Justė Petkevičiūtė

Potvynis užpylė dalį Australijos. Didžiausia stichija per pastarąjį šimtmetį jau privertė evakuotis tūkstančius žmonių, o meteorologai įspėja, kad blogiausia dar laukia. Naujajame Pietų Velse – daugiausia gyventojų turinčioje Australijos valstijoje – užtvindyti milžiniški plotai. Ir padėtis čia kol kas negerėja – šalies pietryčius ir šiandien plauna smarkios liūtys, tad net ir Sidnėjuje vandens lygis pakilo iki kelis dešimtmečius neregėtų aukštumų.

Vokiečiai užplūdo Maljorką ir kitas Ispanijos salas, o vietiniai pyksta, nes dėl griežtų ribojimų jie priversti nekelti kojos už savo regiono ribų – tad apie Maljorką gali tik pasvajoti. O štai Europos Sąjunga svarsto, ar nereikėtų uždrausti „AstraZeneca“ vakcinos eksporto į Jungtinę Karalystę. Ispanijos Balearų salyne – vokiečių antplūdis.

Svarbi žinia visiems, kada nors nepelnytai gavusiems administracinę baudą, tačiau nesiryžusiems ieškoti teisingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo šiol savo nekaltumą teisme įrodžiusiam žmogui valstybė privalės atlyginti advokato išlaidas. Viskas prasidėjo nuo Žilvino Rumino, esą jis vairavo neblaivus. Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija.

Rusijoje gimsta robotų humanoidų veidai. Naudodami naujausias technologijas, rusų specialistai Vladivostoke kuria tikrovišką humanoidų odą, akis, plaukus. Dirbtuvės kaip iš siaubo filmo. Kūrėja specialiu prietaisu tobulina roboto humanoido akį. Naujas bendrovės „Promobot“ padalinys Vladivostoke, kur meistrai, pasitelkę 3D spausdinimo ir polimerų technologijas, kuria labai tikroviškus, iki menkiausių detalių ištobulintus humanoidų veidus.

Jau nuo kitos savaitės į mokyklų suolus galės grįžti net 45 savivaldybių pradinukai. Prie kontaktinio mokymo grįžta tos savivaldybės, kuriose sergamumas koronavirusu mažas, todėl nei pradinukams, nei jų šeimoms ar mokytojams nereikės testuotis kaupinių metodu. Yra naujienų ir abiturientams. Visose šalies mokyklose jie galės atvykti į konsultacijas.

Kai kur pridrėbė net metrą sniego. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be elektros, uždaryti teko Denverio oro uostą, o gelbėtojai skubėjo vaduoti greitkeliuose įstrigusių žmonių. Kovas pavasario į Kolorado ir Vajomingo valstijas bent kol kas neatnešė. Priešingai. Čia siaučia didžiausia pūga per pastaruosius du dešimtmečius. Kai kuriose šių valstijų vietovėse siautėja 72 km/val. vėjo gūsiai, o sniego sluoksnis jau siekia metrą.

Sostinėje duris atvėrė dar dvi ugdymo įstaigos – į klases jose atskubėjo beveik 800 pradinukų. Nuo kovo 15 d. galėjo atsidaryti dar apie 60 mokyklų, visgi to padaryti jos nespėjo. Pedagogai sako, kad rajonuose vaikų grįžimą į mokyklas temdo tėvų baimė testuotis kaupinių metodu. Valdžia jau rengia planą, kaip į klases grąžinti visus šalies pradinukus. Sostinės Baltupių progimnazijos pradinukai po trijų mėnesių pertraukos pagaliau grįžo į mokyklą.

Dubajuje parasparnių meistrai leidžiantis saulei skriejo virš įspūdingos miesto panoramos. Virš dangoraižių miesto Dubajaus mato ispanas Horacio Llorensas – penkiskart pasaulio čempionu tapęs parasparnininkas. Jis su kolega brazilu Rafaeliu Goberna įspūdinga leidžiantis saulei grožisi miesto panorama ir skrieja virš dirbtinai suformuotos Palmės salos. Visgi vyrai pasirodymą tęsia po saulėlydžio. Jau sutemus jie sklendžia virš įspūdingai apšviesto didžiausio pasaulio fontano.

Panevėžys atidarė naują vakcinavimo centrą ir jau vien šią savaitę ketina paskiepyti beveik 2000 senjorų. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje vis dar gausu ir skiepų skeptikų. Maždaug ketvirtadalis lietuvių skiepytis neketina. Sociologai sako, kad tai – daugiausia konservatyvūs, menkesnio išsilavinimo 25– 44 metų amžiaus žmonės.

Išties įspūdinga meno instaliacija Štutgarte. Baleto šokėjai pozavo, o orkestrantai kūrinius atliko milžiniškuose burbuluose. Trylika Štutgarto filharmonijos orkestro muzikantų klasikinį kūrinį atlieka kaip niekad iki šiol – burbuluose. Tai – ne tik neįprastas koncertas, bet ir fotosesija, skirta įamžinti realybę, kurioje dabar gyvename. „Karantinas ir pandemija kelia labai daug streso mums visiems, taip pat ir menininkams.

Mokslininkai atskleidžia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų skriejanti planeta – super-Žemė – yra pakankamai arti, kad ją galima būtų tyrinėti milžiniškais teleskopais. Tiesa, jie abejoja, ar ši planeta tinkama gyvybei. Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė.

Karas dėl vakcinų tęsiasi. Italija neleido iš šalies į Australiją išskraidinti ketvirčio milijono „AstraZeneca“ vakcinų. Italija piktinasi tuo, kad „AstraZeneca“ Europai šį ketvirtį pristatys tik 40 procentų žadėtų vakcinų. Australija dėl šio Italijos žingsnio kreipėsi į Europos Komisiją. „AstraZeneca“ vakcina įžiebė konfliktą tarp bene labiausiai nuo koronaviruso Europoje nukentėjusios Italijos ir Australijos.

Europos vaistų agentūra ėmėsi vertinti rusiškąją „Sputnik V“ vakciną, o Maskva žada, kad jei procesas bus sklandus, jau birželį Bendrijai pasiūlys vakcinų 50 milijonų europiečių. Tuo metu didžiausia Europos ekonomika Vokietija nuo kitos savaitės pradeda karantino švelninimą. Vokietijos restoranų, kavinių ir barų savininkai neapsikentė. Su puodais ir šaukštais jie Diuseldorfe kelia triukšmą dėl to, kad vis dar negali atsidaryti.

Berlyno zoologijos sode jau tris savaites gyvena čia gimusi mažoji gorila. Prižiūrėtojai sužinojo, kad ši mielybė – patelė ir džiaugiasi, kad ir ji vieną dieną taps mama. Prieš tris savaites pasaulį Berlyno zoologijos sode išvydusi goriliukė saugi mamos glėbyje. Iki šiol prižiūrėtojai nežinojo, ar 24-erių gorila Bibi atsivedė patelę ar patinėlį, tačiau dabar jie yra tikri – čia matote mergaitę. „Tai labai gera žinia, padėsianti tęsti gorilų išsaugojimo programą.

Iki šiol pakankamai laisvai gyvenusi Estija imasi griežtų priemonių koronavirusui sustabdyti. Šalies valdžia sako, kad padėtis ligoninėse artėja prie kritinės ribos, todėl šalis užsidaro. O Nyderlandai leido kontaktines paslaugas, tad atsidaro kirpyklos, masažų salonai. Tačiau patenkinti dėl to ne visi.  Prie Nyderlandų parlamento Hagoje – dešimtys sekso darbuotojų.

Keturi Rusijos pareigūnai, – tiek jų atsidūrė naujajame Europos Sąjungos sankcijų sąraše dėl A. Navalno įkalinimo. O Vašingtonas nusitaikė į septynis Rusijos vyriausybės narius. Visgi politikos analitikai sako, kad sankcijos vos keliems Kremliaus parankiniams yra niekinės ir jokios įtakos režimui nepadarys.

Australijos politikai vyriausybės rūmų kieme atidengė karalienės Elžbietos II-osios skulptūrą ir sako, kad prie jos nuolat fotografuojasi žmonės. Karalienė už šią dovaną jiems padėkojo vaizdo skambučiu. „Labas rytas. Na, bent man rytas, o koks laikas pas jus – nežinau“, – taip karalienė Elžbieta II kreipiasi į Adelaidės valdžios atstovus. Su jais monarchė aptaria ne tik koronaviruso situaciją, bet ir naują vyriausybės rūmų kiemo puošmeną – karalienės skulptūrą.

Čekijoje nevaldomai plintant koronavirusui, šalis ir vėl grįžo prie griežto karantino. Be to, Čekija svarsto pasekti Slovakijos pavyzdžiu, kuri patvirtino rusišką vakciną ir ketina pradėti skiepijimą ja po dviejų savaičių. Tuo metu Pasaulio Sveikatos Organizacija sako, kad šiemet pasaulis viruso dar neįveiks. 500 patikros postų ir 30 tūkstančių policininkų bei karių judėjimo ribojimams prižiūrėti. Čekijai pralaimint kovą su koronavirusu, šalyje vėl įsigaliojo itin griežtas karantinas.

Jungtinė Karalystė jau paskiepijo daugiau nei 20 milijonų žmonių ir pirmą kartą per šešis mėnesius nustatė mažiausią paros užsikrėtusiųjų skaičių. Tuo metu Izraelyje pareigūnams teko vaikyti pavasario šventę Purimą paminėti nusprendusius žydus, o olandai Amsterdame priešinosi komendanto valandai. Dalis olandų nenori laikytis koronaviruso suvaržymų ir dėl to protestuoja sostinėje Amsterdame.

Daugybė griežto karantino išvargintų lietuvių traukia į šiltus kraštus be atgalinio bilieto namo. Ypač populiarus – Kanarų salynas. Keli tūkstančiai tautiečių ten ne tik atostogauja, bet jau kurį laiką dirba ar mokosi nuotoliniu būdu. Nors dėl laiko skirtumo dieną jiems tenka pradėti 6 valandą ryto vietos laiku, saulė, įspūdinga gamta ir geras maistas atperka nepatogumus.  Treniruotė namų terasoje per pietų pertrauką. Taip sportuoja lietuviai Tenerifėje.

Proga susipažinti su viena pirmųjų kosmoso turisčių, kuri Žemę kelioms dienoms paliks jau šių metų pabaigoje. Amerikietė taps jauniausiu į kosmosą išskridusiu žmogumi. 29-erių Haley netrukus įgyvendins didžiausią savo svajonę. Jau šiais metais ji taps pirmąja ir jauniausia kosmoso turiste. Gydytojo padėjėja vaikų ligoninėje dirbančiai ir su vėžiu vaikams kovoti padedančiai Haley skrydį į kosmosą padovanojo milijardierius filantropas Jaredas Isaacmanas.

Nors vakcinų siuntos ir vėluoja, Europos Sąjungos lyderiai sako, kad iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti 70 procentų Bendrijos gyventojų. O prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad iki to laiko skiepą gaus ir du milijonai lietuvių. Vakarėlis Belgijos Lježo miesto parke toks, lyg prieš kelerius metus, o ne dabar, per pandemiją, kai draudžiama būriuotis, reikia dėvėti kaukes ir laikytis atstumo.

Belgijos ir Vokietijos uostuose sulaikyta rekordinė kokaino siunta – maždaug 23 tonos. Pareigūnai sako, kad narkotikų vertė juodojoje rinkoje keli milijardai eurų. Hamburgo pareigūnai rodo kokainą, kurį surado uosto konteineriuose. Tiesa, tai tik maža dalis ten aptiktų narkotikų. Iš viso tokiose statybinėse pakuotėse, į Hamburgą atplukdytose iš Paragvajaus, buvo net 16 tonų kokaino. „Įtarimą mums sukėlė penki konteineriai, stovėję terminale. Patikrinome juos rentgenu.

Per Europą ritasi naujų ribojimų dėl koronaviruso banga. Apie suvaržymus praneša Graikija, Suomija ir net Švedija. Pastarosios politikai bando užbėgti trečiajai viruso bangai už akių. Izraelis – priešingai – jau kalba apie visišką ekonomikos atvėrimą. Atėnų ligoninėse medikai kaunasi dėl koronavirusu užsikrėtusių žmonių gyvybių.

Vasario 24 d. Lietuvoje minima vieversio – pavasario šauklio – diena. Tiesa, pirmieji vieversiai Lietuvą pasiekė jau prieš keturias dienas, o tai reiškia, kad pavasaris gali būti labai vėlyvas. Viename sostinės parke – tikra paukščių puota. Išdidžiai pietauja genys, ryškiaspalvė zylė, gražuolis varnos giminaitis kėkštas. O sniegena, papūtusi plunksnas, dar laukia savo eilės. Visgi šiandien vieversio – pavasario šauklio – diena.

Visoje Lietuvoje smarkiai padidėjo oro tarša. Sostinėje saugią normą užterštumas viršija daugiau nei du kartus. Specialistai sako, kad tai lemia Europą pasiekusi nešvari oro masė su Sacharos dulkėmis, taip pat mažas kritulių kiekis ir įspėja šiomis dienomis vengti pasibuvimų gryname ore.

Ar pastebėjote, kad per pandemiją tapot piktesni? O gal kartais pykčio nesuvaldote? Štai jums braziliškas sprendimas – ten visas blogas emocijas galimai išlieti pykčio kambaryje. Vienas smūgis ir senas televizorius subyra į šipulius. Stipriais mostais pykčio kambaryje San Paule daiktus vieną po kito daužo dviejų vaikų mama, per pandemiją netekusi darbo. „Labai gera atsikratyti streso.

Aleksejaus Navalno bendražygiai šįvakar Briuselyje susitiks su Bedrijos užsienio reikalų ministrais. Šį susitikimą inicijavo Lietuva, kad ministrai iš pirmų lūpų išgirstų, kokias represijas Rusijoje patiria opozicija, o rytoj lengviau apsispręstų dėl sankcijų Kremliui. Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas kaltu pripažintas ir šmeižto byloje.

Miuncheno saugumo konferencijoje – Amerikos prezidento Joe Bideno debiutas. Jis atsiriboja nuo Donaldo Trumpo vykdytos politikos ir žada stiprinti bendradarbiavimą su Europa bei NATO. Lyderiai sutarė ir ieškoti būdų, kaip atremti Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes. Miuncheno saugumo konferencija – virtualiai. Tai – pirmas tarptautinės politikos renginys, kuriame debiutuoja naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

Kaimyninė Lenkija įspėja, kad jau kovoja su trečiąją koronaviruso banga. Tuo metu britiškoji atmaina įsisiautėja Čekijoje ir Slovakijoje. Pastarosios ligoninės ties griūties riba, tad savo medikus ten jau siunčia Austrija, Lenkija, Vengrija. Tuo metu Rusija skelbia patvirtinusi trečiąją vakciną nuo koronaviruso. Čekijoje siautėjanti britiškoji koronaviruso atmaina keičia valdžios planus dėl karantino švelninimo.

Po dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje atsidarė grožio salonai, kirpyklos, SPA centrai ir mažos parduotuvės. Žmonės į kai kurias jų tiesiog plūste plūsta, o pas grožio specialistus visos vietos jau užimtos mėnesiui į priekį. Atsidarė ir kai kurie didieji prekybos tinklai, atitvėrę po 300 kvadratinių metrų prekybai. Visgi atlaisvinimų euforiją lydi ir valdžios atstovų nerimas.

Žavi istorija apie šimtametes prancūzes. Štai viena jų, skaičiuodama 117-tus metus, įveikė koronavirusą ir net nežinojo, kad serga, o kita šiek tiek jaunesnė iki šiol skambina pianinu ir net ruošiasi išleisti savo albumą. Seniausia Europos moteris, kuri jau rytoj švęs 117-ąjį gimtadienį, pasveiko nuo koronaviruso. Medikai tai prilygina stebuklui, o pati sesuo Andre sako, kad visą laiką jautėsi sveika. „Ne, nežinojau, kad sergu“, – sako Ordino sesuo Andre.

Ar esate girdėję apie skraidyti išmokusius lietuvius –  žmones-paukščius ir ekstremaliausią sportą pasaulyje B.A.S.E. jumpingą? Juo užsiiminėja ir keli tautiečiai – šoka nuo įspūdingiausių pasaulio uolų, skrenda beveik 200-tų kilometrų per valandą greičiu.  Ir dar įspūdingesnis 30-mečio lietuvio ekstremalo Mariaus Čiūtos šuolis nuo 700 metrų uolos prie Gardos ežero Italijoje.

Nuo šiol tikrintis, ar neserga koronavirusu, gali ir katės bei šunys. Tiesa, ne Lietuvoje. Pietų Korėja – pirmoji šalis pasaulyje, kuri nemokamai testuoja koronavirusu užsikrėtusių šeimininkų augintinius. Nosiaryklės testas ne tik žmonėms, bet ir šunims. Kokerspanielė tiriasi nuo koronaviruso, nes karščiuoja ir sloguoja. Testas aštuonerių metų kalei nemokamas, nes virusu užsikrėtę ir jos šeimininkai. Jei testo atsakymas bus teigiamas, šuneliui teks 14 dienų izoliuotis.

Viena žiūrimiausių pasaulio renginių – kinų Naujųjų metų televizijos šou. Skaičiuojama, kad spalvingus pasirodymus šiemet visame pasaulyje stebėjo daugiau nei milijardas žmonių. Pasaulio Guinnesso rekordų knyga yra pripažinusi, kad šis televizijos šou, kurį Kinija kasmet per Naujuosius metus transliuoja šalies žmonėms ir visam pasauliui, yra žiūrimiausia laida planetoje.

Rusijoje besislapstančio, bankrutavusio ir lietuvių milijonus nusinešusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo pirkinys – Sovietų Sąjungos povandeninio laivo denis. Kremliaus propagandistai sako, kad V. Romanovas jį išgelbėjo nuo sunaikinimo ir jam įsigyti išleido paskutines kapeikas – maždaug pusę milijono dolerių. 28 metrų ilgio ir 11 metrų aukščio milžiniško povandeninio laivo denis, kur buvo sumontuota jo valdymo įranga, stūkso Nikulskajos kaime Pamaskvėje.

Tai svarbiausia diena kinų kalendoriuje, kurią žmonės triukšmingai mini daugiau nei dvi savaites. Įprastai šventiniu laikotarpiu kinai leidžiasi į tris milijardus kelionių mašinomis, lėktuvais ir traukiniais, tačiau šiemet juos gerokai varžo pandemija. Nuo didžiųjų miestų iki mažų kaimelių Kinija pasitinka Naujuosius – Metalinio Jaučio metus. Nors kinų kalendorius iš Žiurkės į Jaučio metus verčiasi tik ryt, visgi didžiosios šventės išvakarėse visoje šalyje milžiniškas sujudimas.

Aleksejaus Navalno žmona Julija išvyko iš Rusijos. Skelbiama, kad ji – Vokietijoje. Iš Rusijos ji iškeliavo po to, kai Kremlius išdavė arešto orderį Lietuvoje dabar gyvenančiam Navalno bendražygiui. Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno žmona Julija – Vokietijoje. Skelbiama, kad ji iš Maskvos vakar slapčia išskrido į Frankfurtą. Būtent Vokietijoje po apnuodijimo cheminiu ginklu „Novičiok“ medikai gelbėjo A. Navalno gyvybę, tačiau šios Julijos Navalnajos kelionės tikslas nežinomas.

Tai – didelis pasiekimas, leisiantis geriau pažinti šią planetą. Be to, Emyratai yra pirmoji arabų šalis, kurios zondas nukeliavo Raudonąją planetą. Po septynis mėnesius trukusios kelionės ir beveik 500-tų milijonų įveiktų kilometrų, Jungtinių Arabų Emyratų zondas „Hope“ – „Viltis“ – pagaliau pasiekė Marso orbitą. Misijos stebėjimo centre plojimai ir palengvėjimas po pusvalandį trukusios įtampos ir rizikingiausios misijos dalies, kai zondas lėtino savo eigą, kad jį įtrauktų Marso gravitacija.

Neįtikėtinas vaizdelis – vos už 50 eurų latvis savo vaikams namų sode įrengė tikrų tikriausią bobslėjaus trasą. Skrieti ja galima net 30 kilometrų per valandą greičiu. Kas iš tų paprastų rogių, kai savo namuose skrieti galima net 30 kilometrų per valandą greičiu. Latvis Aivis ketverių dukrai ir septynerių sūnui savo sode įrengė 170 metrų bobslėjaus trasą.

Pažeminimą Maskvoje patyręs Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Žozefas Borrelis aiškinosi Europos Parlamentui. Jis sako, kad Rusija suka autoritarizmo link, kad jos nedomina joks dialogas ir jau kalba apie sankcijas, kurias žada inicijuoti pats. Tuo metu Lietuva kartu su kaimynėmis rengia vadinamąjį Navalno sąrašą ir siekia įvesti sankcijas prisidėjusiems prie jo sulaikymo ir įkalinimo. Po fiasko Maskvoje Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis stoja prieš Europos Parlamentą.

Pietvakarių Prancūzijoje – dideli potvyniai. Dėl jo namus palikti teko tūkstančiams prancūzų. Potvyniai kilo po smarkių regione siautėjusių liūčių. Gelbėtojai prognozuoja, kad upėmis virtusios miestų gatvės nuslūgs maždaug per savaitę. 6000-ius gyventojų turintis Esblio miestelis visiškai užtvindytas. Vandens čia gerokai virš kelių, tad kaimynai gatvėje vos prasilenkia. Dalis Prancūzijos pietvakarių regiono po vandeniu atsidūrė po praūžusių liūčių.

Rusijos ambasada užsipuolė premjerę Ingridą Šimonytę, kuri pareiškė, kad Lietuva nepirks „Sputnik V“ vakcinos. Anot jos, vakciną Rusijos prezidentas  siūlo kaip dar vieną hibridinį ginklą, padedantį Maskvai skaldyti ir valdyti. Tuo tarpu Pietų Afrikos Respublika pareiškė, kad neskiepys „AstraZeneca“ vakcina, nes ši esą neefektyvi. Pietų Afrikos Respubliką praėjusią savaitę pasiekęs milijonas „AstraZeneca“ vakcinos dozių gali nueiti perniek. Šalis nusprendė ja savo medikų neskiepyti.

Šiaurinėje Indijoje nuo Himalajų atskilęs ledynas, nugarmėjo į upę ir sukėlė milžinišką potvynį, kuris nuplovė mažiausiai 200 žmonių. Gelbėtojams iš purvo ir nuolaužų išlaisvinti pavyko vos 25 žmones, kiti dingę. Akimirka, kai Indijoje nuo Himalajų kalnyno atskyla milžiniškas ledynas. Nugarmėjęs į upę, jis sukėlė staigų, viską aplink suniokojusį potvynį, kuris šiaurinėje Utarakhando valstijoje pradangino apie 200 žmonių. „Tapau liudininku to, kas atrodė, kaip Bolivudo filmo scena.

Šaltis ir sniegas kausto ne tik Lietuvą, bet ir Jungtinę Karalystę. O štai Nyderlandai su tokia žiema susiduria pirmą kartą per dešimtmetį. Tuo metu Vokietijoje vien vakar dėl slidžių kelių įvyko per 200-us avarijų. Nors ir karantinas, Anglijos gyventojai skuba džiaugtis retu svečiu – sniegu. Nuo kalnelių su čiuožynėmis leidžiasi ir maži, ir dideli. Į parkus britai patraukė po to, kai dalį rytų Anglijos vietovių nuklojo 14 centimetrų sniego sluoksnis.

Po karinio perversmo Mianmare – didžiausi protestai per dešimtmetį ir nacionalinis streikas. Šalies sostinėje žmones kariškiai vaiko vandens patrankomis. Mianmarą ir toliau drebina protestai, kurie šalyje įsiplieskė po praėjusią savaitę įtakingų generolų įvykdyto karinio perversmo. Dešimtys tūkstančių žmonių protestuoja jau trečią dieną iš eilės. Tai – didžiausia nepasitenkinimo banga Mianmare per daugiau nei dešimtmetį.

Koronaviruso pandemija ir toliau didina darbo nebeturinčių žmonių gretas. Registruotų bedarbių šalyje jau beveik tiek pat, kiek ir per didžiąją ekonomikos krizę. Užimtumo tarnyba sako, kad labiausiai nukentėjo jaunimas. Jų gretose bedarbių skaičius išaugo dvigubai. Taip pat moterys. Pirmą kartą per penkerius metus darbo neturi daugiau moterų nei vyrų. Tuo metu ekonomistų prognozės nieko gero nežada. Toks nedarbo augimas – dar ne pabaiga.

Prancūzija siekia dar labiau sugriežtinti gyvūnų gerovės įstatymus. Parlamente kelią skinasi pataisos, kurios uždraus gyvūnus cirke ar kituose pasirodymuose. Paskutines dienas skaičiuoja ir audinių ūkiai – juos taip pat planuojama uždaryti. Jei Prancūzijoje įsigalios naujas gyvūnų gerovės įstatymas, štai tokių pasirodymų su delfinais šalies delfinariumai rengti nebegalės. Įstatymą parengusi valdančiosios prezidento Emmanuelio Macrono partijos narė aiškina kodėl.

Milijoninės vertės pastatas sostinės centre ir jame įsikūrusi „Miško brolių“ draugija bei jos įkūrėjas Laisvės premijos laureatas Albinas Kentra – teismo metami į gatvę. Teismas nusprendė kad pastatas priklauso valstybei. Draugija įrodinėja, kad jau tris dešimtmečius muziejumi virsti turėjusį pastatą prikėlė iš griuvėsių ir visą šį laiką tvarkė kaip savo nuosavybę, tad teismo sprendimą ketina skųsti.