Greta Jankaitytė

Internetas kiekvienam žmogui suteikia daugybę galimybių, tarp jų – ir nesunkiai užsidirbti. Progų pasipelnyti padedant internetui netrūksta ir Lietuvoje. Vienas elementariausių būdų užsidirbti internete – parduoti nereikalingus daiktus arba užsiimti perpardavinėjimu. Tam galima pasitelkti skelbimų portalus, tačiau padidinti skelbimo sėkmę galima socialiniais tinklais.

50 gramų – ne tik svorio matas, su kuriuo dažnai susiduriame virtuvėje ar per šventes, bet ir naujo maisto verslo, kuris kokybišką skonį derina su kūrybine maisto išraiška, pavadinimas. „50 gramų“ įkūrėjai Dominykas Čečkauskas ir Gintarė Štaraitė teigia, kad pagrindinė verslo idėja – ne tik tiekti kokybišką maistą, bet ir suteikti jam patrauklią išvaizdą. „Stengiamės derinti gerą maistą bei skonį su estetine jo išraiška ir taip kelti maisto bei jo vaizdo kokybę“, – pasakoja D. Čečkauskas.

Rūtos Kiškytės kuriami papuošalai, išaukštinantys smulkius kasdienės buities daiktus, jau patraukė garsių pasaulio leidinių bei tarptautinių prekybininkų dėmesį. Anot prekės ženklo „Ruta Kiskis“ kūrėjos, svarbiausia – nemėgdžioti kitų. R. Kiškytės darbų nesupainiosite su kitais. Juose – ne abstrakčios formos, o objektai, randami buityje.

Lietuvos pirmininkavimo ES metu Europos institucijos derėsis, kaip ir kiek riboti tabako pramonę. Siūloma uždrausti mėtines ir plonas cigaretes, didinti įspėjamuosius ženklus ant pakelio ir taip mažinti rūkymo patrauklumą. Tačiau įspėjama, kad siūlomi būdai padidins potraukį prie kontrabandinių cigarečių. ES Tabako produktų direktyvoje siūloma jau nuo 2015 m. uždrausti prekiauti cigaretėmis ir tabaku, turinčiu skonį, pavyzdžiui, mėtų ar vanilės. Taip pat uždrausti plonas cigaretes.

Telefoninių sukčių padaryta žala pernai viršijo tris milijonus litų, bandytas apgauti kas ketvirtas šalies gyventojas. Kol kas ryžtingų priemonių kovai su šia paplitusia sukčiavimo forma nesiimta, tačiau svarstoma į pagalbą pasitelkti algoritmus. Anonimiškumą sukčiams leidžia išlaikyti išankstinio mokėjimo SIM kortelės. Vienas elementariausių būdų užkirsti kelią sukčiams anonimiškai pirkti tokias korteles – registruoti perkančiųjų asmens duomenis.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau smulkusis verslas aiškina, kad suteikti šią paslaugą – per brangu. Tad bankai bando įvairiais siūlymais įtikinti smulkųjį verslą, kad mokėjimo kortelės atneša ne žalą, o naudą. Bankų teigimu, verslas, kuris negali suteikti klientams galimybės atsiskaityti kortelėmis, praranda dalį apyvartos. Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis paslauga gali išauginti įmonės apyvartą 15–20 proc.

Dviejų lietuvių Azijoje kuriamas „startup‘as“ suteikia galimybę pakliūti vakarienės pas vietinius, o šiems – nors trumpam pasijusti restorano šeimininkais. Nors „Plate Culture“ veiklą vykdo tik porą mėnesių – vietos gyventojų susidomėjimo jau netrūksta. Viena iš verslo kūrėjų Reda Štarė leidiniui „Ekonomika.lt“ pasakoja, kad idėjos, kaip per lėkštę maisto sujungti Rytų ir Vakarų kultūrą, gimimą paskatino kelionės. „Nuostabiausia, kai keliaudamas nueini pas vietinius.

Svarbu aktyviai dalyvauti gyvenime ir neužsidaryti savyje, teigia „Microsoft Lietuvos“ vadovas, kuris pirmuosius žingsnius IT sektoriuje žengė aktyviai domėdamasis „Formulės-1“ sportu.  Prieš pusę metų įsikūrusį naująjį „Microsoft Lietuvos“ biurą vadovas įžengia apsikarstęs savo atstovaujamos bendrovės įrenginiais. Kol jis kalba „Windows Phone“, pradeda skambėti rankoje laikoma „Surface“ planšetė. „Čia mano skamba? – klausia K. Kaikaris ir, man palinksėjus galva, nusijuokia.

Nuaidėjus bankų manipuliavimo palūkanų normomis skandalui, prižiūrėtojai griebėsi kitų kainų indeksų, vienas jų – rekomendacinė naftos kaina. Įtariama, kad ja ilgus metus buvo manipuliuojama. Gegužės viduryje Europos Komisija (EK) tikrino BP, „Shell“ ir „Statoil“ biurus bei naftos kainų vertinimu užsiimančią agentūrą „Platts“. Tai buvo daroma įtariant, kad su naftos prekyba susijusios bendrovės galėjo bendradarbiauti manipuliuodamos naftos kaina.

„Emigracija Lietuvoje yra ne tiek ekonominė, kiek kultūrinė problema“, – sako Jamesas Oatesas, 33 metus Baltijos šalimis besidomintis finansų ekspertas, su kuriuo kalbėjomės Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Taline įsikūrusio investicijų fondo „Cicero Capital“ vadovas teigia, jog jauni žmonės Lietuvą palieka todėl, kad jiems vietos neužleidžia senoji karta. Esate minėjęs, kad didžiausia Lietuvos problema – kartų kaitos trūkumas.