyje teigiama, kad JK gynybos sekretorius Johnas Healey susitiko su savo kolegomis iš Baltijos ir Šiaurės valstybių, jog aptartų su Rusijos „šešėliniu laivynu“ susijusių naftos tanklaivių perėmimą.

Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europa turi imtis veiksmų ir prisiimti atsakomybę“ už savo saugumą, teigė ji.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad vyriausybės pasikeitimas Irane būtų „geriausia, kas galėtų nutikti“, ir pasiuntė į Artimuosius Rytus antrą lėktuvnešį, jog sustiprintų karinį spaudimą Islamo Respublikai. Šios D. Trumpo pastabos buvo bene atviriausias jo raginimas nuversti Irano dvasininkų valdžios aparatą. Jos nuskambėjo JAV lyderiui spaudžiant Vašingtono priešininką Teheraną sudaryti susitarimą dėl jo branduolinės programos apribojimo.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pasakys bene labiausiai laukiamą kalbą, o sąjungininkai ieškos signalų apie Vašingtono poziciją Europos atžvilgiu. Pagrindinis klausimas yra tas, ar M. Rubio, kuris kalbės 9 val. ryto (vietos, 10 val.

Vašingtono atstovas NATO penktadienį pareiškė, kad Rusija gali niekada nebūti pasirengusi sudaryti susitarimą dėl karo prieš Ukrainą, kurį Maskvos pajėgos pradėjo beveik prieš ketverius metus, pabaigos. „Manau, kad ukrainiečiai dabar yra pasiruošę sudaryti pagrįstą susitarimą, kuris esant tokioms aplinkybėms būtų teisingas“, – per diskusiją Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ambasadorius Matthew Whitakeris.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apdovanojo šalies skeletonininką Vladyslavą Heraskevyčių Laisvės ordinu. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkamas prezidento dekretas Nr. 119/2026 buvo paskelbtas oficialioje valstybės vadovo internetinėje svetainėje.

Jungtinės Valstijos yra patenkintos Europos pastangomis dalytis NATO gynybos našta, ketvirtadienį Aljanso gynybos ministrų susitikime Briuselyje pareiškė gynybos sekretoriaus pavaduotojas Elbridge‘as Colby. E. Colby tvirtino, kad 2025 m. įvyko „pertvarkymas“, o Europos sąjungininkės įsipareigojo imtis vadovaujamo vaidmens įprastinės gynybos srityje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė, kad Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime pareiškė Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, jog branduolinės derybos su Iranu turi būti tęsiamos. „Nebuvo pasiekta jokių galutinių susitarimų, išskyrus tai, kad aš primygtinai reikalavau, jog derybos su Iranu būtų tęsiamos, siekiant išsiaiškinti, ar susitarimas gali būti sudarytas“, – po tris valandas trukusio susitikimo savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė D. Trumpas.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney trečiadienį pareiškė, kad visa šalis gedi po ankstesnę dieną atokiame vakariniame Tumbler Ridžo miestelyje įvykusių masinių šaudynių. „Šalis gedi kartu su jumis. Kanada jus palaiko“, – žurnalistams trumpai pakomentavo M. Carney ir pridūrė, kad paprašė septynioms dienoms nuleisti vėliavas visoje šalyje. Kaip jau skelbta, antradienį per masines šaudynes Tumbler Ridže žuvo devyni žmonės, įskaitant septynis, kurie buvo nušauti vidurinėje mokykloje.

Rimtus raginimus atsistatydinti dėl Jeffrey Epsteino skandalo atrėmęs Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį siekė atsiriboti nuo spėlionių apie jo ateitį. Po dramatiško pirmadienio Leiboristų partijos lyderis vyriausybės ministrų susitikime pareiškė, kad jie yra „stiprūs ir vieningi“, o prieš tai taip pat pažadėjo nesitraukti iš pareigų praėjus vos 19-ai penkerių metų trukmės kadencijos mėnesių.

Italijos visuomeninio transliuotojo RAI sporto žurnalistai skelbia streiką, nes jų skyriaus vadovas, komentuodamas Žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, išsakė daugybę netaktiškų pastabų. „RAI Sport“ vadovas Paolo Petrecca italę Matildą De Angelis palaikė Mariah Carey, o Tarptautinio olimpinio komiteto vadovę Kirsty Coventry – Italijos prezidento dukra.

Jungtinių Valstijų senatorių delegacija pirmadienį lankėsi Grenlandijoje, kad „atkurtų pasitikėjimą“, kurį sugriovė prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti šią Arkties salą, pareiškė įstatymų leidėjai. Amerikos prezidentas savo ne kartą išsakytais grasinimais perimti minimos Danijos teritorijos kontrolę, prireikus – jėga, sukėlė nerimą Europos sąjungininkų gretose. Jis tokius užmojus grindė Rusijos ir Kinijos keliamomis saugumo grėsmėmis.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį per vaizdo skambutį su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu išgyrė Maskvos ekonominius, politinius ir saugumo ryšius su Pekinu kaip „stabilizuojantį“ veiksnį neramiais laikais visame pasaulyje. „Didėjančių neramumų akivaizdoje Maskvos ir Pekino užsienio politikos aljansas išlieka svarbiu stabilizuojančiu veiksniu“, – vaizdo medžiagoje, kurią parodė Rusijos valstybinė televizija, Xi Jinpingui pareiškė V. Putinas.

Rusijos karinės išlaidos pastaraisiais metais buvo iki 66 proc. didesnės, nei nurodyta jos oficialiame gynybos biudžete, rodo Vokietijos žvalgybos agentūros BND atlikta analizė. BND teigė, kad į išlaidas gynybai nebuvo įtraukti tokie dalykai, kaip gynybos ministerijos statybų projektai, karinės IT programos ir socialinės išmokos ginkluotųjų pajėgų nariams. Vietoj to jie buvo įtraukti į kitas biudžeto dalis, analizėje pažymėjo agentūra.

JAV federalinis teisėjas pranešė, kad trečiadienį nagrinės prašymą užblokuoti prieigą prie tyrimo dokumentų, susijusių su lytiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu, po to, kai teisininkų dėmesį atkreipė neužtušuoti aukų vardai. Apie naujausią posūkį šioje istorijoje, kuri ir toliau meta didelį šešėlį ant Vašingtono, buvo paskelbta po to, kai Billas ir Hillary Clintonai sutiko duoti parodymus JAV Atstovų Rūmų tyrime. Teisingumo departamentas praėjusią savaitę paviešino daugiau kaip 3 mln.

Kremlius antradienį pareiškė, kad po žinios apie prekybos susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu negavo jokių ženklų iš Indijos, jog ji nustos pirkti rusišką naftą. D. Trumpas pranešė, kad sudarė susitarimą dėl muitų Indijai sumažinimo ir kad šios šalies ministras pirmininkas Narendra Modi pažadėjo nutraukti rusiškos naftos pirkimą dėl karo prieš Ukrainą.

60 proc. danų dabar laiko Jungtines Valstijas priešininkėmis, o mažiau nei penktadalis šią NATO kolegę laiko sąjungininke, antradienį parodė visuomeninio transliuotojo DR užsakymu atlikta apklausa. Danija tradiciškai yra entuziastinga JAV sąjungininkė, ji ir toliau vadina Vašingtoną savo „artimiausiu sąjungininku“, tačiau pastarosiomis savaitėmis išaugo įtampa dėl šios šalies prezidento Donaldo Trumpo užmojų perimti Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę.

Jungtinė Karalystė (JK) atšaukė Rusijos diplomato akreditaciją, taip atsakydama į Maskvos sprendimą praėjusį mėnesį išsiųsti britų pasiuntinį, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija Londone. „Griežčiausiai smerkiame Rusijos neišprovokuotą ir nepagrįstą sprendimą praėjusį mėnesį išsiųsti britų diplomatą ir jos nepagrįstus kaltinimus mūsų darbuotojams“, – pareiškė atstovas.

Vokietija sulaikė penkis asmenis už tai, kad jie į Rusiją eksportavo mažiausiai 30 mln. eurų vertės prekių, kurios, be kita ko, buvo skirtos daugiau kaip 20-čiai ginklų bendrovių, taip pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, pirmadienį paskelbė prokurorai. Federalinė prokuratūra pareiškime teigė, kad įtariamieji tariamai naudojosi Baltijos jūros uostamiestyje Liubeke įsikūrusia įmone, jog pastaraisiais metais suorganizuotų maždaug 16 tūkst. siuntų į Rusiją.

Izraelis paskelbė, kad sekmadienį bus vėl atidaryta labai svarbi Rafacho perėja tarp Gazos Ruožo ir Egipto, bet tik „ribotam žmonių judėjimui“. „Rafacho perėja šį sekmadienį (vasario 1 d.) bus atidaryta abiem kryptimis tik ribotam žmonių judėjimui“, – penktadienį pareiškime teigė gynybos ministerijos įstaiga COGAT, kuri prižiūri civilinius reikalus palestiniečių teritorijose.

Ukrainos nacionalinė policija penktadienį paskelbė, kad fiksuoja masinę pranešimų apie grasinimus susprogdinti bangą – iki šiol jau gauta daugiau kaip 2 tūkst. tokių pranešimų. Kaip teigiama, sausio 30 d. nuo 9.30 val. (vietos ir Lietuvos laiku) į valdžios institucijų, vietos savivaldos institucijų, švietimo įstaigų, įmonių, organizacijų, bankų, pramogų erdvių ir kitų įstaigų el. pašto adresus pradėjo plūsti masiniai laiškai, kuriuose teigiama, kad jų pastatai buvo užminuoti. 12.10 val.

Ukrainos valstybinė meteorologijos agentūra ketvirtadienį prognozavo, kad termometrų stulpeliai artimiausiomis dienomis gali drastiškai nukristi iki -30 laipsnių Celsijaus. Ji tokią prognozę paskelbė tuo metu, kai šalies tarnybos skuba atkurti sutrikdytą šilumos ir elektros tiekimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie naujas Rusijos atakas prieš energetikos objektus.

Per centrinę ir šiaurinę Portugalijos dalis praslinkusi audra Kristin pareikalavo penkių gyvybių ir be elektros paliko šimtus tūkstančių vartotojų, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad iš Rusijos gavo 1 tūkst. kūnų, kurie, pasak Maskvos, yra Ukrainos karių, žuvusių kovojant su Kremliaus kariuomene. „Šiandien buvo imtasi repatrijavimo priemonių, pagal kurias į Ukrainą buvo grąžinta 1 tūkst. žuvusiųjų kūnų, kurie, Rusijos teigimu, yra Ukrainos gynėjų“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime nurodė Kyjivo Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.

Kinija padeda Rusijai plėsti balistinių raketų „Orešnik“ gamybą, tiekdama specialią įrangą ir stakles. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai pranešė laikraštis „The Telegraph“. Pasak laikraščio, bendra Rusijai pristatytos kiniškos įrangos vertė siekia 10,3 mlrd. JAV dolerių (apie 8,6 mlrd. eurų). Ukrainos karinė žvalgyba Votkinsko gamykloje nustatė pagrindinį komponentą – tai kompiuterinio skaitmeninio valdymo (angl.

Ukrainos sostinėje Kyjive šildymo vis dar neturi 737 gyvenamieji pastatai. Kaip informuoja „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko. „Šios dienos duomenimis, sostinėje šildymo neturi 737 gyvenamieji pastatai. Didžioji dauguma jų yra Troiščinos gyvenamajame kvartale. Kai kurie iš jų yra įsikūrę keliuose kituose rajonuose“, – teigė jis.

Daugelis žmonių Rusijoje jaučiasi esantys apsupti priešiškų užsienio valstybių, o savo šalį laiko auka, rodo neseniai atlikta apklausa. Toks suvokimas yra nepaliaujamos antivakarietiškos propagandos rezultatas, pareiškė Rusijos sociologas Levas Gudkovas iš Maskvoje veikiančio nepriklausomo Levados centro, antradienį Berlyne pristatydamas apklausos išvadas.

Didelę JAV dalį kaustant šalčiams, kurie buvo užfiksuoti didžiulės audros, pražudžiusios mažiausiai 30 žmonių, akivaizdoje, antradienį daugiau kaip pusė milijono amerikiečių pabudo neturėdami elektros. Šalta, gyvybei pavojinga Arkties oro masė gali stabdyti atsigavimą, nes žmonės nuo Naujosios Meksikos iki Meino bandė išsikasti po audros, atnešusios negailestingą kritulių ir vėjų derinį.

Latvija turėtų peržiūrėti savo užsienio politikos koncepciją, kuri grindžiama tuo, kad Jungtinės Valstijos yra pagrindinis saugumo garantas, duodamas interviu naujienų agentūrai LETA pareiškė buvęs Latvijos gynybos ir užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas. Vis dėlto, tai nereiškia, jog Latvija turėtų nusigręžti nuo JAV, kurios yra ilgametės jos draugės, pabrėžė šiuo metu ekspertų grupės „Northern Europe Policy Center“ direktoriumi dirbantis A. Pabrikas.