Karolis Broga

Sekmadienio naktį Rusija smogė Ukrainos Charkivo miestui ir 19-ai gyvenviečių Charkivo srityje. Per šias atakas du žmonės žuvo, o 7 buvo sužeisti. Tokius duomenis Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“. Tarp sužeistųjų yra 8 metų mergaitė ir keli žmonės, vyresni nei 70 metų. Smūgiams Charkivo srityje rusai naudojo įvairią ginkluotę: valdomas aviacines bombas, dronus „Geran-2“, FPV dronus ir kitas sistemas.

Už Irano naujo vyriausiojo lyderio išrinkimą atsakinga asamblėja sekmadienį priėmė sprendimą, tačiau kas juo taps, dar neatskleidžiama, – pareiškė jos nariai. „Jau nustatytas tinkamiausias kandidatas, kurį patvirtino ekspertų asamblėjos dauguma“, – sakė Chuzestano provincijai atstovaujantis asamblėjos narys Mohsenas Heydari, pranešė Irano naujienų agentūra ISNA.

Ankstyvą sekmadienį šiaurės vakarinėje Graikijos dalyje ir prie turistų pamėgtos Korfu salos buvo užfiksuotas 5,3 balų stiprumo žemės drebėjimas. Atėnų universiteto geodinaminio instituto duomenimis, jis įvyko apie 5 val. 32 min. vietos laiku. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad žemės drebėjimas buvo juntamas ir Albanijos pietuose. Jo epicentras buvo Balkanų pusiasalyje, netoli Janinos miesto Graikijoje, apie 10 km gylyje. Po to buvo juntama serija mažesnių pakartotinų smūgių.

Sekmadienio naktį Ukrainos dronai smogė naftos bazei Armavire, Rusijos Krasnodaro krašte, praneša naujienų agentūra „Unian“. Žinutėse socialinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad ten kilo gaisras. Vietinių gyventojų internete patalpintuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš degančių rezervuarų į orą kyla dūmų kamuoliai. Atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) projektas „KiberBoroshno“ paskelbė, kad Armaviro naftos bazė yra svarbi naftos produktų logistikai vamzdynais.

Ukrainiečiai nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto sunaikino beveik šimtą rusų dronų. Ukrainos karinės oro pajėgos sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad buvo numušti 98 iš 117 Rusijos paleistų dronų, bet likę dronai ir dvi balistinės raketos pataikė 11-oje vietovių. Nuo 19 val.

JAV ambasadą Norvegijos sostinėje Osle ankstyvą sekmadienio rytą sudrebino sprogimas. Policija paskelbė, kad niekas nenukentėjo, o sprogimo priežastis iš karto nebuvo žinoma. Pasak policijos, sprogimas įvyko apie 1 val. nakties vietos laiku ir sukėlė nedidelę žalą prie vieno iš įėjimų į pastatą. Įvykio vietą apžiūrėjo tyrėjai, o vieno ar kelių galimų nusikaltėlių buvo ieškoma pasitelkus šunis, dronus ir sraigtasparnius.

Izraelio kariuomenė perspėja, kad ji toliau persekios visus Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei įpėdinius. Pastarasis žuvo vasario 28 d. per JAV ir Izraelio smūgius pačią pirmą karo Artimuosiuose Rytuose dieną, praneša „Sky News“. Irano vyresniųjų šiitų musulmonų dvasininkų asamblėja naują lyderį turėtų išrinkti artimiausiu metu. Savo perspėjimą Izraelio kariuomenė paskelbė socialinėje platformoje „X“ persų kalba.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad Jungtinės Karalystės (JK) Žaliųjų partija aplenkė ministro pirmininko Keiro Starmerio Leiboristų partiją, o tokios žinios dar labiau sustiprins nepasitenkinimą pastarojo lyderyste, praneša „Politico“. Ši bendrovės „YouGov“ apklausa apie tai, kaip žmonės balsuotų, parodė, kad žaliuosius palaikytų 21 proc. respondentų. Jie atsilieka tik nuo Nigelo Farage‘o partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK), kurią remia 23 proc.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

Čekija šiemet ketina sumažinti pagrindines išlaidas gynybai iki mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir rizikuoja užrūstinti JAV bei kitas NATO sąjungininkes, praneša „Politico“. Čekijos premjero Andrejaus Babišo vadovaujama naujoji populistų koalicija parengė biudžeto projektą, kuriame numatoma gynybos finansavimą mažinti 900 mln. eurų, palyginus su buvusios vyriausybės pasiūlymu 2026 metams.

Rusijos Tolimųjų Rytų regiono valdžia trečiadienį paskelbė, kad Baikalo ežere esančioje saloje įstrigo daugiau nei 3 tūkst. turistų, praneša „The Moscow Times“. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas sako, kad apie 250 žmonių įstrigusių Olchono saloje yra turistai iš užsienio. „Būtiniausių maisto produktų ir vaistų atsargų pakanka. Buvo susitarta su mažmeninės prekybos vietomis ir vaistine“, – sakė jis.

Islandija svarsto galimybę surengti referendumą ir rugpjūtį atnaujinti derybas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje (ES). Tai atskleidė du žmonės, susipažinę su Islandijos pasirengimu narystei ES, praneša „Politico“. Apie tai prabilta didėjant ES plėtros pagreičiui – Briuselis kuria planą, pagal kurį Ukrainai galėtų būti suteikta dalinė narystė ES jau 2027 m., o Juodkalnija, labiausiai prie narystės priartėjusi šalis, sausio mėnesį sėkmingai užbaigė dar vieną derybų etapą.

Lenkija bendradarbiaus su keliomis Europos valstybėmis kurdama nebrangias oro gynybos sistemas ir smogiamuosius dronus. Apie tai penktadienį paskelbė šalies gynybos ministras, praneša „TVP World“. Krokuvoje penktadienį vyko vadinamųjų E5 valstybių gynybos ministrų susitikimas. E5 grupę sudaro Vokietija, Prancūzija, Lenkija, Italija ir Jungtinė Karalystė. Šių šalių gynybos ministrai aptarė Europos saugumo reikalus, tolesnę paramą Ukrainai ir Rusijos karą prieš Ukrainą.

Dėl įtarimų netinkamu elgesiu suimtas buvęs Jungtinės Karalystės princas Andrew Mountbattenas-Windsoras ketvirtadienio vakarą buvo paleistas iš policijos nuovados, praneša BBC. Po beveik 12 valandų trukusios apklausos Eilšemo policijos nuovadoje, Norfolke, jis buvo išvežtas automobiliu. Temzės slėnio policija ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad A. Mountbattenas-Windsoras buvo paleistas, bet toliau vyksta tyrimas po jo suėmimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu einant viešąsias pareigas.

Suomijos vyriausybė siekia, kad būtų priimtas įstatymas, draudžiantis neteisėtai laikyti ir įvežti radijo signalų slopinimo įrangą, praneša šalies transliuotojas „Yle“. Įstatymas būtų taikomas įrangai, kuri trikdo arba slopina radijo ryšio tinklus, pavyzdžiui, globalinės padėties nustatymo sistemas (GPS). Suomijos susisiekimo ministerija pranešime spaudai primena, kad šalies įstatymai jau draudžia neteisėtą tokios įrangos naudojimą, bet įstatymų pataisos leistų tokius įrenginius konfiskuoti.

Dauguma lenkų pritartų teisiniam reguliavimui, kuris vaikams apribotų naudojimąsi socialine žiniasklaida. Apklausą šia tema antradienį paskelbė dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“, o apribojimams pritarė net 90,7 proc. respondentų. Už tai, kad nepilnamečiams būtų visiškai uždrausta naudotis socialine žiniasklaida, pasisakė 11.1 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu 35,5 proc. sutiktų, kad socialinėmis platformomis galima būtų naudotis nuo 15 metų, o 20,9 proc.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad bet kokiame JAV susitarime su Iranu turi būti numatyta, jog Irane nebeliks sodrinto urano ir šalis nebegalės jo daugiau sodrinti. Apie tai B. Netanyahu prakalbo tuo metu, kai Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sekmadienį išvyko į Šveicariją, kur kitą savaitę dalyvaus antrajame derybų ture su JAV dėl Irano branduolinės programos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino „Hamas“ nusiginkluoti, kaip numatyta jo taikos plane Gazos Ruožui, ir priminė, kad jo „Taikos tarybos“ narės pažadėjo skirti 5 mlrd. JAV dolerių palestiniečių teritorijos atstatymui.

Prieš pratęsiant derybas dėl karo pabaigos, Rusija vėl siūlo, kad Ukrainą valdytų tarptautinė pereinamojo laikotarpio administracija, kurią prižiūrėtų Jungtinės Tautos (JT). Sekmadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas naujienų agentūrai TASS Maskvoje sakė, kad Rusija yra pasirengusi aptarti Ukrainos administravimo klausimą su Jungtinėmis Valstijomis, Europa ir kitomis valstybėmis.

Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį sulaikė 30 pažeidėjų, įskaitant 14 prie Latvijos išorinių sienų, o kitus – šalies viduje, pranešė Latvijos sienos apsaugos tarnyba. Vienas Rusijos, vienas Kirgizijos ir vienas Uzbekistano pilietis pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles Terehovos ir Rygos oro uosto pasienio kontrolės punktuose.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (VLA) vadovas Kaupo Rosinas teigia, kad nors Rusija ir stengiasi pademonstruoti galinti toliau kariauti ateinančius dešimtmečius, tačiau šalies būklė yra prasta ir pažeidžiama kiekvieno naujo sankcijų paketo, praneša Estijos transliuotojas ERR. Remiantis VLA atlikta analize, Rusijos ekonomika akivaizdžiai pasiekė nuosmukį. K. Rosinas patvirtino, kad sankcijų poveikis yra tiesioginis ir galingas.

Svarbiai NATO vadavietei, kuri yra atsakinga už Aljanso gynybą ir karines operacijas Vidurio Europoje, pirmą kartą istorijoje vadovaus lenkas generolas, praneša „TVP World“. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Wieslawas Kukula antradienį paskelbė, kad vadovavimą Sąjungininkų jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume (angl. Headquarters Allied Joint Force Command Brunssum, HQ JFC Brunssum) perims keturių žvaigždučių Lenkijos generolas.

Pasak premjerės Ingos Ruginienės, Lietuva tikisi, kad jos sąjungininkės Europoje bus pasiruošusios tam atvejui, jeigu nebegalėtų pasikliauti JAV kariuomene, siekdama apsiginti nuo Rusijos, praneša „Politico“. „Mums reikia Europos šalių ginkluotųjų pajėgų ir JAV karių“, – duodama interviu „Axel Springer Global Reporters Network“ kalbėjo I. Ruginienė, kurią cituoja „Politico“. „Tačiau niekada negali žinoti, kas gali nutikti.

Vokietijoje buvo surengtas karo žaidimas, kurio metu imituotas Rusijos įsiveržimas į Baltijos valstybes ir prieita prie išvados, kad Maskva galėtų sugriauti NATO patikimumą ir per porą dienų dominuoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Estija tokias išvadas atmeta kaip įžeidžiančias, praneša šalies nacionalinis transliuotojas ERR.

Estijos vandenyse šalies teisėsaugos antradienį sustabdytame su Bahamų vėliava plaukiančiame laive neradus narkotikų, jam buvo leista tęsti kelionę į Rusiją, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Antradienį Talino įlankoje į 188 metrų ilgio konteinerių laivą „Baltic Spirit“ įsilaipino Estijos policijos specialiųjų operacijų pajėgos bei Mokesčių ir muitų valdybos (MTA) pareigūnai. Buvo įtariama, kad laivas naudojamas narkotikų kontrabandai.

Po dviejų protestuotojų nužudymo Mineapolyje sausio mėnesį, JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentai pastaruoju metu vis dažniau neaptarnaujami įvairiose paslaugų teikimo vietose.

Aukų skaičius per šių metų sausio 1 d. Šveicarijos bare kilusį gaisrą išaugo iki 41. Prokuratūra sekmadienį pranešė, kad ligoninėje mirė 18-metis, kuris nukentėjo per gaisrą bare „Le Constellation“ slidinėjimo kurorte Kran Montanoje. Nelaimė įvyko Naujųjų Metų naktį vakarėlio metu, kuriame dalyvavo daugiausiai jaunuoliai.

Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras (LVGMC) paskelbė įspėjimą dėl didelių šalčių naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Meteorologai perspėja, kad dideli šalčiai sekmadienio naktį ir pirmadienio rytą prognozuojami centriniuose ir rytiniuose Latvijos regionuose. Oro temperatūra nukris iki -31 laipsnio Celsijaus kai kuriose vietovėse šalies pietuose. Kitur Latvijoje oro temperatūra naktį svyruos nuo -20 iki -29 laipsnių Celsijaus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė partnerių dėmesį į Rusijos smūgį gimdymo namams Zaporižioje, nepaisant tebevykstančio derybų proceso. Jis paskelbė pareiškimą savo paskyroje platformoje „X“, pridėjęs vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Ukrainos URM papasakojo, kad vasario 1 d. Rusijos bepiločiai orlaiviai pataikė į gimdymo namus Zaporižioje, dėl ko buvo sužeistos trys moterys. „Putinas ir toliau kariauja prieš civilius – nepaisydamas taikos pastangų.

Varšuvos policija šeštadienio vakarą paskelbė apie trijų žmonių – dviejų moterų ir vyro – dingimą. Jie pasiklydo bevaikščiodami miške ir negalėjo savarankiškai rasti kelio atgal. Pagalbos tarnybos pradėjo paiešką į vakarus nuo Varšuvos esančiame Kampinoso nacionaliniame parke. Gelbėjimo operacijoje dalyvavo policijos pareigūnai, pareigūnas su šunimi, ugniagesiai iš valstybinės ir savanoriškos priešgaisrinės tarnybos bei greitosios medicininės pagalbos darbuotojai.

Kyjive 693 pastatai vis dar lieka be šildymo po to, kai šeštadienį Ukraina ir Moldova susidūrė su masiniais elektros tiekimo sutrikimais. Ukrainos vicepremjeras ir regionų plėtros ministras Oleksijus Kuleba apie tai paskelbė socialinėje platformoje „Telegram“. „Vyksta darbai siekiant atnaujinti šilumos tiekimą sostinėje po gedimo energetikos sistemoje. Nuo vakar vakaro šildymas jau buvo atkurtas daugiau nei 2 700 pastatų. Tačiau 693 pastatai lieka be šildymo.

Mažiausiai 100 policijos pareigūnų šeštadienį buvo sužeista per protestą dėl kultūros centro, kuriame rinkdavosi kairiųjų pažiūrų žmonės, uždarymo Italijos Turino mieste. Policija paskelbė, kad dešimt žmonių buvo suimta po to, kai protestuotojai susirėmė su policija. Kol kas neaišku, kiek protestuotojų galėjo nukentėti. Protestas surengtas dėl Askacunos kultūros centro uždarymo, kur dešimtmečius rinkdavosi Turino kairieji. Šis centras buvo uždarytas dar prieš 2025 m. Kalėdas.

Lenkijos kariuomenė paskelbė, kad į šalį iš Baltarusijos naktį įskrido kontrabandiniai balionai. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad į Lenkijos oro erdvė naktį iš šeštadienio į sekmadienį įskridę objektai buvo stebimi kariniuose radaruose ir nekėlė grėsmės Lenkijos oro erdvės saugumui. Sienos apsaugos tarnyba teigia, kad tai greičiausiai buvo kontrabandiniai balionai. Pradėtas tyrimas siekiant nustatyti incidento aplinkybes.

JAV demokratai ir respublikonai pademonstravo vienybę, kai Senato užsienio reikalų komitetas ketvirtadienį ėmėsi kamšyti skyles Vakarų taikomose sankcijose Rusijos energetikos sektoriui. Komitetas pritarė „Šešėlinio laivyno sankcijų aktui“, kurį pasiūlė komiteto pirmininkas respublikonas Jimas Rischas ir demokratė Jeanne Shaheen.

Federaliniams agentams šeštadienį Mineapolyje nušovus amerikietį slaugytoją Alexą Pretti, buvusi JAV Atstovų Rūmų narė Marjorie Taylor Greene paragino prezidento Donaldo Trumpo rėmėjus ir visus kitus amerikiečius „atmerkti akis“. Buvusi judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl.

Maskvos karinis teismas pirmą kartą oficialiai pripažino, kad prieš ketverius metus 20 rusų jūreivių žuvo per Ukrainos raketų smūgį prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną „Moskva“, praneša „The Moscow Times“. Pažeminimas Rusijos kariuomenei Kreiseris „Moskva“ 2022 m. balandį nuskendo Juodojoje jūroje netoli Ukrainos krantų.

Rusijos Novosibirsko mieste sugriuvus prekybos centro stogui vienas žmogus žuvo, o du buvo sužeisti. Tyrėjai aiškinasi, ar nelaimę galėjo sukelti ant stogo susikaupęs sniegas, praneša „TVP World“. Gelbėtojai baigė paieškos ir gelbėjimo operaciją po to, kai trečiadienio popietę įgriuvo pastato stogas. Iš nuolaužų buvo ištraukti trys žmonės. Vienas nukentėjusysis, kuris po griuvėsiais galėjo būti įstrigęs ilgiau nei tris valandas, mirė greitosios pagalbos automobilyje pakeliui į ligoninę.

Siekiant išlaikyti keleivių srautą, Rusijos avialinijos 2026–2027 m. gaus nebenaudojamus senus lėktuvus, kurie buvo pagaminti Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje.

Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa pasiekė susitarimą dėl paliaubų tarp vyriausybės pajėgų ir kurdų kovotojų Sirijos rytuose ir šiaurėje. Sirijos valstybinė naujienų agentūra SANA sekmadienį paskelbė, kad susitarta dėl visapusiškų ir neatidėliotinų paliaubų tarp vyriausybės pajėgų ir Sirijos demokratinių pajėgų (SDF) visose fronto vietose. SDF, kurdų pajėgos, taip pat sutiko pasitraukti į rytus nuo Eufrato upės.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė padėtį Grenlandijoje ir Arktyje, praneša „Sky News“. NATO vadovas žiniasklaidai išsamiai nekomentavo apie pokalbį, bet sakė, kad darbas Grenlandijos tema tęsiasi ir jis laukia artėjančio susitikimo su D. Trumpu Davose. Pasaulio lyderiai vyks į Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

Pietinėje Čilės dalyje siaučiantys miškų gaisrai pražudė mažiausiai 15 žmonių, o 50 tūkst. gyventojų teko evakuotis. Saugumo ministras Luisas Cordero sekmadienį paskelbė naujausią informaciją apie gaisrus Njublės ir Bio Bijaus regionuose, maždaug už 500 km į pietus nuo šalies sostinės Santjago. Prezidentas Gabrielis Boricas anksčiau šioje Čilės dalyje paskelbė nepaprastąją padėtį dėl gaisrų, kuriuos kursto gūsingi vėjai ir karšti orai, nes Pietų pusrutulyje dabar vasara.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad išpuolis prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui. „Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“. Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus papildomais importo muitais toms šalims, kurios priešinasi jo ketinimams prisijungti Grenlandiją, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė paaiškinti Vašingtono poziciją, praneša „Sky News“. Jis davė interviu kanalui „NBC News“, kurio žurnalistė Kristen Welker paklausė, kuo JAV jėgos panaudojimas prieš Grenlandiją skirtųsi nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto mano, kad net jeigu JAV imtųsi įgyvendinti agresyvią politiką Grenlandijos klausimu, tai neturi lemti NATO griūties, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Paimkime NATO į Europos rankas arba pabandykime išlošti laiko tikėdamiesi, kad kas nors pasikeis Jungtinėse Valstijose“, – interviu Suomijos TV kanalui MTV sakė jis.

Rusija tikriausiai buvo atsakinga už seriją koordinuotų kibernetinių atakų, kuriomis gruodžio mėnesį siekta nutraukti elektros tiekimą Lenkijoje, pareiškė šios šalies ministras, pavadinęs nepavykusį sąmokslą „didžiausiu išpuoliu prieš energetikos infrastruktūrą per daugelį metų“, praneša „TVP World“. Lenkijos pareigūnai teigia, kad gruodžio pabaigoje vyko kibernetinės atakos prieš kelis šalies energetikus objektus, kuriomis siekta sutrikdyti ryšius tarp elektros energijos objektų ir tinklo oper...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu laikraščiui „The New York Times“ (NYT) pareiškė apgailestaujantis, kad po pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose jis neįsakė Nacionalinei gvardijai konfiskuoti balsavimo mašinų „svyruojančiose“ valstijose. „Na, geriau būčiau tai padaręs“, – laikraščiui sakė JAV prezidentas.

Sirijos kariuomenė šeštadienį paskelbė baigusi „saugumo operaciją“ daugiausiai kurdų gyvenamoje Alepo miesto dalyje. Susirėmimai su kurdų pajėgomis šiame Sirijos šiaurėje esančiame mieste tęsiasi jau kelias dienas.