Jadvyga Bieliavska

Seimas pavasario sesijoje ketina svarstyti Švietimo įstatymo pataisas, siūlančias suteikti galimybę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei savivaldybėms per bandomuosius projektus ištirti planuojamas įgyvendinti būsimas reformas. Iniciatyvos autorius Seimo narys liberalas Simonas Kairys siūlo į įstatymą įtraukti naują sąvoką – bandomasis projektas.

Didžiosioms šalies savivaldybėms ieškant sprendimų, kaip mažinti spūstis, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys siūlo lygiateise keleivine transporto priemone pripažinti ir tramvajų. Tai numatančias įstatymų pataisas įregistravęs politikas sako, kad vis aktyviau svarstoma galimybė keleivių vežimui panaudoti tramvajų, tačiau iki šiol, kaip miesto keleivinio transporto priemonė, tramvajus apskritai nėra niekaip reglamentuotas.

Planuojantiems įvaikinti vaiką siūloma numatyti pareigą atsižvelgti į kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų nuomonę dėl tokių tėvų ketinimų. Tai siūlančias Civilinio kodekso (CK) pataisas įregistravo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas liberalas Vitalijus Gailius.  Jei Seimas pritartų, įvaikinant vaiką, kaip ir globos (rūpybos) atveju, reikėtų gauti vyresnių nei 16 metų kartu gyvenančių nepilnamečių vaikų rašytinį sutikimą įvaikinti.

Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica siūlo panaikinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąją „neapykantos kalbą“, išskyrus atvejus, kai viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe. Ketvirtadienį tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravęs politikas mano, kad tai turi būti ne įstatyminio reglamentavimo, o etikos normų sritis.

Seime minint Laisvės gynėjų dieną, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis sako, kad prieš 35 metus laisvę gynėme nuo tankų, o šiandien ją vėl tenka ginti nuo neapykantą ir melą skleidžiančios botų armijos. „Šiandien valstybę vėl tenka ginti nuo kitos armijos – neapykantą ir melą skleidžiančios botų armijos.

Už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės 2025 metų Laisvės premija įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui. Antradienį, minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį, istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje šį apdovanojimą jam įteikė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.  Už tai, kad T. Šernui būtų skirta Laisvės premija, pernai lapkričio 18 d. vieningai balsavo 103 Seimo nariai.

Minint Laisvės gynėjų dienos 35-metį, 2025 metų Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės bus įteikta vieninteliam Medininkų tragediją išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios kunigui Tomui Šernui. Iškilminga apdovanojimo ceremonija vyks istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.  Lietuvos Sąjūdžio savanoris, nepriklausomybės ir laisvės idėjos puoselėtojas T. Šernas yra 16-asis Laisvės premijos laureatas.

Kreipdamasis į Seimo Kovo 11-osios Akto salėje susirinkusius Laisvės gynėjus parlamento vadovas Juozas Olekas akcentavo, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje jų pasirinkimas primena, kad laisvė reikalauja budrumo, o valstybės saugumas prasideda nuo žmonių, kurie yra pasirengę ją ginti ne žodžiais, o veiksmais. „Šiandien su ypatinga pagarba kreipiuosi į jus, 1991-ųjų sausį stojusius ginti atkurtos Lietuvos valstybės.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse apžvelgti įvykius, atvedusius Lietuvą iki nepriklausomybės atkūrimo, parlamento rūmuose rinksis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo surengtame forume bus diskutuojama apie šalies gynybos organizavimą prieš 35 metus ir svarbiausių institucijų atkūrimą. Sveikinimo žodį forumo dalyviams tars Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė socialdemokratė Indrė Kižienė įregistravo įstatymų pataisas, leisiančias užtikrinti, kad žmonės su negalia, kuriems darbingumo lygis buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus pagal ankstesnę, iki 2024 metų galiojusią tvarką, neprarastų savo socialinių garantijų ir išmokų.

Artėjant 35-osioms sausio įvykių metinėms, šeštadienį Vilniuje rengiamas tradicinis tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“. Jis skirtas pagerbti žuvusiųjų 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir vėliau nuo sužalojimų mirusiųjų atminimą. Nuo 1992 metų organizuojamo bėgimo dalyviai iš Lietuvos ir užsienio įveiks simbolinį 9 km maršrutą nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto. Visi finišavusieji tradiciškai bus apdovanoti atminimo medaliais.

Seimas pavasario sesijoje ketina sugrįžti prie pernai pradėtų svarstyti įstatymo pataisų, leisiančių sumažinti dėl mažareikšmių autoįvykių miestuose susidarančias spūstis.  Parlamentarai ketina apsispręsti dėl rekomendacijos eismo įvykio dalyviams atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir tik po to pildyti įvykio deklaraciją, jeigu sutariama dėl  įvykio kaltininko.

Iki šių metų sausio 16 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) laukia gyventojų pasiūlymų dėl įstatymo pataisų, siūlančių neskirti parlamento apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės pareigas einantiems valstybės politikams. Išplėsti asmenų, kuriems negali būti skiriamas šis Seimo apdovanojimas, sąrašą pernai lapkričio pabaigoje pasiūlė opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas kartu su kitais parlamentarais.

Nuo kitų metų ūkininkams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos bus atlyginama ne tik vilkų, bet ir rudųjų lokių bei lūšių ūkiniams gyvūnams padaryta žala.  Tokius pokyčius šių metų birželio 30 d. įteisino Seimas, priėmęs Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Lino Jonausko inicijuotas įstatymo pataisas.  „Medžiotojai skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu gali būti net apie 30 lokių.

Siūloma įpareigoti „Regitrą“ iš anksto informuoti vairuotojus SMS žinute arba elektroniniu paštu apie besibaigiantį jų transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo terminą.  Tai numatančias įstatymo pataisas įregistravo Mišrios parlamentarų grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Seimas 2028-uosius metus paskelbė Lietuvos mokslo pasiekimų ir švietėjo Martyno Počobuto, Lietuvos laisvės lygos ir jo įkūrėjo Antano Terlecko bei vieno iš 1863–1864 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus metais.  Tai numatantį Seimo nutarimą praėjusį vieningai palaikė 74 Seimo nariai. 2028 m. sukanka 300 metų, kai gimė iškilus švietėjas, Vilniaus universiteto rektorius, Universiteto observatorijos vedėjas, astronomas, matematikas, kalendorių leidėjas M. Počobutas.

Antradienį, prieš Kalėdas, Seimas užbaigė rugsėjo 10 d. prasidėjusią rudens sesiją. Seimo pirmininko Juozo Oleko nuomone, politikai gali didžiuotis patvirtintu kitų metų šalies biudžetu, mokestiniais sprendimais, antros pensijos pakopos reforma, švietimo ir sveikatos įstaigų išsaugojimu regionuose. „Šie sprendimai leidžia sakyti, kad sesija buvo sėkminga. Manau, kad tuos darbus reikės tęsti toliau“, – antradienį žurnalistams sakė J. Olekas.

Parlamentarai nepritarė teisininkės, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės Nerijos Stasiulienės kandidatūrai į Seimo kontrolieriaus pareigas.  Antradienį per slaptą balsavimą šią Seimo pirmininko Juozo Oleko pateiktą kandidatūrą palaikė 43 parlamentarai, 55  buvo prieš, 11 susilaikė.  Paiškėjus balsavimo rezultatui, J. Olekas apgailestavo, kad N. Stasiulienės kandidatūra nesulaukė Seimo narių palaikymo.  „Labai gaila, būtume turėję gerą kontrolierę.

Socialdemokratams pasiūlius, iš antradienio Seimo darbotvarkės išbrauktas liberalų inicijuotas rezoliucijos projektas, siūlantis hibridine ataka pripažinti kontrabandą gabenančių oro balionų ir bepiločių orlaivių panaudojimą iš Baltarusijos teritorijos prieš Lietuvą. Už tai, kad šio klausimo neliktų paskutiniame rudens sesijos posėdyje, balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 42, susilaikė 5 parlamentarai.

Seimas pradėjo svarstyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriaus Daliaus Jatužio kandidatūrą į Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko pareigas.  Tai numatantį nutarimo projektą šią savaitę parlamentui pristatęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas pretendentą įvardijo kaip profesionalą ir gerą administratorių, tinkamą šioms pareigoms. Jo įsitikinimu, D. Jatužio paskyrimas vadovu sustiprins Nacionalinės sveikatos tarybą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) pritarė antrai kadencijai į generalinės prokurorės pareigas teikiamai Nidos Grunskienės kandidatūrai.  Toks sprendimas priimtas trečiadienį vykusiame TTK posėdyje, išklausius kandidatę, jai atsakius į Seimo narių klausimus. Parlamentarai domėjosi prokurorų atliekamais tyrimais, mikroklimatu generalinėje prokuratūroje.  „Tai pirmas asmuo per 35 nepriklausomos Lietuvos metus siūlomas antrai generalinio prokuroro kadencijai.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomoms liberalo Andriaus Bagdono inicijuotoms įstatymo pataisoms, siūlančioms įpareigoti Migracijos departamentą iš anksto informuoti gyventojus apie besibaigiantį jų paso ar asmens tapatybės kortelės galiojimą. Kaip pažymima Ministrų kabineto nutarime, gyventojai tokią galimybę jau turi, tad siūlymas iš esmės jau yra įgyvendintas praktikoje taikomomis priemonėmis.

Vyriausybė pritaria Seimo liberalo Andriaus Bagdono iniciatyvai ištaisyti teisinę spragą, dėl kurios 18–19 metų jaunuoliai, dar neįgiję vidurinio išsilavinimo, negali būti policijos rėmėjais ar jaunaisiais policijos rėmėjais.  Siūlydamas praplėsti jaunųjų policijos rėmėjų sampratą, Ministrų kabinetas savo priimtame nutarime pasiūlė įstatyme numatyti išlygą.

Vertindamas bendruomenių pilietiškumą ir veiklumą, Seimas 2027-uosius metus paskelbė Vietos bendruomenių metais. Ketvirtadienį tai numatantį nutarimą, kurį inicijavo Seimo socialdemokratė Modesta Petrauskaitė, vienbalsiai palaikė 73 Seimo nariai.  Dokumente akcentuojama vietos bendruomenių reikšmė įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinę regioninę politiką. Jame taip pat deklaruojamas siekis stiprinti vietos bendruomenes kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą.

Seimas imasi svarstyti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2028-ųjų metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.  Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu po pateikimo jas palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 2. Projektą svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Planuojama, kad pavasario sesijoje klausimas sugrįš į plenarinę posėdžių salę.

Seimas leido savivaldybių institucijoms prižiūrėti laivybą vidaus vandenyse. Joms taip pat suteikta teisė tikrinti tokių laivų keleivių bilietus. Už tai numatančias Vidaus vandenų transporto kodekso pataisas ketvirtadienį vienbalsiai balsavo 72 Seimo nariai.  Įsigaliojus naujam reguliavimui, valstybinę laivybos vidaus vandenyse priežiūrą atliks ne tik Transporto saugos administracija, bet ir savivaldybių institucijos ir jų įgalioti viešieji juridiniai asmenys.

Seimui padidinus komitetų narių skaičių, į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) dirbti sugrįžo Mišrios parlamentarų grupės narys Vytautas Sinica.  Tokį nutarimą ketvirtadienį patvirtino Seimas. Už tokius pokyčius balsavo 61 Seimo narys, 1 susilaikė.  Perėjęs į NSGK V. Sinica pasitraukė iš Biudžeto ir finansų komiteto (BFK), kuriame dabar yra 11 parlamentarų.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė parlamento pirmininko Juozo Oleko pateiktai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės, teisininkės Nerijos Stasiulienės kandidatūrai į Seimo kontrolierės pareigas.  Trečiadienį vykusiame posėdyje jos kandidatūrą ŽTK nariai palaikė bendru sutarimu.  Prisistatydama komiteto nariams N. Stasiulienė sakė, kad turi 30 metų darbo patirtį viešajame sektoriuje.

Parlamentarai svarstys siūlymą sudaryti Seime naują, nuolat veikiančią Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją. Tai numatančias Seimo statuto pataisas, kurias antradienį parlamentui pateikė socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, vienbalsiai palaikė 64 Seimo nariai. Projektas keliaus į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o plenarinėje salėje jis vėl atsiras pavasario sesijoje.

Seimas linkęs keisti valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos skaičiavimo tvarką. Antradienį parlamentarai po svarstymo bendru sutarimu pritarė įstatymo pataisoms, siūlančioms nesieti PSD įmokos su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei Seimas pritartų, nuo 2027-ųjų valstybės lėšomis draudžiamų asmenų PSD įmoka būtų susieta su dirbančiojo įmoka ir sudarytų 50 proc. jo PSD įmokos.  Nuo 2028 m. siūloma šią įmoką kiekvienais metais didinti 5 proc.

Parlamento pirmininkas Juozas Olekas Seimo kontroliere siūlo skirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narę, teisininkę Neriją Stasiulienę. Jis įregistravo tai numatantį nutarimo projektą.  J. Olekas tikisi, kad N. Stasiulienė gali deramai atlikti Seimo kontrolierės pareigas. „Žinau ją kaip dirbusią įvairiose pareigose, ar tai būtų viceministrė, ar pacientų teisių komisijos pirmininkė, ar ministerijos kanclerė. Kandidatė atitinka reikalavimus, keliamus Seimo kontrolieriui.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) nariai tikisi, kad iki kitų mokslo metų parlamentarai galutinai apsispręs dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose. „Manau, kad rasime patį teisingiausią sprendimą ir startuosime su vieninga tvarka nuo 2026 m. rugsėjo 1 d.” – pirmadienį ŠMK surengtuose klausymuose sakė parlamentaras Darius Jakavičius.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) nepritarus siūlymui įpareigoti savivaldybes skirti nuolatines patalpas rinkėjų priėmimui ir daugiamandatėje apygardoje išrinktiems parlamentams, Seimo narys Bronis Ropė turi naują siūlymą, kuris išspręstų Vilniuje galinčias atsirasti praktines problemas.

Reaguodami į pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjusius kontrabandą gabenančių balionų iš Baltarusijos antplūdžius, 10 valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms priklausančių parlamentarų Seimui siūlo priimti rezoliuciją, kurioje šie veiksmai oficialiai būtų įvertinti kaip hibridinė ataka.

Seimui iki šiol nepriėmus pavasarį pradėtų svarstyti įstatymų pataisų dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, „Nemuno aušros“  lyderis Remigijus Žemaitaitis parengė dar vieną šiai problemai išspręsti skirtą dokumentą. Šį kartą politikas siūlo panaikinti 1999 m. Seimo priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Tiesa, tai nebūtų greitas sprendimas.

Siekiant sumažinti administracinę naštą bei greičiau aptarnauti gyventojus, siūloma leisti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasinaudoti valstybės dirbtinio intelekto (DI) asistento paslaugomis.  Tai numatančias Viešojo administravimo įstatymo pataisas antradienį Seimui pateikė Audito komiteto narys Artūras Zuokas kartu su kitais kolegomis.