Karolis Klikna

Lietuva su COVID-19 išgyveno lygiai vienus metus: pernai vasario pabaigoje laboratorijoje užfiksuotas pirmas infekcijos atvejis. Po 365 dienų jau turime vakciną, o medikai ragina gyventojus aktyviau skiepytis. Ekonomistai džiaugiasi, kad Lietuvos ekonomika sėkmingai susidoroją su iššūkiais, o sveikatos ekspertai vardija, kokių klaidų nereiktų kartoti.

Tauragės rajone Lauksargių globos namuose COVID-19 susirgo 14 dvi „Pfizer“ vakcinos dozes anksčiau gavusių senjorų. Kaip paskiepyti žmonės užsikrėtė, aiškinasi Visuomenės sveikatos centras. Galimos visos versijos: tiriama, ar vakcinos buvo laikomos tinkamoje temperatūroje, ar namų gyventojams, po vakcinacijos, susiformavo imunitetas. Antrąją skiepo dozę šalia Tauragės miesto įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose senjorai gavo vasario 10-ąją.

COVID-19 imuniteto paso, virtualaus arba fizinio dokumento, kuris leistų gyventojams keliauti ir nevaržomai mėgautis paslaugomis dar teks palaukti. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kalba, kad Europoje gyventojai skiepijami per lėtai, dėl to kalbėti apie pasą, kuris dalį gyventojų galėtų išlaisvinti iš karantino taisyklių, dar anksti. Tiesa, pirmuosius žingsnius Lietuva jau žengė.

Programišių taikiniu virtusi bendrovė „Citybee“ nesusikalba su kibernetinio saugumo specialistais. Bendrovė, anot Krašto apsaugos ministerijos, nesutinka pasidalinti duomenimis, kurie padėtų išsiaiškinti, kaip tiksliai programišiai pavogė gyventojų elektroninio pašto adresus, slaptažodžius ir kitą svarbią informaciją, „Citybee“ tokios kritikos nesupranta, aiškina, kad visą reikiamą informaciją specialistams pateikę.

Lietuvoje prasideda trečioji koronaviruso banga, tokią žinią šiandien išplatino Lietuvos statistikos departamentas. Mat COVID-19 sergamumo rodikliai vėl pradėjo augti. Mokslininkai ir epidemiologai išvadų daryti neskuba: viliasi, kad pablogėjimas laikinas, tačiau tuo pačiu neatmeta galimybės, kad daugiau Lietuvos gyventojų nustojo paisyti karantino taisyklių. Nors dauguma žmonių laukia kito karantino švelninimo etapo, panašu, kad įvykių scenarijus gali pasisukti ir visiškai priešinga linkme.

Duomenų vagysčių istorijos Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Įsilaužėliai giriasi turintys ir pažinčių portalo darnipora.lt naudotojų informaciją, dar 400 tūkstančių elektroninio pašto adresų, slaptažodžių. Šalia jų galimai ir asmeninė informacija apie žmonių išvaizdą, ūgį, tautybę, išsilavinimą, religiją, vaikus, net žalingus įpročius. Negana to programiškai giriasi turintys ir daugiau duomenų iš kitų populiarių lietuviškų interneto puslapių.

Lietuvoje dar viena stambi duomenų vagystė. Programišiai parduoda ne tik „City Bee“ duomenis, bet ir ketvirtį milijono lažybų portalo „Orakulas.lt“ vartotojų duomenų – tai Lietuvos gyventojų elektroniniai paštai, slaptažodžiai, gal net ir asmens tapatybės dokumentų informacija. Tuo pat metu visuomenėje aštrėja ginčai, kaip reikia spręsti duomenų vagystės klausimus.

Vyriausybė karantino švelninimą atidėjo iki kitos savaitės ir judėjimo savivaldybių laisvinimo net nesvarstė. Premjerė aiškina, kad kitą savaitę gerų žinių turės daugiau, tačiau visai naikinti karantino kovo 1-ąją nesirengia. Tiesa, vieno pasikeitimo šalies gyventojai vis dėlto sulaukė – nuo šiandien duris tikintiesiems atvėrė didžioji dalis Lietuvos bažnyčių. Pelenų dieną dalis panevėžiečių skuba į Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią.

Moderni Lietuva švenčia savo gimtadienį, Valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Dėl galiojančių karantino ribojimų tradicinės programos buvo atsisakyta. Dėl to žmonės švenčia kitaip nei įprasta. Dalis su šeima sėdi namuose, švenčia nuotoliniu būdu, kiti pramogų ieško lauke: maudosi lediniame vandenyje, kuria skulptūras.  Šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Lietuvos gyventojus neprarasti kantrybės ir semtis stiprybės iš tų, kurie prieš 103-ejus metus atkūrė valstybę.

Vyriausybė planuoja atšaukti judėjimo ribojimus tarp kelių žiedinių savivaldybių ir jose esančių miestų. Valdžia nori atnaujinti ir vairavimo pamokas, egzaminus. Tiesa, karantino švelninimo tempai patinka ne visiems: įvairių sporto šakų treneriai sostinėje po Vyriausybės langais surengė treniruotę, piktinasi, kad sportas lauke ir žiema sunkiai suderinama. Sostinės Kudirkos aikštė virto milžiniška sporto erdve.

Tūkstančiai pirmadienį į darbą grįžtančių kirpyklų, grožio salonų, ne maisto prekių parduotuvių darbuotojų jau skambino į karštąją koronaviruso liniją, nemokamai tirtis, ar neserga COVID-19. Karštosios linijos apkrovos padvigubėjo.

Ne visi nuo pirmadienio dirbti pradėsiantys verslininkai noriai registruojasi mobiliuose COVID-19 patikros punktuose. Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad punktuose liko tūkstančiai laisvų vietų, abejoja, ar iki kitos savaitės padaugės norinčiųjų testuotis, ir perspėja, kad dėl pradėjusio veikti verslo gali atsirasti daugiau koronaviruso židinių. Padėtį blogina ir tai, kad dalis verslo atstovų pradėjo viešai piktintis profilaktiniu testavimu, pavadino jį apsunkinimu verslui.

Vyriausybė apsisprendė, kaip laisvins karantiną. Ne maisto prekių parduotuvės iki 300 kvadratinių metrų, grožio ar masažo salonai galės pradėti veikti jau pirmadienį. Dalis verslininkų neslepia, kad tam gana džiugiai ruošiasi. Tiesa, dalis verslininkų tokio plano nesupranta, mat, ne maisto prekių parduotuvės didžiausiose prekybos centruose liks uždaros.

Verslas pats reikalavo ribojimų švelninimų, tačiau dabar sako, kad Vyriausybės parengtas švelninimų planas patinka toli gražu ne visiems. Kirpykloms, grožio salonams dėl griežtesnių nei per pirmą karantiną taisyklių gali tekti dirbti nuostolingai, o stambiems prekybininkams užkliūva tai, kad didžiausios ne maisto prekių parduotuvės galbūt negalės atsidaryti dėl taikomo bendro prekybos ploto ribojimo.

Nuo kitos savaitės Lietuva planuoja atidaryti mažas ne maisto prekių parduotuves, kirpyklas ir dalį kitų kontaktinių paslaugų. Valdžia šį sprendimą planuoja priimti trečiadienį, nors sveikatos ekspertai tam ir nepritaria. Vyriausybė toliau dėlioja ir kitus karantino švelninimo planus. Aiškėja, kokiam sergamumui esant gyventojai galėtų lauke nebedėvėti kaukių, pietauti kavinėse, bendrauti ir judėti neribotai.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė piktinasi, kad oficiali savivaldybės sergamumo statistika nesutampa su realia. Anot Ž. Pinskuvienės, į šiuo metų sergančių gyventojų sąrašus įtraukti net ir prieš 2, 3 mėnesius sirgę ir pasveikę gyventojai.  Ir Ž. Pinskuvienė, ir dalis kitų savivaldybių merų Vyriausybę spaudžia atleisti ribojimus, jei užsikrėtusiųjų ten mažiau.

Pandemiją šalį dalina į dvi Lietuvas. Dėl karantino, anot ekonomistų, auga pajamų nelygybė. Kol nukentėjusių verslo sektorių darbuotojai išgyvena blogiausius laikus, kiti bankuose sukaupė rekordines pinigų sumas. Tokius rezultatus rodo naujausios bankininkų apklausos ir statistika. Tie, kas pinigų turi, juos leidžia: gyventojai antrosios koronaviruso bangos bijo mažiau nei pirmosios, savo išlaidas riboja mažiau.

Pirmieji skiepų ir mažėjančio sergamumo vaisiai: Lietuvos ligoninės džiaugiasi, kad jų kolektyvuose formuojasi vis stipresnis imunitetas prieš COVID-19. Mažėjant COVID-19 pacientų skaičiui, vis daugiau ligoninių planuoja operacijas bei kitas paslaugas. Gydytojai jau sudarinėja ir pacientų eiles. Lietuvoje šiuo metu skiepijami ne tik vyriausieji senjorai, bet ir prasideda mokytojų vakcinavimas.  Klaipėdoje įsibėgėja skiepijimas.

Vyriausybė švelnina karantiną. Nuo rytojaus Lietuvoje galės pradėti veikti slidinėjimo centrai. Valdžios užmojuose ir planai, kaip atidaryti ne maisto prekių parduotuves bei kirpyklas. Lietuvoje taip pat gali atsirasti savivaldybių burbulai. Regionų atstovai kalba, kad gyvenvietėse, kur sergamumas mažesnis, ribojimai gali pradėti nykti greičiau, nei ten, kur situacija vis dar bloga.

Nuotolinis ugdymas kenkia vaikų sveikatai, tokią išvadą daro Vilniaus universiteto mokslininkai ir medikai. Vaikai per ilgai vargina akis prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranų, per mažai juda. Dėl to didėja antsvoris, pilnėja nutukusių vaikų gretos. Kenčia ir mokinių psichika – mokantis iš namų patiriama ir daugiau streso bei nerimo. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase.

Lietuvoje valdžia nori branginti aukštąjį mokslą, studijas universitetuose ir kolegijose. Nuo kitų metų labiausiai brangtų  pigiausios specialybės. Daliai būsimų studentų tektų mokėti pusantro karto didesnes pinigų sumas nei dabar. Anot Vyriausybės, kainas ji kelia dėl aukštesnės studijų kokybės, tačiau studentai ir mokiniai aiškina, kad valdžia sprendimus priima per daug skubotai ir nepamatuotai, kai abiturientai jau ruošiasi egzaminams.

Dėl pandemijos dažniau iš namų kompiuteriu dirbantys Lietuvos gyventojai tapo mažiau produktyvūs nei ofise. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad namuose žmonės dirba lėčiau, dėl to užduotims per dieną skiria daugiau laiko, o tai tai, anot psichologų, kenkia sveikatai. O štai naujausi tyrimai rodo, kad estai lengviau prisitaiko prie pokyčių nei lietuviai, kurie pesimistiškiau vertina darbą iš namų.

Lietuvos mokslininkai kovą su koronavirusu bando paversti lengvesne ir sukūrė būdą, kuris leidžia perpus sutrumpinti ilgai trunkančius COVID-19 tyrimus. Tokia pažanga leistų sumažinti eiles laboratorijose, o atsakymą, ar serga COVID-19, žmogus galėtų gauti greičiau.  Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorijose Lietuvos mokslininkai ne tik kasdien tiria COVID-19 ėminius, bet ir ieško priemonių, kurios leistų palengvinti kovą su pandemija.

Pirmasis karantino švelninimas – Vyriausybė planuoja leisti žmonėms judėti tarp savivaldybių. Tačiau tai priklausys ne nuo pačios Vyriausybės, o nuo skaičių. Kuo sergamumo rodikliai mažesni, tuo daugiau draudimų bus atšaukiama. Tokią tvarką žada įteisinti Ingridos Šimonytės Vyriausybė, kuriai šiandien kritikos dėl pandemijos valdymo nepagailėjo ir Seimo opozicija.

Europos Sąjungos valstybių vadovai pradeda derybas dėl imuniteto paso. Jį gautų tie, kurie COVID-19 prasirgo ir įgijo imunitetą bei tie, kurie jau paskiepyti. Anot ekspertų, imuniteto pasas galėtų ne tik atlaisvinti gyventojų judėjimą tarp valstybių, bet ir leistų lengviau organizuoti darbą tiek privačiose įmonėse, tiek perpildytose ligoninėse.

Lietuvos gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe. Šalyje sergamumas krinta, tačiau pagrindinių karantino ribojimų švelninimą išvysime dar negreitai. Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad ženklių pokyčių gyventojai turėtų tikėtis vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Daugiausiai dėmesio šiuo metu valdžia skiria mokykloms, kurias norima išlaisvinti greičiausiai. Štai, ką mano gyventojai: „Išvažiuoti pas gimines ir artimuosius.“ „Triukšmo, turbūt, nes viskas uždaryta, viskas merdi.

Lietuvoje COVID-19 galėjo persirgti apie pusė milijono šalies gyventojų. Tokius spėjimus pateikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris kartu su premjere užsimena apie karantino sąlygų švelninimą, ribojimų atšaukimą. Jei sergamumo rodikliai toliau mažės karantino taisyklės reikšmingai galėtų pradėti keistis jau vasario mėnesį. Paulauskai, 93-ijų Jonas ir 89-erių Stasė, COVID-19 susirgo pirmosiomis gruodžio savaitėmis. Garbaus amžiaus vilniečiai koronavirusu užsikrėtė nuo artimųjų.

Lietuvoje įsibėgėja kova su koronavirusu. Šalies ligoninėse prasidėjo pakartotinis skiepijimas. Pirmąsias vakcinas nuo COVID-19 gavę medikai visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose šiandien gavo antrąsias dozes. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prasideda pakartotinis vakcinavimas nuo COVID-19. Skiepijami tie, kurie pirmąsias vakcinas gavo praėjusių metų pabaigoje. „Skiepijam, skiepijam, tikrai taip. Būna įvairių reakcijų.

Kartu su COVID-19 sergamumo rodikliais Lietuvoje mažėja ir ligoninėse gulinčių pacientų skaičius. Ligoninių atstovai gerėjančią situaciją vertina atsargiai, tačiau jei tendencijos nesikeis artimiausiomis savaitėmis planinių paslaugų, operacijų gali sulaukti daugiau pacientų. Tuo metu Lietuvos imunologai perspėja persirgusius ir skiepus gavusius gyventojus. Esą labai svarbu toliau saugotis, dėvėti kaukes, nes dar neaišku ar turint imunitetą galima užsikrėsti aplinkinius.

Lietuva neteko dar vieno gydytojo. Užsikrėtęs COVID-19 mirė 67-erių metų žinomas Klaipėdos jūrininkų ligoninės gastroenterologas. Nors sergamumas Lietuvoje iš lėto traukiasi, premjerė Ingrida Šimonytė jau konstatuoja, kad sausio 31-ąją karantinas Lietuvoje tikrai nesibaigs. Esą Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui, sparčiau plintančioms viruso mutacijoms, o karantino ribojimų švelninimo galima tikėtis tik sutvarkius testavimo strategiją.

Lietuvoje toliau iš lėto mažėja tragiški Covid-19 sergamumo rodikliai, tačiau atlaisvinti karantino vadžias dar anksti. Mokslininkai prieš teikdami rekomendacijas Vyriausybei nori sulaukti šios savaitės rezultatų. O karantino metu tvarką palaikanti policija kovoja su gyventojais, kurie laužo taisykles ir rengia pobūvius. Žmonės masiškai buriuojasi, kartais konfliktus tenka malšinti smūgiais teleskopinėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

Lietuvoje daugėja nuo COVID-19 mirusių medikų: koronavirusas pasiglemžė žinomo Eržvilko sveikatos priežiūros centro vadovo ir Biržų rajono poliklinikos odontologės gyvybes. Vilniaus miesto savivaldybė akylai stebi, kaip iš užsienio grįžę miestiečiai laikosi izoliacijos reikalavimo: vilniečių namuose ieškoma dronais. Pasiruošė ir Lietuvos policija: savaitgalį pareigūnai statė patikros punktus prie kurortų.

Lietuva ruošiasi blogiausiam. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveiktos ekspertai bado pirštais į kornaviruso mutacijų grėsmę, dėl kurios dar gali blogėti karantino taisyklės. Esą Lietuva negali leisti, kad joje pasikartotų Jungtinės Karalystės ar Airijos scenarijai, kai užsikrėtimų skaičiai katastrofišku greičiu kopia į dar neregėtas aukštumas. Tuo metu Kauno klinikose nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas jaunesnis nei 30 metų pacientas.

Lietuvos COVID-19 sergamumo rodikliai vieni prasčiausių Europoje, tačiau mokslininkai prabilo, kad sergamumo piką Lietuva galbūt jau ir peržengė. Premjerė Ingrida Šimonytė ragina kol kas ignoruoti gerus ženklus, esą tik po dviejų savaičių bus galima kalbėti apie karantino ribojimų švelninimą. Lietuvos mokslininkai paskaičiavo, kada reikėjo priimti griežčiausią karantiną, kad tiek mirčių būtų išvengta. COVID-19 aukų nuolatos daugėja.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė jau aštuntas medikas. Pasvalio ligoninėje dirbdamas priešakinėse pandemijos linijose užsikrėtė ir mirė COVID-19 skyriui sutikęs vadovauti gydytojas. Epidemiologai konstatuoja: situacija stabilizavosi, sergamumo rodikliai šalyje nei auga, nei krenta. Tiesa, Lietuva visoje Europoje sąjungoje vis dar turi pačius blogiausius sergamumo rodiklius. Pasvalio ligoninėje skaudi gydytojo netektis, nuo COVID-19 mirė 66-erių metų pediatras Valentinas Virbickas.

COVID-19 infekcija pasiglemžė dar vieno, jau 6-ojo mediko gyvybę Lietuvoje. Mirė koronaviruso pacientus gydęs žinomas Jonavos ligoninės anesteziologas reanimatologas. Tuo metu Lietuvoje stringa COVID-19 statistika. Kyla problemų ne tik su mirčių, bet ir naujų infekcijos atvejų skaičiais. Dėl to mokslininkai toliau dalija aršias pastabas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), kuris nesugeba susitvarkyti su duomenimis.

Dugne esantys Lietuvos sergamumo rodikliai pramušė dar gilesnę duobę. Beveik 4000 naujų COVID-19 atvejų per dieną tokie Kalėdų atgarsiai. Tai prasčiausias rezultatas nuo pat pandemijos pradžios. Nors kaimyninės valstybėse situacija geresnė nuo 2 iki 4 kartų, Latvija įveda dar griežtesnes priemones nei Lietuvą, naujų metų savaitgaliui skelbia komendanto valandą. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė nutarė palaukti, apie ribojimų keitimą žada galvoti po Trijų karalių.

Lietuvoje COVID-19 pasiglemžia vis daugiau gyvybių. Per parą užregistruotos net 78 mirtys. Negana to, Sveikatos apsaugos ministerija rado net 804 neaiškiomis aplinkybėmis neapskaitytas ir į statistiką neįtrauktas virusu sirgusiųjų mirtis. Iš jų beveik pusės mirtį sukėlė būtent COVID-19. „Mes netekome savo kolegės, mes netekome savo įkvepėjos, mes netekome savo palaikytojos“, – sako globos namų direktorė socialiniam darbui Rita Taraurienė.

Savivaldybių ribų dėl karantino ribojimų negalėję kirsti Lietuvos gyventojai Kalėdas sugalvojo švęsti kitose viešose vietose. Policija žada daugiau dėmesio skirti ne tik miesto eglėms, bet ir parkams ar paplūdimiams prie vandens telkinių, kur žmonės švenčių metu pradėjo būriuotis.

Kalėdos karantine privertė gyventojus gerokai pasukti galvas. Vieni laikosi visų ribojimų, švenčia nuotoliniu būdu, bendrauja su giminaičiais per kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranus ir net susigalvoja specialią šventinę nuotolinę programą. Kiti laiką leidžią lauke, nedidelėmis grupelėmis būriuojasi prie miesto eglių. Tiesa, vaizduotės užtenka ne visiems. Dalis gyventojų bando įveikti keliuose įrengtus policijos patikros punktus, nors pagal sergamumą Lietuva pirma Europoje.

Naujų koronaviruso atvejų skaičius artėja prie 4000, antrą dieną iš eilės pusšimtis aukų. Ir tai dar nepabaiga. Medikai su nerimu žvelgia į paskutines metų savaites, mat, dalis naujų susirgusiųjų po savaitės atsidurs ligoninėse. medikai baiminasi ir ateinančių 4 laisvų dienų, kai laukia ligonių antplūdžio.  Norinčių tirtis privačiai skaičius prieš šventes išaugo, o testo kainos kai kur šoko net iki 150 eurų. Specialistai įspėja – pasidarius testą važiuoti pas artimuosius vis tiek nesaugu.

54-ios mirtys – tiek per vakar Lietuvių numirė nuo COVID-19. Tai didžiausias mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios. Epidemiologai prognozuoja, kad artimiausiu metu mirštančių žmonių tolygiai daugės.  Be to, mokslininkai spėja, kad Didžiojoje Britanijoje rastas mutavęs koronavirusas jau atkeliavo iki Lietuvos. Tuo metu šalies Prezidentas Gitanas Nausėda kreipiasi į tautą – prašo Kalėdas švęsti namuose ir nesugalvoti vykti į svečius.

Ligoninėse trūkstant dirbti galinčių medikų, į COVID-19 pacientų priežiūros darbus įsijungia vis daugiau savanorių. Pajėgas ligoninėse stiprina Lietuvos šaulių sąjunga. Į Lietuvos raudonąjį kryžių kreipėsi beveik 1000 padėti galinčių savanorių. Jais tapusios Lietuvos žvaigždės ar Seimo nariai ligoninėse tampa ir valytojais, ir liftininkais, maisto vežiotojais ar net mirusiųjų kūnų vežiotojais – dirba, kad tik sumažintų medikams krūvį.

Sparčiai daugėja COVID-19 sergančių medikų. Patikrinus Vilniaus universitetinės ligoninės personalą paaiškėjo, kad kas dešimtas darbuotojas serga, visi atvejai – besimptomiai. Lietuvos ligoninėms jau ėmė trūkti ir COVID-19 pacientams reikalingo deguonies. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl koronaviruso profilaktiškai ištyrė savo darbuotojus. Ištyrus 1300 iš 1800-us darbuotojų, paaiškėjo, kad kas dešimtas COVID-19 testas – teigiamas.

COVID-19 pasiglemžė vieno iš medikų sąjūdžio įkūrėjų gyvybę, Mažeikių ligoninė prarado 57-metį chirurgą. Miręs medikas, anot ligoninės vadovo, kitomis rimtomis sveikatos problemomis nesiskundė. Tuo metu Seime mokslininkai skelbia, kad koronaviruso pikas nepasiektas. Į tai reaguoja ir Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė: valdžia garsiau pradeda kalbėti apie nepaprastosios padėties įvedimą ir komendanto valandą.

Per vakar nuo koronaviruso Lietuvoje fiksuotos 44 mirtys, o atvejų skaičius vėl kone trys su puse tūkstančio. Medikai atvirai rėžia, kad užsikimšus ligoninėms jau dabar tenka rinktis, kurį pacientą gydyti, o kurio ne. Visiems tiesiog neužtenka reikalingos aparatūros. Sveikatos apsaugos ministras įžvelgia grėsmę, kad visa Lietuvos ligoninių sistema gali subyrėti per ateinančias 2 savaites. Skelbiamas Lietuvos savaitės sergamumas COVID-19 pats didžiausias visame pasaulyje.

Lietuvoje nuo Covid-19 per parą mirė dar 38-i žmonės. Tai didžiausias koronaviruso aukų skaičius nuo pandemijos pradžios. Mokslininkai su nerimu žvelgia ir artėjančias didžiąsias metų šventes ir pateikia kelis įvykių scenarijus. Jei žmonės paisys naujų ribojimų jau sausį Lietuvoje galės naujus atvejus skaičiuoti ne tūkstančiais, o šimtais. Jei gyventojai ir toliau ignoruos karantino taisykles Lietuvoje naujų infekcijų, mirusiųjų skaičiai ir toliau kops į dar baisesnes aukštumas.

Lietuvos ligoninėse COVID-19 ligonių skaičius kopia į naujas aukštumas, palatose už gyvenimčą kovoja daugiau nei 2300 žmonių. Sunkiomis COVID-19 formomis serga ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Negana to, visoje rytų Lietuvoje praktiškai neįmanoma rasti dirbti galinčių medikų. Gydytojai arba serga, leidžia dienas izoliacijoje, arba išeina iš darbo dėl pervargimo. „Naktį nuėjom miegoti, pradėjo vemti ir nežymiai pakilo temperatūra“, – sako mama Vaiva.

Infekcijos atvejų per dieną – net 3330. Daugiausia nuo pat pandemijos pradžios. Nuo COVID-19 per vakar mirė dar 31 žmogus. Štai Kaune mirė jauniausia iki šiol Covid-19 auka – 27-erių vyras. Santaros klinikose šiuo metu gydomi 6 koronavirusu sergantys vaikai, o vieno iš jų atvejis – sudėtingas. Lietuvos sergančių daugėja tūkstančiais, pilnėja šalies ligoninės, dalyje reanimacijų pradeda trūkti lovų.