Kotryna Lukauskytė

Viešojoje erdvėje įsiplieskęs konfliktas tarp žurnalisto Andriaus Tapino ir Prezidento Gitano Nausėdos sulaukė didelio visuomenės dėmesio. Prezidentūrai pasirinkus ne tik paaiškinti šalies vadovo sprendimą, bet ir aštriai atsakyti kritiką išsakiusiam žurnalistui, kilo klausimų dėl tokios komunikacijos motyvų. Politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas mano, kad tai sąmoningas sprendimas, galintis turėti ir politinių pasekmių.

Lapkričio 3-iąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre iškilmingai paminėtas Prezidento Valdo Adamkaus 100-metis.Į ypatingą vakarą susirinko būrys politikos, kultūros ir visuomenės veikėjų, netrūko jautrių sveikinimų, prisiminimų ir padėkos žodžių. Tačiau tokios progos išskirtinės ne tik savo atmosfera – jos reikalauja ir ypatingos pagarbos jubiliatui bei kitiems susirinkusiesiems. Dalyvavimas tokio lygio iškilmėse įpareigoja svečius atkreipti dėmesį į daugybę detalių.

Atėjus šaltajam sezonui, šąlančios galūnės – daugeliui pažįstamas pojūtis. Nors šaltyje tai natūrali organizmo reakcija, nuolat šąlančios galūnės net ir šiltoje patalpoje gali įspėti apie sveikatos sutrikimus.  Vilniaus miesto klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė atkreipia dėmesį, kad svarbu atskirti įprastą organizmo reakciją į šaltį nuo nuolat pasikartojančio ar net šilumoje nepraeinančio galūnių šalimo.

Daugiau nei 30 metų laidotuvėse giedanti Sonata Palenskienė pastebi, kad atsisveikinimo tradicijos per šį laikotarpį gerokai pasikeitė. Anksčiau neįsivaizduota atsisveikinimo be tradicinių giesmių, o šiandien artimieji vis dažniau ieško modernesnio skambesio, renkasi smuiką ar kitus instrumentus. Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad svarbiausia tokiomis akimirkomis – ne muzikinis pasirodymas, o malda ir pagarba išėjusiam žmogui.

Atėjus rudeniui ir trumpėjant dienoms, namuose norisi daugiau jaukumo. Tačiau norint tai pasiekti, nebūtina pirkti naujų dekoracijų ar iš pagrindų keisti interjero. Kartais pakanka tinkamai pakeisti apšvietimą, atnaujinti tekstilę ar kitaip išdėstyti baldus. Interjero dizainerė, studijos „Studio One“ kūrybos vadovė Viktorija sako, kad kuriant namus svarbu ne tik tai, kaip jie atrodo nuotraukose, bet ir tai, ar juose patogu gyventi kasdien.

Pasaulį apskriejo žinia, kad popiežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys. Tai klastinga onkologinė liga, kuri ankstyvoje stadijoje gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Nors plaučių vėžys dažniausiai siejamas su rūkymu, juo gali susirgti ir niekada nerūkę žmonės. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro gydytojai pabrėžia, kad anksti nustačius ligą pacientams gali atsiverti daugiau gydymo galimybių.

Atvėsus orams spintoje atsiranda vis daugiau storesnių megztinių, paltų, striukių ir įvairių masyvių batų. Visa tai gali apsunkinti siluetą – drabužių daugiau, audiniai storesni, o norisi ir šilumos, ir patogumo. Norint vizualiai subalansuoti figūrą nebūtina slėptis po laisvais drabužiais ar rinktis vien juodą spalvą. Apie tai, kaip šaltuoju sezonu pasirinkti tinkamus siluetus, spalvas ir sluoksnius, pasakoja aprangos stilistė ir dizainerė Natalija Stunžėnienė.

Žarnyno polipai gali augti nesukeldami jokių simptomų, todėl žmogus ilgą laiką gali nė neįtarti apie jų buvimą. 2020 metais planinio sveikatos patikrinimo metu žarnyno polipas buvo nustatytas ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Gastroenterologė Inga Kildušienė paaiškina, kodėl atsiranda šie dariniai, kada jie gali tapti pavojingi ir kodėl nereikėtų atidėlioti kolonoskopijos.

Norint, kad pavasarį daržuose ir gėlynuose būtų kuo mažiau šliužų, kovą su jais reikėtų pradėti dar rudenį. Būtent dabar svarbu sutvarkyti vietas, kuriose šie kenkėjai slepiasi, ir sunaikinti aptiktus kiaušinėlius. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė paaiškino, į ką atkreipti dėmesį ir kokių klaidų geriau nedaryti. Nors rudenį šliužų gali atrodyti mažiau nei vasarą, tai dar nereiškia, kad kitą sezoną jų nebus.

Kasos vėžys yra viena agresyviausių vėžio formų, kurią anksti nustatyti sudėtinga. Liga ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, todėl neretai diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje. Lietuvoje kasmet kasos vėžys nustatomas maždaug 450–500 gyventojų. Nacionalinio vėžio centro gydytojas chirurgas Justas Kuliava paaiškina, kokie simptomai turėtų atkreipti dėmesį, kas didina riziką susirgti ir kokios gydymo galimybės taikomos nustačius ligą.

Vestuvės daugeliui porų yra viena svarbiausių gyvenimo švenčių. Tačiau laikui bėgant keičiasi ne tik jų formatas, bet ir pačių jaunavedžių norai. Vis daugiau dėmesio skiriama asmeniškumui, o anksčiau įprastos tradicijos įgauna naują formą. „AT Wedding“ vestuvių planuotoja ir koordinatorė Agata Tomaševskaja pasakoja, kokius pokyčius pastebi šių metų vestuvėse ir kokios tradicijos vis dar išlieka.

Spalio 17 dieną Prancūzijoje prasidėję masiniai protestai prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir prastėjančias viešąsias paslaugas kai kuriuose miestuose peraugo į neramumus – kilo susirėmimai su policija, buvo padegami automobiliai ir plėšiamos parduotuvės. Įsigijusiems keliones kyla esminis klausimas: ar jų neatšauks? Nors savaitgalį neramumai neaplenkė ir Paryžiaus, kelionių organizatorius „Novaturas“ neketina atšaukti suplanuotų išvykų į Prancūzijos sostinę.

Kokybiškas miegas svarbus fizinei ir emocinei sveikatai, gerai savijautai bei kasdienei gyvenimo kokybei. Tačiau nemiga, dažni prabudimai naktį, ar nuolatinis nuovargis ryte – daugelio žmonių kasdienybė. Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Raminta Masaitienė papasakojo, kodėl dažniausiai kyla miego sutrikimai ir kaip su jais reikėtų tvarkytis.

Nors įdegusi oda daugeliui vis dar asocijuojasi su grožiu ir patrauklumu, soliariumuose išgaunamas rusvas atspalvis gali turėti skaudžių pasekmių. Ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR, skatina ankstyvą senėjimą ir didina odos vėžio riziką. Gydytoja dermatovenerologė Gintarė Ilčiukė pabrėžia, kad akivaizdaus odos nudegimo saulėje nebuvimas dar nereiškia, jog oda nebuvo pažeista, o norintiems įdegio yra ir saugesnių alternatyvų.

Kepenys – tai vienas didžiausių vidaus organų žmogaus organizme. Jos kasdien atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, tačiau jų veiklos sutrikimai ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Norėdami joms padėti, žmonės neretai griebiasi įvairių žolelių arbatų, maisto papildų ir vadinamųjų detoksikacijos programų.

Rododendrai – vieni mėgstamiausių dekoratyvinių krūmų, pavasarį džiuginantys ryškiais ir gausiais žiedais. Tačiau atvėsus orams kyla klausimas – kaip juos paruošti žiemai, kad pavasarį augalai vėl sėkmingai augtų ir žydėtų? Nors gali atrodyti, kad pakanka krūmus uždengti nuo šalčio, svarbu pasirūpinti ir dirvožemio drėgme bei tinkamu mulčiavimu.

Laidotuvių tradicijos Lietuvoje keičiasi – žmonės vis dažniau atsisako kai kurių seniau įprastų papročių ir renkasi kitokį atsisveikinimą su artimuoju. Keičiasi ne tik atsisveikinimo forma, bet ir žmonių požiūris į gėles, vainikus, laidotuvių trukmę bei kitus įprastus papročius. Kokios atsisveikinimo tradicijos šiandien populiariausios, o kurios jau tampa retenybe, pasakoja „Cremains Vilnius“ ir „Cremains Klaipėda“ krematoriumų direktorius Justinas Savickas.

„Man gydytojas pasakė, kad jeigu nebūčiau atlikusi šio testo ir atėjusi, tikriausiai po 5 metų jau būčiau išgirdusi vėžio diagnozę“, – dalijosi su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi Danguolė. Kadangi šią vasarą sulaukiau 50-ies metų, man gydytoja paskyrė eilę prevencinių tyrimų, vienas iš jų buvo gautas slapto kraujavimo testas, kurį reikėjo atlikti namuose. Prieš darant jį namuose, net nesitikėjau, kad jis gali kažką parodyti, bet atsakymas buvo teigiamas.

Išmanieji telefonai, kompiuteriai ir kiti ekranai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, tačiau specialistai įspėja – svarbu vertinti ne tik prie jų praleidžiamas valandas, bet ir tai, ką ekranai išstumia iš vaiko gyvenimo. Psichologas Rytis Jankauskas sako, kad būtent tai gali turėti didžiausią reikšmę vaiko savijautai ir raidai. Naujausias Eurobarometro tyrimas rodo, kad ketvirtadalis 13–18 metų paauglių įprastą mokyklos dieną prie ekranų praleidžia daugiau nei šešias valandas.

Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) – reta ir progresuojanti plaučių liga, kai plaučių audinys randėja ir palaipsniui praranda gebėjimą tinkamai aprūpinti organizmą deguonimi. Ligą dažnai sunku atpažinti, nes pirmieji simptomai gali atrodyti visai nekalti ir būti priskiriami amžiui ar prastėjančiam fiziniam pasirengimui: vargina sausas kosulys, dusulys, nuovargis, mažėja fizinis pajėgumas.

Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą.

Praėjusi žiema ne vienam sodininkui tapo tikru išbandymu – gausus sniegas išlaužė medžių šakas, dalis spygliuočių nukentėjo nuo šalčio, o stirnos sodybose nugraužė ne vieną tują ar kitą dekoratyvinį augalą. Nors iš anksto nuspėti, kokia bus ateinanti žiema, neįmanoma, jau rudenį galima pasiruošti galimiems iššūkiams. Gamtininkas ir mikologas Almantas Kulbis paaiškino, ką verta padaryti dabar ir kokių klaidų ruošiant sodą žiemai reikėtų vengti.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens švenčių Lietuvoje. Žmonės tvarko kapus, neša gėles ir uždega žvakeles už mirusius artimuosius. Daugeliui pasiruošimas Vėlinėms prasideda kur kas anksčiau nei lapkričio 2-ąją – išnešamos pasenusios gėlės, sugrėbiami lapai ir pasirūpinama, kad kapai iki šventės būtų sutvarkyti. MB „Kornema“ įkūrėja ir vadovė, buvusi Vilniaus miesto kapinių priežiūros vadybininkė Alina Butėnienė teigia, kad rudenį pirmiausia reikėtų ne puošti, o sutvarkyti tai, ką paliko vasara.

Minint Tarptautinę idiopatinės plaučių fibrozės dieną, rugsėjo 21 dieną, Seime vyko visuomenei skirta konferencija „Idiopatinė plaučių fibrozė: laiku atpažinta liga – daugiau laiko gyventi“. Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos visuomenininkė Birutė Vizgirdienė (84), kuri prieš metus laiko neteko savo mylimo vyro, sirgusio šia liga. „Emocionaliai buvo sunkiausia“, – atvirai dabar pripažįsta moteris.