Jokūbas Šiuipys

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį nusprendė nepradėti tyrimo dėl ekspremjero Gintauto Palucko sutuoktinės Ilmos Paluckės įdarbinimo Vilniaus rajono poliklinikoje aplinkybių. Tokį sprendimą komisija priėmė įvertinusi anksčiau surinktą papildomą informaciją apie I. Paluckės įdarbinimą įstaigoje, kuriai vadovauja buvęs G. Palucko patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas.

Vilniaus rajone antradienį vilkiko puspriekabėje rasta apie 20 palečių įvairių alkoholinių gėrimų, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis, informavo policija. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį apie 17.03 val. Vilniaus rajone, Nemėžio miestelyjė, policijos pareigūnai pagal gautą informaciją patikrino vilkiką „Volvo“, kurio puspriekabėje rasta ir paimta apie 20 palečių (tikslus kiekis nustatinėjamas) įvairių alkoholinių gėrimų nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis.

Europoje gilėjant būsto įperkamumo krizei, Europos Parlamentas (EP) ieško sprendimų, kaip pažaboti augančias nekilnojamojo turto ir nuomos kainas bei didėjančią socialinę atskirtį. Kai kuriose Europos valstybėse būsto krizė jau išprovokavo gyventojų protestus, o Lietuvos europarlamentarai įspėja, kad panaši socialinė įtampa ateityje gali kilti ir mūsų šalyje.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo privalo dalyvauti tiek pati Ukraina, tiek Europa. Šalies vadovo teigimu, susitikimai, kuriuose suverenių valstybių ateitis būtų sprendžiama joms nedalyvaujant, yra nepriimtini ir pavojingi. „Iš tikrųjų tokio pobūdžio formatai yra labai pavojingi. Pirmiausia jie yra nepriimtini, kad Europa nedalyvauja šiose derybose, kad Ukraina netgi nėra kviečiama į tokio pobūdžio susitikimą.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia dar neapsisprendęs, ar dalyvaus 2027 metų Vilniaus mero rinkimuose. Pasak jo, sprendimas turėtų paaiškėti lapkričio 13–14 dienomis. „Dar neapsisprendžiau. Esu pažadėjęs sprendimą pranešti lapkričio 13–14 dieną, taip sutarėme su partijos skyrių bičiuliais“, – pirmadienį žurnalistams sakė J. Taminskas. Paklaustas, ar lapkričio 14 dieną jau bus pristatytas kandidatas į sostinės merus, ministras konkretaus atsakymo nepateikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia ne tik sunaikinti Ukrainos valstybingumą, bet ir susilpninti visą Europą, teigia Vokietijos istorikas, Tiubingeno universiteto Rytų Europos istorijos profesorius, Rytų Europos istorijos ir regiono studijų instituto (vok. Institut für Osteuropäische Geschichte und Landeskunde) direktorius Klausas Gestwa. Pasak jo, net ir pasitraukus dabartiniam Kremliaus vadovui, Rusijos imperialistinės ambicijos savaime neišnyktų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė rinkti papildomą informaciją dėl konservatoriaus Mindaugo Lingės iškeltų klausimų apie finansų ministro Taurimo Valio ankstesnę veiklą Šeimos kredito unijoje ir galimai nedeklaruotus ryšius. Komisija papildomos informacijos prašys iš nacionalinio plėtros banko ILTE, Šeimos kredito unijos, Registrų centro bei Finansų ministerijos.

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino tikslas kare prieš Ukrainą apsiriboja Donbaso užėmimu. Šalies vadovo teigimu, Maskva siekia gerokai daugiau, o reikalavimai dėl Ukrainos teritorijų gali būti tik pretekstas vilkinti taikos derybas. „Man tikrai kyla labai rimtų abejonių, ar V. Putino tikslas tikrai yra Donbasas.

Seimui ketvirtadienį pateiktas įstatymo projektas, kuriuo patvirtintas Europos Sąjungos (ES) Tarybos sprendimas, leidžiantis nėščioms ar pagimdžiusioms Europos Parlamento (EP) narėms laikinai įgalioti kitą europarlamentarą balsuoti jų vardu. Po pateikimo už pataisas balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 22 parlamentarai.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nusprendė grąžinti tobulinti parlamentaro Igno Vėgėlės inicijuotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už per visuomenės informavimo priemones išsakytus grasinimus nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. Už sprendimą grąžinti projektą iniciatoriui tobulinti balsavo 5 komiteto nariai, 3 susilaikė.

Seimas antradienį svarstys Vyriausybės inicijuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo ir susijusių teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama išplėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti jų finansavimą nepriklausomai nuo asmenų šeiminės padėties bei suderinti teisinį reguliavimą su Konstitucija. Įstatymo projektu numatoma sudaryti galimybes valstybės finansuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas gauti ir vienišoms moterims, atitinkančioms nustatytas medicinines sąlygas.

Vyriausybei kitų metų valstybės biudžete gynybai numačius skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – apie 4,8 mlrd. eurų, opozicijos atstovai kelia klausimą, ar tokio finansavimo pakaks suplanuotiems kariuomenės pajėgumams išvystyti. Tuo metu valdantieji pabrėžia, kad vertinant gynybos poreikius svarbu atsižvelgti ne tik į skiriamų lėšų dydį, bet ir į konkrečius valstybės įsipareigojimus bei jų įgyvendinimą.

Užsienio reikalų ministerija (URM) atnaujino kelionių į Rusiją rekomendacijas, papildydama jas įspėjimais dėl galimų plaučių maro atvejų Irkutsko regione ir Ukrainos atsakomųjų smūgių Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Kaip Eltai nurodė ministerija, kelionių į Rusiją įspėjimo lygis nesikeičia – Lietuvos piliečiams ir toliau rekomenduojama nevykti į šią šalį, o šiuo metu joje esantiems – nedelsiant išvykti.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas laikosi pozicijos, kad Rusijos reperio Ališero Morgenšterno koncertas sostinėje neturėtų įvykti. Vis dėlto, anot jo, šiuo metu tarp institucijų vykstantis susirašinėjimas dėl atlikėjo įleidimo į Lietuvą „neduoda daug vilties“. „Man atrodo, niekas nepasikeitė nuo to karto, kai mes neįleidome prieš tai buvusius kartus šito veikėjo į Lietuvą.

Incidentas, kai kaukėti ir ginkluoti lydintys asmenys iš Baltarusijos mėgino neteisėtai per sieną į Latviją pervesti nelegalių migrantų grupę, yra papildoma eskalacija, sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jo vertinimu, situacija sudėtingėja, todėl nerimaujama, kad panašių provokacijų gali pasitaikyti ir Lietuvos pasienyje. Vis dėlto, ministro teigimu, šalis yra tam pasiruošusi.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujai redakcijai ir susijusiems teisės aktų pakeitimams. Už komiteto patobulintą įstatymo projektą balsavo 6 komiteto nariai, prieš balsavusių nebuvo, vienas parlamentaras susilaikė. Vyriausybės siūlomais pakeitimais siekiama didinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, užtikrinti šių paslaugų saugumą bei kokybę.

Politinių partijų lyderiai iš esmės sutaria, kad Lietuva turėtų didinti visuomenės pasirengimą gynybai. Tačiau jų pozicijos dėl visuotinio šaukimo įgyvendinimo iki 2030 metų skiriasi.  Vieni parlamentinių partijų atstovai sako, kad pagrindinis iššūkis visuotiniam šaukimui yra politinės valios stoka. Kiti akcentuoja infrastruktūros, instruktorių ir kitų kariuomenės pajėgumų trūkumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad per pastarąjį vizitą Niujorke trumpai kalbėjosi su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Donaldu Trumpu. Jis, anot šalies vadovo, teigiamai įvertino Lietuvos sprendimus gynybai skirti daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei ilgalaikius susitarimus dėl amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų pirkimo.

Rusijai siekiant hibridinėmis atakomis skleisti baimę ir skaldyti Vakarų visuomenes, Lietuva ir jos sąjungininkės daro daugiau, nei yra matoma viešai, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, visuomenę būtina informuoti apie egzistuojančias grėsmes, tačiau kartu svarbu jų nepervertinti ir neskatinti nepagrįstos baimės. Premjero teigimu, viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug kalbama apie Rusijos keliamas grėsmes, tačiau dalis valstybių ir NATO pasirengimo nėra matoma visuomenei.

Rusijai siekiant hibridinėmis atakomis skleisti baimę ir skaldyti Vakarų visuomenes, Lietuva ir jos sąjungininkės daro daugiau, nei yra matoma viešai, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Pasak jo, visuomenę būtina informuoti apie egzistuojančias grėsmes, tačiau kartu svarbu jų nepervertinti ir neskatinti nepagrįstos baimės. Premjero teigimu, viešojoje erdvėje pastaruoju metu daug kalbama apie Rusijos keliamas grėsmes, tačiau dalis valstybių ir NATO pasirengimo nėra matoma visuomenei.

Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad migracija Lietuvoje tapo visuomenę įelektrinančia tema, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. Vis dėlto, anot jo, sprendžiant migracijos keliamus iššūkius turi būti užtikrinama religijų laisvė ir tolerancija. „Galbūt galvojom, kad tik Vakarų Europai tai yra toks didesnis iššūkis, bet vis dėlto tai yra tikrai visuomenę įelektrinanti tema ir Lietuvoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad nepaisant to, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karių skaičius Europoje mažėja, labai didelis pliusas, kad dalis jų rotacijos principu ir toliau bus dislokuota būtent Lietuvoje. Pasak jo, tai galima laikyti savotišku paskatinimu Lietuvai.

Briuselyje vykstančiame susitikime Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai sutarė dėl 6,6 mlrd. eurų karinės paramos Ukrainai, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. „Iš mirties taško išjudėjo taikos priemonės – 6,6 mlrd karinės paramos Ukrainai – sprendimas. Sutarta judėti šiuo klausimu į priekį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė R. Kaunas.

Viešojoje erdvėje daugėjant perspėjimų dėl galimų Rusijos provokacijų, Lietuvos valstybės vadovams svarbu ne tik informuoti visuomenę apie kylančias grėsmes, bet ir aiškiai komunikuoti šalies pasirengimą į jas reaguoti, sako ekspertai. Jų teigimu, informacijos trūkumas gali sudaryti sąlygas plisti gandams, tačiau kalbant apie grėsmes svarbu nekurti bereikalingo nerimo.

Su Baltarusija arba Kaliningrado sritimi besiribojančių savivaldybių parengties pareigūnai sako, kad karinės grėsmės atveju gyventojai būtų evakuojami iš anksto numatytais maršrutais. Vis dėlto jie pripažįsta, kad masinės evakuacijos metu problemų galėtų kelti transporto trūkumas, užkimšti keliai bei specialiųjų poreikių turinčių žmonių išvežimas. Ypač sudėtinga situacija galėtų susidaryti Baltarusijos pasienyje esančioje Dieveniškių kilpoje.

Laurai Matjošaitytei ketvirtadienį neatvyksiant į Seimo posėdį, kuriame planuojama spręsti dėl jos atleidimo iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), parlamentarė Agnė Širinskienė sako, kad klausimo svarstymas jai nedalyvaujant kelia teisinių abejonių. Vis dėlto, pasak jos, jeigu ateityje būtų nustatytas tyčinis vengimas atvykti, Seimas galėtų ieškoti kitų sprendimo būdų.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino Europos Sąjungos (ES) lengvatinės gynybos paskolos SAFE lėšų administravimo Lietuvoje tvarką.  Pagal ją už šalies gynybos investicijų plano įgyvendinimą bus atsakinga Krašto apsaugos ministerija (KAM), o Finansų ministerija Europos Komisijai (EK) teiks mokėjimo prašymus. Kaip jau skelbta, Lietuvai pagal SAFE priemonę suteikta galimybė gynybos reikmėms pasiskolinti iki 6,375 mlrd. eurų.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai antradienį ketinant nagrinėti su visuomeninio transliuotojo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene susijusį klausimą, dalis Tarybos narių pasisako už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas viešai. Vis dėlto galutinį sprendimą dėl šio klausimo nagrinėjimo viešumo Taryba priims prieš pradėdama posėdžiauti.

Iš priedangoms skirtų 30 mln. eurų kol kas panaudoti tik 3,7 mln. eurų, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. Dėl to, jo teigimu, šis klausimas savivaldybių darbotvarkėse turi būti prioritetinis. „Valstybė 2025–2026 metams skyrė 30 mln. eurų iš valstybės Gynybos fondo, kol kas panaudota tik 3,7 milijono“, – penktadienį po susitikimo su savivaldybių merais Vyriausybėje kalbėjo M. Sinkevičius.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) metu planuoja susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas. „Yra planuojami susitikimai (…) su (JAV valstybės sekretoriumi – ELTA) Rubio“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė R. Motuzas.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia reguliarų Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame bus apžvelgta saugumo situacija, aptartas integruotos oro gynybos sistemos ir antidroninės gynybos priemonių vystymas. Posėdyje taip pat bus vertinamas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto vykdymas bei pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių įsigijimų eiga.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį svarstys galimus pažeidimus vykdant Raudondvario dvaro viešuosius pirkimus bei futbolo klubo „Žalgiris“ prezidento Andriaus Tapino sūnaus įdarbinimo šiame klube aplinkybes. Kaip Eltai nurodė VTEK, dėl Raudondvario dvaro į komisiją kreipėsi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.  Tuo metu, kas pateikė kreipimąsi dėl A. Tapino sūnaus darbo futbolo klube, komisija neatskleidžia.

Į Lietuvą įskridusį droną neutralizavus NATO oro gynybos misiją regione vykdantiems italų naikintuvams, šios šalies gynybos ministras Guido Crosetto pabrėžė, kad tokie incidentai rodo sąjungininkų pajėgų buvimo rytiniame NATO flange svarbą. „Būtent dėl tokių incidentų mūsų karių buvimas rytiniame flange yra labai svarbus – jis užtikrina kolektyvinį saugumą.

Kitą savaitę Baltarusijoje planuojamą dar vieną specialiojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Johno Coale'o apsilankymą ir Vašingtono dialogą su Minsku Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovai vertina kaip didinantį Aliaksandro Lukašenkos pasitikėjimą savimi.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvai yra žinoma apie planuojamą specialiojo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Johno Coale'o vizitą Baltarusijoje. Vyriausybės vadovo teigimu, tikėtina, kad JAV pareigūnas lankysis ir Vilniuje. „Specialusis pasiuntinys J. Coale'as planuoja lankytis Baltarusijoje. Man atrodo, net buvo publikacijos, kur tariamasi dėl didelio kiekio, kelių šimtų įkalintų asmenų, režimo įkalintų asmenų paleidimo.

Iš Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkės pareigų patraukta olimpietė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė teigia kol kas liekanti Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Vis dėlto parlamentarė sako, kad galutinį sprendimą dėl savo ateities priims po pokalbio su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi bei švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene. „Vakar buvome susitikę su pirmininku Juozu Oleku ir tikrai pasikalbėjau apie savo, mūsų likimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad prasidedanti Seimo rudens sesija taps atskaitos tašku Vyriausybei ir naujai suformuotai koalicijai susitelkti bei įgyvendinti likusius kadencijos darbus. Šalies vadovas taip pat ragina išlaikyti investicijas į gynybą ir imtis realių sprendimų dėl blogėjančios demografinės situacijos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė išvadai, kuria siūloma nepritarti Seimo narės Gintarės Skaistės iniciatyvai gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) neapmokestinti dalies darbdavio darbuotojui išmokamos pašalpos gimus vaikui ar jį įsivaikinus. Vyriausybė pritarė įstatymo projekto siekiui skatinti gimstamumą ir kurti palankesnes sąlygas auginti vaikus, tačiau nepritarė siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako jau žinantis, kas galėtų tapti naujuoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu. Vis dėlto kandidato pavardės ministras kol kas neatskleidžia. „Žinau, bet dar nesakysiu“, – trečiadienį žurnalistams teigė M. Katelynas, paklaustas, ar jau aišku, kas bus paskirtas VSAT vadovu. Pasiteiravus, kada visuomenei galėtų būti pranešta apie kandidatą į tarnybos vadovus, ministras teigė besitikintis, kad tai paaiškės dar rugsėjį.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius su kultūros ir finansų ministrais žada ieškoti sprendimų dėl prastėjančios Klaipėdos centrinio pašto pastatų būklės. Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus teigia, kad savivaldybė galėtų perimti objektą ir pati rūpintis jo sutvarkymu, jeigu tam būtų skirtas valstybės finansavimas. „Tikrai turėsime grįžti prie šitos temos. (...) Kultūros ministrui grįžus iš komandiruotės šitą klausimą kelsiu, nes jis svarbus ir valstybei, ir savivaldai.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė, pastaruoju metu sulaukusi klausimų dėl savo profesinės veiklos Kauno rajono savivaldybėje ir viešojoje įstaigoje „Raudondvario dvaras“, tikino darbą bei karjerą kūrusi savarankiškai.  A. Sinkevičienė pabrėžė savivaldybėje pradėjusi dirbti dar 2013 metais, iki santuokos, o į karjeros valstybės tarnybą pateko laimėjusi centralizuotą konkursą.

Komentuodama Seimo nario Igno Vėgėlės kelionę į Briuselį susitikti su Kinijos atstovais, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad parlamentaras šiuo atveju neatstovauja Lietuvai, Vyriausybei ar Seimui. Pasak jos, politikas gali atstovauti nebent sau ar parlamentarų grupės pozicijai. „Tikrai parlamentarai turi teisę važiuoti į Briuselį, susitikinėti – čia nėra uždrausta. Tik reikia suprasti, kad šiuo atveju ponas Vėgėlė atstovauja tik ponui Vėgėlei.

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatoma iki 2028 m. modernizuoti ne mažiau kaip 1 tūkst. priedangų, taip pat atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą ir stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą. Plane numatyta, kad iki 2028 m. trečiojo ketvirčio turėtų būti modernizuota ne mažiau kaip 1 tūkst. priedangų – sustiprintas jų atsparumas ir (ar) jos pritaikytos asmenims su negalia.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė 2027–2029 metų neformaliojo švietimo strategijai. Ja siekiama didinti neformaliojo švietimo prieinamumą įvairaus amžiaus vilniečiams, plėsti veiklų pasiūlą, tobulinti finansavimo modelį bei sukurti vieningą informavimo apie mieste vykstančias veiklas sistemą.

Valstybės kontrolei (VK) konstatavus, kad dabartinė ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų sistema nespėja atliepti augančių Lietuvos kariuomenės poreikių, Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina jau vykdanti pokyčius pirkimų procesams spartinti. Vis dėlto gynybos ekspertai taip pat akcentuoja, kad reikšmingai augant finansavimui, dabartinę įsigijimų sistemą būtina pertvarkyti. VK audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė dviejų sostinės lopšelių-darželių struktūros pertvarkai. „Žemuogėlėje“ nebebus steigiamos grupės, kuriose ugdymas vykdomas rusų kalba, o „Pakalnutėje“ – grupės, kuriose ugdymas vykdomas lenkų kalba. Abiems sprendimų projektams sostinės savivaldybės taryba pritarė bendru sutarimu.

Vyriausybė vėluoja Seimui pateikti beveik 80 išvadų dėl įstatymų projektų. Ministrų dėmesį į šią problemą atkreipęs premjeras Mindaugas Sinkevičius ragino kolegas sparčiau atlikti darbus. Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, ar tokie raginimai padės ir pažymėjo, kad dėl užsitęsusio išvadų rengimo dalis klausimų parlamente tiesiog įstringa. Artėjant Seimo rudens sesijai, M. Sinkevičius paragino ministrus peržiūrėti jų vadovaujamose ministerijose rengiamas Vyriausybės išvadas.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad nuo 2022 m., kai buvo priimtas sprendimas susieti pagrindinio išsilavinimo įgijimą su pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais, nebuvo tinkamai pasirengta šio reikalavimo įgyvendinimui. Todėl, anot jo, dabar reikėtų padaryti pauzę ir iš naujo įvertinti situaciją. „Aš manau, kad nuo sprendimo priėmimo, nuo 2022 metų, niekas nebuvo padaryta.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Vilniaus rajono taryboje Waldemaras Urbanas sako matantis galimybę pritarti Rakonių mokyklos pastato perdavimui Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS). Vis dėlto, anksčiau tokiu siūlymu abejojęs politikas galutinę poziciją dar ketina aptarti su frakcijos kolegomis. Kaip skelbė LRT, Vilniaus rajone veikianti Tado Kosciuškos šaulių kuopa dėl patalpų į savivaldybę kreipėsi dar prieš metus.