Karolis Broga

Kinija perspėjo Rusiją nenaudoti branduolinio ginklo kaip atsako į Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, ketvirtadienį žurnalistams pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja „Politico“. „Manau, esate girdėję tokių nuomonių Rusijos žiniasklaidoje: „Kas, jeigu į Ukrainos smūgius atsakytume branduoliniu ginklu?“. Man regis, tai buvo pirmasis kartas, kai Kinija tiesiogiai atsakė ultimatyvia forma, kad negali būti nė minties apie branduolinio ginklo panaudojimą“, – sakė V. Z...

Šią vasarą JAV į Estiją atsiųs naują dalinį, o karių rotacijos tęsis vykstant 6 mėnesių Europoje dislokuotų JAV pajėgų peržiūros procesui. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras tai patvirtino po pokalbių su JAV pareigūnais NATO viršūnių susitikimo metu Ankaroje, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. JAV pajėgos rotacijos principu dislokuojamos Estijoje nuo 2022 m pagal dvišalį susitarimą.

Europos lyderiai turėtų paraginti Jungtines Valstijas užleisti lyderystę Ukrainos klausimu, nes Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta Europos teritorijoje, „TVP World“ sakė buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas.

Lenkija turi veikti taip tarytum karinis konfliktas su Rusija įvyktų artimiausioje ateityje, nes Maskvos keliama grėsmė yra reali ir didėjanti, teigia Lenkijos užsienio žvalgybos vadovas.

Libanas, Izraelis ir Jungtinės Amerikos Valstijos penktadienį Vašingtone pasirašė trišalį susitarimą, kurio pagrindu siekiama sudaryti sąlygas taikos sutarčiai tarp dviejų ilgalaikių priešininkų Artimuosiuose Rytuose. Susitarimas, kurio detalės neskelbiamos, buvo pasiektas po penkių derybų turų Vašingtone. Derybų tikslas – užbaigti dešimtmečius trukusius priešiškus santykius ir kelias savaites trukusias kautynes Libano pietuose tarp Izraelio ir „Hezbollah“ grupuotės.

Popiežius Leonas XIV penktadienį už uždarų durų susitinka su kardinolais iš viso pasaulio, kad aptartų naujas gaires, kada karą galima laikyti pateisinamu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pristatė Kataro dovanotą lėktuvą „Boeing 747-8“, dar vadinamą „skraidančiais Baltaisiais rūmais“, kuris pakeis dabartinį prezidento lėktuvą „Air Force One“. „Šis lėktuvas laikomas prabangiausiu pasaulyje“, – D. Trumpas sakė pristatydamas naująjį orlaivį ir dėkojo Katarui už dovaną.

Po to, kai Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė aukščiausią apdovanojimą iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, savo ordinus Lenkijai grąžins ir kai kurie aukšto rango Ukrainos pareigūnai. Nesutarimai tarp abiejų šalių kilo dėl Antrojo pasaulinio karo laikų istorijos traktavimo. V. Zelenskis papiktino kaimyninę Lenkiją, kai nusprendė vienam kariniam daliniui suteikti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) garbės vardą. Antrojo pasaulinio karo metais UPA dalyvavo lenkų žudynėse.

Po naktį įvykdytos ukrainiečių atakos užsidegė Taurijos šiluminė elektrinė ir dujų infrastruktūros objektai rusų laikinai okupuotame Krymo pusiasalyje. Socialinėje platformoje „Telegram“ tai patvirtino Krymo naujienų portalas „Crimean Wind“. „Dega Taurijos šiluminė elektrinė“, – paskelbė portalas. Be to, pranešama apie gaisrus dujų skirstymo stotyse prie Lochivkos ir Žuravlivkos kaimų. Taip pat paskelbta apie gaisrą bendrovės TES naftos ir dujų saugykloje prie Bachčisarajaus.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sukritikavo tai, kad tarp Europos šalių pagrindinis vaidmuo derybose dėl taikos Ukrainoje tenka Vokietijai, Prancūzijai ir Jungtinei Karalystei. Jis reikalauja, kad prie derybų stalo atsirastų vieta Lenkijai. „Europos Sąjungoje, tarp Juodosios, Baltijos ir Adrijos jūrų gyvena 120 mln. žmonių. Pridėjus Skandinaviją šis skaičius siekia 150 mln.

Penktadienį Bedforde, į šiaurę nuo Jungtinės Karalystės (JK) sostinės Londono, susidūrus dviem keleiviniams traukiniams, vienas žmogus žuvo, o dešimtys buvo sunkiai sužeisti. Nelaimė įvyko apie 17 val. vietos laiku. Avarijoje dalyvavo du „East Midlands Railway“ (EMR) traukiniai. Abu jie važiavo ta pačia kryptimi, o vienas jų atsitrenkė į kito galą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltarusijos autoritariniam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai nurodė per savaitę iš savo šalies pašalinti įrangą, kurią Rusija naudoja puldama Ukrainą, praneša „Reuters“. V. Zelenskis teigia, kad dviejuose su Ukraina besiribojančiuose Baltarusijos rajonuose veikia signalų perdavimo stotys, kurios padeda Rusijos pajėgoms rengti smūgius prieš Ukrainos civilius. „Reuters“ šių teiginių negalėjo nepriklausomai patvirtinti.

Per Rusijos oro antskrydį Ukrainos Charkivo mieste vienas žmogus žuvo, o 9 buvo sužeisti, šeštadienį pranešė vietos valdžia. Pastarosiomis savaitėmis tiek Rusija, tiek Ukraina suintensyvino savo smūgius. Charkivo meras Ihoris Terechovas socialinėje platformoje „Telegram“ šeštadienį paskelbė, kad Rusija numetė valdomą aviacinę bombą į gyvenamąją vietovę, o per paieškos ir gelbėjimo operaciją po sprogimo pastato griuvėsiuose buvo rastas žmogaus kūnas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad Hormuzo sąsiauris bus visiškai atvertas šį penktadienį, JAV ir Iranui pasiekus susitarimą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, kurio metu laivyba šiame prekybai svarbiame sąsiauryje iš esmės sustojo. D. Trumpas apie tai užsiminė prieš prasidedant dvišalėms deryboms su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, artėjant Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimui Prancūzijoje.

NATO imasi veiksmų užkirsti kelią Rusijos hibridinėms atakoms dar prieš joms įvykstant ir tam pasitelkia privačias bendroves bei karinius pajėgumus kovai su sabotažu ir oro erdvę pažeidžiančiais dronais, praneša „Politico“. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas inovacijų klausimais Jamesas Appathurai sako, kad Rusijos hibridinių atakų kampanija yra plataus masto, ji didėja ir nesustos nepriklausomai nuo to, kaip baigsis karas Ukrainoje.

Pirmadienį Maskvos teismas buvusiam Rusijos oligarchui Michailui Chodorkovskiui už akių skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę už neva melagingos informacijos platinimą apie Rusijos karą Ukrainoje, praneša nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“. Prokurorai buvusį naftos magnatą kaltino socialinėje žiniasklaidoje skleidžiant „melagingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje.

Šeštadienį Maltoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Manoma, kad mažiausioje Europos Sąjungos šalyje rinkimus vėl laimėti gali ministro pirmininko Roberto Abela‘os centro kairioji Maltos darbininkų partiją (MLP). Balso teisę turi daugiau nei 341 tūkst. Maltos gyventojų. Rinkimų apylinkės užsidarys 22 val.

Estijos pasienyje įrengti pirmieji stacionarūs dronų aptikimo ir stebėjimo įrenginiai. Jie įdiegti trijose atkarpose šalies pietryčiuose – tarp Luhamos sienos kirtimo punkto ir Estijos, Latvijos bei Rusijos sienų susikirtimo taško. Šiais metais tokios priemonės bus įrengtos ir ties likusia sausumos sienos atkarpa su Rusija, praneša Estijos transliuotojas ERR. „Pirmieji įrenginiai įdiegti ir veikia. Be abejo, tai tik pradžia – mes sukursime visą Estiją apimantį dronų tinklą.

Ukrainos dronai šeštadienio naktį Taganroge sunaikino du Rusijos karinius lėktuvus „Tu-142“ ir vieną raketų sistemą „Iskander“. Ukrainos bepiločių orlaivių pajėgų vadas Robertas Brovdi apie tai paskelbė socialinėje platformoje „Facebook“, kurioje pasidalino įvykdytos operacijos vaizdo įrašu. „Gegužės 30 d. Bepiločių sistemų pajėgos sunaikino raketų sistemą „Iskander“ ir du lėktuvus „Tu-142“ Rusijos kariniame aerodrome Taganroge“, – teigė R. Brovdi.

Miuncheno oro uoste šeštadienį valandai buvo sustabdyti skrydžiai, nes danguje buvo pastebėti į dronus panašūs objektai, paskelbė Vokietijos policija ir oro uostas. Pasak policijos atstovo spaudai, du pilotai pranešė apie įtartiną incidentą netrukus po 9 valandos ryto, kai jie galimai pastebėjo dronus. „Suderinus su Vokietijos skrydžių valdymo centru, saugumo tarnybos nusprendė uždaryti kilimo ir tūpimo takus“, – sakė policijos atstovas spaudai.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu penktadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos įžengė dar toliau į Libaną, nors tuo metu JAV vyko derybos tarp Izraelio ir Libano kariuomenių atstovų.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį dalyvavo eitynėse Madride, reikalaudami Ispanijos ministro pirmininko, socialisto Pedro Sanchezo atsistatydinimo dėl įtarimų, kad jo aplinkos žmonės susiję su korupcija. Daugelis protestuotojų mosavo Ispanijos vėliavomis ir nešėsi plakatus su užrašu „gana“. Eisenos priekyje buvo nešamas didelis transparantas su užrašu „Korupcija turi savo kainą. Nėra vietos nebaudžiamumui.

Šeštadienį Ugandoje patvirtinti trys nauji Ebolos infekcijos atvejai, o Raudonasis Kryžius paskelbė, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje (Kongo DR) mirė trys savanoriai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad itin užkrečiamos hemoraginės karštligės protrūkis yra tarptautinė ekstremali situacija. Šeštadienį Afrikos Sąjungos sveikatos apsaugos agentūra perspėjo, kad kyla rizika, jog Ebolos virusas išplis į kitas Afrikos šalis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį „CBS News“ teigė, kad JAV ir Iranas vis labiau artėja prie susitarimo. Su derybų eiga susipažinę šaltiniai sakė „CBS News“, kad į naujausią pasiūlymą įtrauktas punktas dėl laivybos atnaujinimo Hormuzo sąsiauriu, dalies užsienio bankuose laikomų įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo ir tolesnių derybų dėl taikos.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei šeštadienį paskelbė, kad Teheranas baigia rengti susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti karą su Jungtinėmis Valstijomis, pagrindinius principus. „Per priimtiną 30–60 dienų laikotarpį šie punktai bus aptarti išsamiau ir galiausiai bus sudarytas galutinis susitarimas. Šiuo metu vyksta šio susitarimo memorandumo derinimo procesas“, – jis sakė Irano transliuotojui IRIB. Anot E. Baqaei, susitarimo memorandumą sudaro 14 punktų.

Apie atsistatydinimą paskelbusi Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silinia svarstytų galimybę tapti gynybos ministre, jos patarėjas Sandris Sabajevas tai patvirtino Latvijos naujienų agentūrai LETA. Pasak patarėjo, jeigu būtų toks pasiūlymas, tai E. Silinia jį rimtai svarstytų. Jo teigimu, Latvijos saugumas visada buvo vienas iš pagrindinių ministrės pirmininkės prioritetų, ką ir parodė vyriausybės sprendimai dėl nacionalinio saugumo biudžeto ir veiksmai stiprinant gynybą.

JAV Floridos valstijai atstovaujantis Atstovų rūmų narys respublikonas Randy Fine'as ketvirtadienį vykusiame Užsienio reikalų komiteto posėdyje aptarė Rusijos karo prieš Ukrainą įtaką Baltijos valstybėms. Jis perspėjo, kad kitas Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys gali būti Lietuva, Latvija ir Estija, rašo floridianpress.com. „Pasaulyje turbūt nėra jokio kito regiono, nei šios trys nedidelės šalys, kurios taip įdėmiai stebėtų, kas vyksta tarp Rusijos ir Ukrainos.

Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ žengia į kruizinių raketų rinką, įsteigusi bendrą įmonę kartu su aviacijos ir kosmoso pramonės bendrove „Destinus“, praneša „Kyiv Post“. Anot leidinio „The Financial Times“, projektas pavadinimu „Rheinmetall Destinus Strike Systems“ 2026 m. pabaigoje arba 2027 m. pradžioje pradės gaminti kruizines raketas ir balistinę raketinę artileriją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, dėl žmonių psichikos sveikatos problemų, Lietuva nuo 2025 iki 2050 m. kasmet gali prarasti vidutiniškai apie 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Tokie duomenys pateikiami EBPO ataskaitoje „Ekonominiai argumentai už psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją“, kurioje analizuojama, kiek psichikos sveikatos problemos kainuoja vyriausybėms EBPO ir ES šalyse.

Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sanchezą skraidinusiam lėktuvui sekmadienį dėl techninių problemų teko avariniu būdu leistis Turkijoje. Ispanijos vyriausybė patvirtino tokius žiniasklaidos pranešimus. Ispanijos premjero lėktuvas avariniu būdu leidosi Turkijoje P. Sanchezas vyko į Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimą Armėnijoje. Vyriausybė paskelbė, kad dėl šio incidento Ispanijos delegacijos nariams teko pernakvoti Ankaroje ir ryte toliau tęsti kelionę į Armėniją.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimai didinti importo muitus automobiliams iš Europos Sąjungos (ES) yra nukreipti prieš visą ES, o ne vien tik prieš Vokietiją. „Jis taikosi į visą Europą“, – F. Merzas sekmadienį sakė Vokietijos transliuotojui ARD.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas mano, kad grėsmė transatlantinei vienybei yra didesnė nei išorės priešų keliamas pavojus, todėl jis ragina Vakarų partnerius keisti padėtį. „Didžiausia grėsmė transatlantinei bendruomenei yra ne jos priešai iš išorės, bet besitęsiantis mūsų Aljanso susiskaldymas. Visi turime daryti viską, ką reikia, kad pakeistume šią pražūtingą tendenciją“, – šeštadienį socialinėje platformoje „X“ savo mintis dėstė Lenkijos premjeras.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris šeštadienį pagrasino uždrausti kai kurias palestiniečius palaikančias eitynes, ypač atsižvelgiant į tai, kad jų metu raginama pasauliniu mastu išplėsti intifadą – palestiniečių pasipriešinimą žydams. Leiboristų partijos lyderis K. Starmeris yra spaudžiamas imtis veiksmų po serijos antisemitiškų išpuolių. Šią savaitę du vyrai buvo subadyti Londono Golders Gryno rajone, kur gyvena gausi žydų bendruomenė.

Šeštadienį NATO paskelbė bendradarbiaujanti su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suprasti Vašingtono sprendimą dėl JAV karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimo 5 tūkst. dėl nesutarimų su Berlynu.

Banginis vardu Timis, kuris kelias savaites buvo įstrigęs ant seklumos prie Vokietijos krantų Baltijos jūroje, galų gale buvo išlaisvintas. Kuprotasis banginis buvo išgelbėtas nuo seklumos Vismaro įlankoje netoli Poelo salos. Šeštadienį apie 9 val. ryto jis buvo išleistas iš baržos į Šiaurės jūrą, sakė privačios gelbėjimo iniciatyvos narys Jensas Schwarckas. Laivų konvojus ryte buvo Skagerako sąsiauryje, apie 70 km nuo Skageno.

Eidamas 60-uosius metus mirė buvęs „Formulės–1“ lenktynininkas ir paralimpietis Alessandro Zanardi. Italų sportininkas mirė gegužės 1 d. vakarą. Jo šeima apie netektį paskelbė šeštadienį. A. Zanardi šeima neatskleidė mirties priežasčių. „Alexas ramiai užmigo, apsuptas savo artimųjų“, – teigiama šeimos išplatintame pareiškime.

JAV itin pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ šeštadienį paskelbė pradėjusi veiklos nutraukimo procedūras, praneša „Deutsche Welle“. Sprendimas stabdyti veiklą įsigaliojo nedelsiant – buvo atšaukti visi skrydžiai, o klientų aptarnavimo paslaugos nebeteikiamos. Bendrovė paskelbė, kad už bilietus sumokėtus pinigus keleiviai gali atgauti pasinaudoję automatine pinigų susigrąžinimo procedūra.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė, kad kitą savaitę JAV padidins importo muitus iš Europos Sąjungos (ES) įvežamiems automobiliams ir sunkvežimiams, nes ES neva nesilaiko prekybos sutarties. Pagal praėjusių metų vasarą pasiektą susitarimą, JAV taiko 15 proc. importo muitus iš ES įvežamiems automobiliams ir jų dalims. Tuo metu daugeliui kitų JAV prekybos partnerių taikomi 25 proc. muitai.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Pentagono atstovas naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad šis karių išvedimas turėtų būti baigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka siekia, kad šalis atnaujintų žemės ūkio veiklą teritorijoje, kuri nukentėjo per Černobylio atominės elektrinės (AE) avariją. Apie tai jis prakalbo po 40-ųjų Černobylio AE avarijos metinių, remdamasi Lenkijos regioniniu laikraščiu „Centrum Europy“ praneša „TVP World“. 1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje esančios Černobylio AE 4-asis reaktorius sprogo bandymo metu, o į atmosferą pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų.

Estijos prezidentas Alaras Karisas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ teigė, kad Europa privalo būti pasiruošusi kalbėtis su Rusija, kai pasibaigs pastarosios karas prieš Ukrainą, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Estijos prezidentas taip pat ragino neatmesti galimybės, kad karas gali baigtis labai greitai. Anot Estijos prezidento, Europos valstybės turėtų kartu ruoštis atnaujinti dialogą su Rusija.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pirmadienį patvirtino, kad JAV sustabdė amunicijos tiekimą Estijai bent iki karo Irane pabaigos. Anot jo, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs, Estijai gali tekti peržiūrėti anksčiau priimtus sprendimus dėl ginkluotės įsigijimo, praneša šalies visuomeninis transliuotojas ERR. Praėjusią savaitę naujienų agentūra „Reuters“ paskelbė, kad vykstant karui su Iranu JAV laikinai sustabdė ginklų tiekimą kai kuriems sąjungininkams.

Estijos parlamentaras Marko Mihkelsonas teigia, kad Estija yra sunerimusi dėl Ispanijos veiksmų, nes ši prieštarauja didesnėms gynybos išlaidoms, neleidžia JAV naudotis karinėmis bazėmis Ispanijoje, siekia draugauti su Kinija ir perka rusišką naftą ir dujas. Visa tai, pasak jo, kenkia santykiams su NATO sąjungininkėmis, rašo estų visuomeninis transliuotojas ERR.

Estijos pietryčiuose esančiame Setumos regione pasienyje su Rusija kasami prieštankiniai grioviai. Tai yra Baltijos gynybos linijos dalis, o ši prieštankinė infrastruktūra daugiausiai vystoma privačioje žemėje, bendradarbiaujant su vietos bendruomene, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Pirmojo etapo darbai prasidėjo 2025 metais, kai grioviai buvo kasami valstybinėje žemėje šalia pasienio infrastruktūros.

Helsinkio meras Danielis Sazonovas teigia, kad Suomijos sostinės savivaldybė nebūtų skyrusi darbo užmokesčio subsidijų asociacijai „Sun Ray“, jeigu tik būtų žinojusi apie jos sąsajas su Maskva, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Leidinys „Helsingin Sanomat“ savaitgalį paskelbė, kad Helsinkio miestas asociacijai „Sun Ray“ išmokėjo 45 tūkst.

Sekmadienį Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, o apklausos rodo, kad 16 metų šalį valdantis ministras pirmininkas Viktoras Orbanas gali juos pralaimėti. Pareikšti paramą V. Orbanui į Budapeštą atvyko Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos nariai. Jam paramą išsakė ir Čekijos premjeras.

Buvusi JAV viceprezidentė Kamala Harris penktadienį paskelbė svarstanti dalyvauti JAV prezidento rinkimuose 2028 metais. „Galėčiau. Galėčiau. Aš apie tai svarstau“, – 61-erių demokratė politikė sakė žmonėms konferencijos metu Niujorke. K. Harris buvo Demokratų partijos kandidatė 2024 m. JAV prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, pradėjęs savo antrąją prezidento kadenciją 2025 m. sausį.

Jungtinė Karalystė (JK) atsisakys planų perduoti Čagoso salyną po to, kai tokį žingsnį aršiai sukritikavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, šeštadienį paskelbė britų žiniasklaida. Įstatymo projektui grąžinti Indijos vandenyne esantį salyną Mauricijui nebeužteko laiko parlamente, o naujas įstatymo projektas nebus pateikiamas, remdamasi JK vyriausybės pareigūnais pranešė BBC.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įsitraukė į audringą Vengrijos parlamento rinkimų kampaniją, kur nacionalistui ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui iššūkį meta proeuropietiškas varžovas, pirmaujantis visuomenės nuomonės apklausose.