Liepa Svirskaitė

Šiuo metu pasaulyje pastebimas vis labiau augantis onkologinių ligų diagnozių skaičius. Viena iš tokių ligų – gerklės vėžys, kitaip žinomas kaip piktybinis navikas, dažniausiai išsivystantis gerklės gleivinėje ir paveikiantis tiek balso stygas, tiek aplinkinius audinius. Gerklės vėžys yra stipriai paplitusi onkologinė liga, kuri gali turėti rimtų pasekmių, jei nėra diagnozuota laiku.

Paskutinieji žodžiai, ištarti prieš mirtį, įgauna nepaprastai daug svarumo ir galios. Tokių žodžių savo kasdienybėje dažnai išgirsta Kauno hospiso namų bendrosios praktikos slaugytoja Gabrielė Pilkaitienė. Ji atskleidė, kokius žodžius pacientai dažniausiai taria prieš mirtį. Pokalbio metu G. Pilkaitienė pasidalijo, kokie ženklai išduoda, kad artimasis jau yra prie mirties slenksčio bei kokie žodžiai dažniausiai yra ištariami prieš mirtį.

Apie Helicobacter pylori bakteriją šiomis dienomis kalbama vis dažniau. Ji yra viena iš dažniausiai pasitaikančių bakterinių infekcijų, galinčių stipriai pažeisti skrandžio gleivinę ir stipriai prisidėti prie skrandžio uždegimo, skrandžio opų, gastrito ir net skrandžio vėžio rizikos. Naujienų portalui tv3.lt apie šią bakteriją sutiko papasakoti Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas, Bendrosios gastroenterologijos sektoriaus vadovas prof. dr.

Prieš penkerius metus garsi interjero dizainerė ir trijų vaikų mama Monika Akromė sužinojo skaudžią žinią – jos gyvenimą supurtė onkologinė liga. Skausmas, siaubas ir baimė dėl ateities – pagrindinės trys emocijos, tuo metu apėmusios heroję. Vis tik dizainerė stengiasi nepasiduoti ir iš paskutinių jėgų kovoja dėl savo gyvybės. 2019 metai Monikos gyvenime buvo paženklinti skaudžiu smūgiu – visai netyčia krūtyje apčiuoptas darinys paženklino pradžią laiko, po kurio pasikeitė jos gyvenimas.

Susidūrus su artimojo mirtimi, pirmasis žingsnis, kurio imamasi, – atsisveikinimo organizavimas. Nors tinkamai išlydėti velionį nori ne vienas, tačiau ne paslaptis, kad ši paslauga gali nemenkai paploninti piniginę.

40-ies metų vilnietė Julija Kondakčan yra pavyzdys kiekvienai moteriai. Prieš porą metų išgirdusi krūties vėžio diagnozę, moteris ne tik nepasidavė, bet ir pagimdė dukrytę bei išpildė seną savo svajonę – sudalyvavo fitneso modelių projekte. Julija sutiko pasidalinti savo istorija su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Ji taip pat pridėjo, kad turi svarbią žinią visoms moterims. Sutapo du svarbūs įvykiai Julija apie savo diagnozę sužinojo visiškai netikėtai.

Jau devynerius metus sunkiai lėtine Laimo liga serganti klaipėdietė Jūratė susidūrė su nemalonia situacija. Šventiniu laikotarpiu moteris pasinaudodama „Lietuvos pašto“ pašto dėžute norėjo išsiųsti artimiesiems atvirlaiškius, tačiau galiausiai ne tik liko su sugadintomis atvirutėmis rankose, bet ir gavo pasiūlymą šias darkart išsiųsti pagal atnaujintus padidintus įkainius. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunkiai serganti Jūratė, apie kurią esame rašę anksčiau.

Vilnietė Jolanta Lunevičienė prieš septynerius metus susidūrė su tuo, kas jos gyvenimą apvertė aukštyn kojomis. Vieną dieną moteris prasčiau pasijutusi prigulė pietų miego, o atsikėlusi suprato, kad nebegali valdyti savo veido. Pirmoji į Jolantos galvą šovusi mintis – insultas. Vis tik paaiškėjo, kad moteris susidūrė su visai kita diagnoze, mat medikai nustatė, kad tai – veido nervų uždegimas.

Pamažu artėjant sodininkystės sezono pradžiai ne vienas susimąsto apie tai, ką vertėtų pasisodinti šiemet. Viena iš daržovių, kuri karaliauja kiekvieno lietuvio darže ar šiltnamyje – pomidorai. Tad kokias pomidorų veisles vertėtų išbandyti šiemet? Savo patirtimi ir mėgstamiausiomis pomidorų veislėmis pasidalijo Didžiasalyje gyvenanti daugiau nei 1 tūkst. pomidorų veislių išbandžiusi tikra pomidorų augintoja profesionalė Birutė Šatalina.

Klaipėdietė Margarita Pavlovič – funkcinės mitybos specialistė, kuriai prieš aštuonerius metus buvo diagnozuotas autoimuninis tiroiditas. Tai – liga, kuomet organizmo imuninė sistema klaidingai pradeda atakuoti skydliaukės fermentą, reikalingą skydliaukės hormonų aktyvavimui, laikydama jį svetimu. Dėl šios priežasties gali būti sutrikdyta hormonų gamyba.

Panikos priepuolis – šiais laikais gana dažnai girdima sąvoka, apibūdinanti staigius ir intensyvius baimės ar diskomforto epizodus, kurių metu gali pasireikšti tokie nemalonūs simptomai kaip pagreitėjęs širdies ritmas, dusulys, prakaitavimas ar drebulys. Visi šie simptomai yra gerai pažįstami komunikacijos ekspertei Gintarei Rožėnei, kuri pirmąjį savo panikos priepuolį patyrė dar prieš 30 metų. „Pirmą kartą panikos priepuolis mane ištiko, kai man buvo 12 metų.

Pirmą sykį pažvelgus į kaunietės Redos Giedrikienės gaminamas dėžutes ne vienas pasakytų, kad jos – medinės. Vis tik, taip manydami daugelis klysta, mat visi auksarankės Redos sukurti darbai yra iš kartono. Įmantrios kompozicijos, su meile parinktos detalės bei dekoravimo technikos – tai tik dalis Redos įdedamų pastangų kuriant išskirtines dėžutes.

60 metų Niujorke gyvenanti pedagogė Aušra Buožienė gali pasidžiaugti išskirtiniu užsispyrimu ir valia. Moteriai pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų ir numesti beveik 30 kilogramų, kurie jai trukdė mėgautis visavertišku gyvenimu. Aušra sutiko pasidalinti savo lieknėjimo istorija ir papasakojo, ko prireikė, kad vėl galėtų tilpti į numylėtą suknelę. Išbandė įvairiausias dietas Pašnekovė pasakojo, kad problemų dėl svorio ji anksčiau niekuomet neturėjo.

Šaltuoju metų sezonu labai svarbu pasirūpinti savo organizmu ir padėti jam sustiprėti, dėl to daugelis į savo mitybą įtraukia maisto produktus, kurie savyje turi daug naudingų medžiagų, arba renkasi sveikatą sustiprinti vitaminais ir papildais. Visgi, tik nedaugelis žino, kad svarbu ne tik vartoti naudingąsias medžiagas, bet ir tai daryti tinkamu būdu. Pokalbio metu apie tai, kaip tinkamai vartoti vitaminus, papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė.

Šiuo metu visi skuba išdėlioti lėkštutes ant šventinio stalo, iš virtuvės jau sklinda gardžiausių patiekalų kvapai, o namuose dailiai suspindusios kalėdinės eglutės. Taip ypatingą vakarą leidžia ir garsusis prieš šešerius metus pasaulį išvydęs Panevėžio ketvertukas – Patricija, Rėjus, Tajus, Nojus ir jų mama Viktorija Paltanavičienė. Šįkart moteris pravėrė savo namų duris ir papasakojo, kaip atrodo jų šeimos šventės.

Šiuo metu visi lietuviai yra kartu su šeima susėdę prie valgiais nukrautų stalų. Balta mišrainė, silkė, o kur dar burnoje tirpstantys pyragėliai su skirtingais įdarais – tai tik keli iš lietuvių pamėgtų patiekalų, kurių galima rasti kiekvieno lėkštėje.

Ne vienam iš mūsų gyvenime ateina laikas, kuomet norisi pokyčių. Vieni atnaujina savo garderobą, kiti renkasi atnaujinti šukuoseną, o tretieji imasi pokyčių namuose. Ne išimtis ir Vilniuje gyvenantis Egidijus, kuris visai neseniai atnaujino apleistą vonios kambarį, kurį pavertė jaukumu alsuojančia zona. Pokalbio metu Egidijus papasakojo, kokių priemonių ėmėsi, kad jam pavyktų neatpažįstamai pakeisti vonios kambarį.

Prieš porą metų Lietuvą sukrėtė skaudi tragedija – kopdami į kalnus Sakartvele žuvo trys lietuviai, viena jų – 23-ejų biržietė Ieva. Nors laikas bėga, Ievos tėčio Tomo Paužolio ir šešeriais metais jaunesnės sesės širdis vis dar drasko skausmas, kurio laikas neužgydys – tądien jie neteko dalies savęs. Aplinkiniai Ievą visada prisimins kaip kasdien šypsena pasipuošusią jauną merginą, kupiną entuziazmo ir svajonių.

Žemas kraujo spaudimas yra dar kitaip vadinamas hipotenzija arba hipotomija. Pacientai, susiduriantys su žemu kraujospūdžiu, patiria tokius simptomus kaip galvos svaigimas, nuovargis ar netgi alpimas. Tad kokiais būdais galima normalizuoti žemą kraujospūdį? Naujienų portalui tv3.lt apie žemą kraujospūdį, jo sukeliamas problemas bei maisto produktus, kurie gali padėti atstatyti kraujospūdį į įprastas vėžes, papasakojo „BENU“ budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.

Daugelyje lietuvių namų jau tvyro kalėdinė nuotaika – žybsi elektrinės girliandos, o fone skamba populiariausi šventiniai kūriniai. Ne išimtis ir pirmojo Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio namai, kuriuose šventinėmis dienomis taip pat netils visų susirinkusių mylimų vaikų, anūkų ir proanūkių balsai.

Kalėdų laikotarpis – metas, kai visi susiburia su artimaisiais, dalijasi savo džiaugsmu ir šiluma prie bendro šventinio stalo. Ši tradicija gyvuos ir atlikėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu namuose, kur ji Kūčių vakarą susirinks su visa šeima ir dalinsis gardžiausiais kalėdiniais valgiais. „Šventėms jokių planų neturiu, nes seku tradicijas. Turbūt vienintelė diena metuose yra gruodžio 24 diena, šv. Kūčios, kai susirenka visa šeima.

Kalėdinės šventės – vienas gražiausių periodų metuose, kuomet širdis šildo jaukiai namuose sužibusios lemputės, po kambarius pasklinda gyvos kalėdinės eglutės kvapas, o virtuvėje jau garuoja 12 kalėdinių patiekalų. Taip šventes mini ir dainininkė, dainų autorė Monika Liu, šiemet su džiugesiu laukianti visos šeimos susibūrimo. Pokalbio metu atlikėja naujienų portalo tv3.lt skaitytojams pasakojo, kad svarbiausia per šventes jai – visų mylimų žmonių buvimas kartu.

Ne paslaptis, kad lietuviai – aistringi grybautojai, dažnai naudojantys šias miško gėrybes įvairiems kulinariniams šedevrams paruošti. Vienas iš seniausių, liaudyje pamėgtų grybų panaudojimo būdų – sriuba. Vis tik, daugelis pamiršta, kad ne iš visų grybų galima virti sriubas, mat kai kurie iš jų karštame vandenyje išskleidžia sveikatai pavojingus toksinus. Gamtininkas Deividas Makavičius papasakojo, kad yra tam tikros grybų rūšys, kurių pridėjus į sriubą gresia apsinuodijimas.

Kasa – tai organas, kuris yra labai svarbi virškinimo sistemos dalis, atsakinga už fermentų ir hormonų gamybą, kurie reguliuoja virškinimo procesus ir medžiagų apykaitą organizme. Kasa taip pat išskiria insuliną, kurio pagrindinė užduotis – kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Šiomis dienomis lietuviai vis dažniau renkasi sukurti įvairias grožybes iš jau nebenaudojamų, nereikalingų daiktų, o tai ne tik aplinkai draugiškas, bet ir kūrybiškas būdas išnaudoti savo fantaziją. Vieną iš tokių įdomybių sukūrė klaipėdietis Rolandas Stuknys, kuriam pavyko iš nebenaudojamo šalmo ir lempos koto sukonstruoti unikalų dirbinį.

Pigmentinės dėmės – tai įvairių formų ir spalvų dėmelės, susidariusios ant kūno. Dažniausiai jos atpažįstamos iš rudos, tamsiai rudos ar juodos spalvos, o jų aptikti galima ant veido, kaklo, pečių ir kitų zonų. Nors dažnai šios dėmelės nėra pavojingos sveikatai, jos gali turėti įtakos estetinei išvaizdai ir kelti diskomforto jausmą.

Artėjant šventiniam periodui vis daugiau lietuvių susimąsto apie tai, kuo pradžiuginti savo artimuosius. Vieni pasirenka naują namų kvapą, kiti – knygą, o tretieji ryžtasi dovanų įteikti keturkojį. Visgi, ar tikrai gyvūnas yra tinkama dovana per šventes? Apie gyvūnų dovanojimą švenčių proga sutiko papasakoti VŠĮ „Penkta koja“ direktorė Agnė Volockytė, kuri papasakojo, kodėl lietuviai renkasi dovanoti gyvūnus ir apie ką prieš dovanodami augintinį tautiečiai nesusimąsto.

Nusipirkus naujus namus šeimai ne vienam norisi juos pakeisti taip, kad šie taptų mieli širdžiai. Šiaulietė Raminta Ramanauskienė – ne išimtis. Kartu su vyro, giminaičių ir draugų pagalba pašnekovė per keturis mėnesius sugebėjo seną 65 kvadratinių metrų kotedžo tipo namą paversti tikra 140 kvadratinių metrų jaukumo oaze. Pažvelgus į senąsias ir naująsias namų nuotraukas galima matyti, kad rezultatas – pribloškiantis. Raminta su vyru namą pakeitė neatpažįstamai.

Skrandžio vėžys – klastinga liga, kuri per metus nusineša ne vieną gyvybę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pastebima, kad vis dažniau ši liga diagnozuojama jaunesniems šalies gyventojams, tad svarbu žinoti, kokių skrandžio vėžio simptomų nevalia praleisti pro akis. Apie skrandžio vėžį ir simptomus, kurie gali išduoti progresuojančią ligą, papasakojo Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytojas gastroenterologas Paulius Jonaitis.

Ne paslaptis, kad per didelis cukraus kiekio vartojimas žmogaus sveikatai gali turėti neigiamų pasekmių. Medikai visame pasaulyje kalba apie tai, kad perteklinis cukraus vartojimas gali lemti II tipo cukrinio diabeto rizikos padidėjimą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus ir nutukimą. Tad svarbu žinoti, kokie maisto produktai savyje turi daugiausiai cukraus. Pasikalbėti šia tema sutiko vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Gabija Kruopytė.

Praėjusį savaitgalį žymi verslininkė ir atlikėja Oksana Pikul pranešė žinią apie savo ir mylimojo Vaido Akramavičiaus skyrybas. Socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijus įrašu apie sukimą skirtingais keliais, pasipylė pašaipių komentarų lavina, kritikuojančių atlikėjos pasirinkimą ir gyvenimo būdą. Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad O. Pikul paviešinus žinią apie skyrybas atlikėja sulaukė ir žinomų bičiulių reakcijos.

„Vaikai turi laidoti tėvus, o ne tėvai vaikus“, – pokalbį pradėjo kaunietė Rūta Ambrazevičienė, 2021-aisiais išgyvenusi didžiausią ir sunkiausią savo gyvenimo išbandymą – 32-ejų metų mylimo sūnaus Manto netektį. Nors nuo sūnaus mirties prabėgo kuris laikas, Rūta neslepia, kad apie savo vaiką pagalvoja kasdien. „Mantas visada buvo labai judrus ir nuoširdus. Mes visi sakydavome, kad jis skubėjo gyventi, nes buvo išbandęs visus sportus, išvažinėjęs daug pasaulio šalių, kopęs į Everestą, nardęs.

Galvos skausmas ir jį lydintis pykinimas – simptomai, kurie 30-ies metų vilnietei verslininkei Emilijai Kovalevskytei yra gerai žinomi jau 12 metų. Nors anuomet jai buvo diagnozuota migrena, tačiau visai neseniai atlikus profilaktinius tyrimus paaiškėjo – jos smegenyse yra aneurizma, kurios plyšimas gali lemti tragišką baigtį.

Kaunietis Vladimiras Valčiukas kitąmet skaičiuos du dešimtmečius, praleistus neatsitraukiant nuo savo hobio – įvairių radinių ieškojimo su metalo ieškikliu. Vyras pasakojo, kad ši veikla leidžia atrasti ne tik po žeme užkastus lobius, bet ir iš arčiau susipažinti su istorija. Pokalbio metu jis pasidalijo, kuo jį žavi ši veikla bei kokių įdomių ir vertingų radinių pavyko aptikti.

Nepaliaujamai artėjant šventėms lietuviai pradeda kalėdiškai puošti savo namus. Pagrindinis šventinis akcentas – kalėdinė eglutė su žaisliukais, kurių įvairovė ir unikalumas gali nustebinti. Vieni iš tokių ypatingų žaisliukų – vilnietės Dainos Gavėnavičienės kuriami kalėdiniai žaisliukai iš austrių geldelių.

Daugelyje miestų jau įžiebtos kalėdinės eglutės, o lietuviai pradeda ieškoti medžių savo namų puošybai. Ne vienas iš jų vertina eglutės kvapą ir namams teikiamą jaukumą, tad renkasi puošti gyvą eglę. Visgi, tuomet dauguma susimąsto, kaip išsirinkti tokį medį, kad šis kvepėtų iki pat Trijų karalių ir neišbarstytų savo spyglių. Savo patarimais apie tai, kaip išsirinkti tinkamą eglutę ir išlaikyti malonų jos kvapą namuose iki pat Trijų karalių, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso.

Tie, kurie nori pokyčių gyvenime, neretai pasirenka namuose atlikti remontą. Sienų perdažymas, naujų plytelių suklojimas ir interjero detalių pakoregavimas gali neatpažįstamai pakeisti erdvę. To ėmėsi ir vilnietė Ieva Kriščiūnaitė su sužadėtiniu Haroldu Dubricku, kurie vos per mėnesį laiko neatpažįstamai pakeitė savo vonios kambarį. Ieva pokalbio metu papasakojo, kokią vonios kambario viziją turėjo, kiek darbų pavyko atlikti patiems bei kiek remontas kainavo.

Lietuvoje pradėjus karaliauti šventinėms nuotaikoms, dažnas pradeda svarstyti apie savo žaliaskarės papuošimą, tad socialiniuose tinkluose padaugėjo išskirtinius kalėdinius žaisliukus siūlančių prekeivių. Viena iš jų – ukmergiškė Rimantė Višnauskaitė-Ylonė, kuri kartu su vyru šiemet pradėjo gaminti išskirtinio dizaino žaisliukus, suteikiančius šventėms naują išraišką. Šie žaisliukai ypatingi tuo, kad sukuria 3D įvaizdį išdėstant skirtingus medienos sluoksnius vieną už kito.

Apie mitybą dažnai atsiliepiama kaip apie ypatingai svarbų veiksnį, siekiant sumažinti rimtų susirgimų  riziką. Vienas iš jų – kasmet tūkstančius lietuvių gyvybių nusinešantis vėžys. Naujienų portalui tv3.lt apie tai, kokie maisto produktai lemia padidėjusią vėžio riziką, o kokie padeda jos išvengti, papasakojo Nacionalinio vėžio instituto mokslininkė, epidemiologė dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt. Pasak jos, mityba – tai vienas svarbiausių vėžio rizikos atsiradimo veiksnių.

Nors šiuo metu lietuvių namuose laurus skinasi skandinaviškas interjeras, pasižymintis pastelinėmis spalvomis ir natūraliomis medžiagomis, visgi kai kurie pasirenka priimti priešingus sprendimus. Vienas iš tokių pavyzdžių – interjero dizainerės Lauros Giržadės kurti namai Vilniuje, kurių vizijai įgyvendinti buvo pasirinkta tamsių spalvų paletė. L. Giržadė pasakojo, kad toks itin tamsių atspalvių interjeras jos ilgamečiame kūrybiniame kelyje buvo pirmasis.

Daugelis žino, kad artimo žmogaus netektis yra vienas skaudžiausių potyrių gyvenime. Tuomet, nors mylimo žmogaus nebelieka, tačiau šilti prisiminimai, nuotraukos, vaizdo įrašai tampa tiltu, jungiančiu gyvus artimuosius ir velionį.  Šiam „tiltui“ įprasminti būdą surado verslininkas Ričardas Čepas, kuris tapo „Neverlost.lt“ puslapio idėjos autoriumi, iniciatoriumi. Tai – platforma, kuri yra skirta artimųjų prisiminimams apie tuos, kurių jau nebėra čia.

Grožis ir jaunystė daugelio yra siejami su odos jaunatviškumu ir švytėjimu. Tačiau metams bėgant jos elastingumas ir tvirtumas pradeda nykti, tad ne vienas iš mūsų pradeda ieškoti būdų, kaip susigrąžinti iš rankų slystančią jaunystę. Vienas iš būdų – pagerinti savo mitybą ir įtraukti į ją daugiau antioksidantų turinčių produktų.

Visą savaitę Lietuvoje netyla kalbos apie praėjusį penktadienį Kaune vykusias krepšinio rungtynes, kuriose Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas pasiekė pergalę prieš Atėnų „Panathinaikos“ klubą. Visgi, dėmesio centre atsidūrė ne Lietuvos krepšinio klubo pergalė, o skanduotės, skirtos Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui. Šis įvykis visuomenėje sukėlė diskusijas apie tai, ar toks elgesys yra priimtinas ir kaip jis gali paveikti visuomenę.

Skaičiuojant paskutiniąsias kalendorines rudens dienas ne vienas apsilanko vaistinėse ir pradeda rūpintis savo sveikata. Tad į krepšelius lietuviai krauna būtiniausias prekes, skirtas kovai su peršalimu ir imuniteto stiprinimui. Apie tai, kokios prekės šiuo metu yra paklausiausios, papasakojo „Eurovaistinės“ vaistinių tinklo vaistininkė Toma Gečienė, „Camelia“ vaistinių tinklo vaistininkė Ieva Sauserytė ir „BENU“ vaistinių tinklo budinčios vaistinės vedėja Inga Norkienė.

Praėjusiais metais buvo pranešta žinia apie Vilniuje dingusią senjorę, o vos prieš porą savaičių ji buvo rasta negyva savo pačios bute. Senjorės kaimyno teigimu, įvairių institucijų atstovai moters bute per jos dingimo laiką lankėsi ne kartą, tačiau jos kūną pavyko aptikti tik valymo įmonės atsiųstiems darbuotojams.

Vakar Lietuvą apskriejo žinia apie Vilniuje, Liepkalnyje ankstyvą rytą nukritusį lėktuvą „Boeing 737“, kuris gabeno siuntas. Aviakatastrofos metu vienas Ispanijos pilietis pilotas žuvo, sužaloti kiti trys lėktuvu skridę asmenys – Lietuvos, Vokietijos ir Ispanijos pilietis. Šiuo metu yra pradėtas įvykio tyrimas, kuris, kaip pranešama, gali trukti iki metų laiko.

Šiandien Lietuvą supurtė žinia apie ankstyvą rytą netoli Vilniaus oro uosto, Liepkalnyje, nukritusį ir užsiliepsnojusį DHL siuntas gabenusį lėktuvą. Katastrofos metu žuvo vienas Ispanijos pilietis, o dar vienas Lietuvos, vienas Vokietijos ir vienas Ispanijos piliečiai – sužeisti. Ši tragedija sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje apie įvykio poveikį visuomenei bei paskatino sąmokslo teorijų plitimą.

Aukštas cholesterolio lygis – problema, su kuria susiduria dažnas lietuvis. Didžiausias jo keliamas pavojus yra padidėjusi rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Visgi, yra priemonių, kaip galima padėti sumažinti cholesterolio lygį kraujyje. Tai – mitybos pakeitimai. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr.

Daugelis žino, kad Švenčionėliuose gyvenanti Simona Jusienė – tikra auksarankė. Moteris per pandemiją laisvalaikiu pradėjo nerti pliušinius žaisliukus, o dabar savo hobį yra pavertusi verslu. Simona atvira – šie žaisliukai užkariauja ne tik vaikų širdis, bet taip pat randa vietą ir suaugusiųjų namuose. Prieš kelis metus visą pasaulį supurtęs pandemijos laikas neapėjo ir Simonos namų. Moteris pasakojo, kad tuo metu buvo užsidariusi namuose su šeima ir ieškojo, ką būtų galima nuveikti.