Gabrielė Jankauskaitė

Vis labiau populiarėja pietų miegas darbe ir kai kurios įmonės propaguoja tokį darbuotojų įprotį. Įmonės investuoja ne tik į patogias sofas biure, vadinamus miego kambarius, kur galima nusnūsti, bet ir į miegadienius, kuomet į darbą galima ateiti ir vėliau. Pasak gydytojų, darbuotojų miegas po pietų, trunkantis kad ir penkiolika minučių, gali padidinti darbo našumą net iki 35 procentų, paspartinti protinę veiklą.

Atviri dušai ir bendros vyrų bei moterų persirengimo zonos – taip Lazdynų baseinas pasitinka savo lankytojus. Baseine besilankantys žmonės pasakoja, kad bendros erdvės jiems kelia dviprasmiškus jausmus, nemalonu praustis išlipus iš baseino. Pasak jų, pasitaiko kuriozinių situacijų, kai norint nusiprausti to padaryti negalima, mat kažkas iš lankytojų spokso į nuogą kūną. Tiesa, baseino administracija teisinasi, kad lankytojų privatumas nėra pažeidžiamas. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vilniuje jau sužydėjo sakuros – o tai savaite anksčiau nei įprastai. Vos tik išsprogus pirmiems japoniškų vyšnių pumpurams, minios žmonių plūsta jomis grožėtis: darosi asmenukes, fotosesijas, rengia piknikus ar tiesiog šokinėja aplink medžius. Šių medelių žydėjimu tautiečiai ir miesto svečiai galės džiaugtis dar dvi savaites. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Sakurų mėgėjai plūsta į dešinįjį Neries krantą grožėtis japoniškomis vyšniomis.

Žvejai mėgėjai siūlo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų draudžiama pasiimti pagautas ne tik mažas lydekas, starkius, ešerius ar kitas plėšrias žuvis bet ir dideles, suaugusias ir subrendusias. Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vilniaus parduotuvėje „Mere“ už mažą kainą brokuotą prekę įsigijusiam vilniečiui parduotuvė galimybės grąžinti prekės nesuteikė. Taip yra todėl, nes parduotuvė turi gauti leidimą iš administracijos, kuri yra Lenkijoje, o blankas apie prekės grąžinimą tik rusų kalba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Vos tik užėjus į rusiško kapitalo „Sfetofor“ parduotuvę Vilniuje „Mere“ pasitinka eilės žmonių, ieškančių pigesnių prekių iš Rusijos ir Baltarusijos.

Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre artimieji, aktoriai ir bendražygiai atsisveikino su teatro įkūrėju, režisieriumi, pedagogu Rimu Tuminu. Velionio šeima ir draugai jautriai pasakoja, kaip R. Tuminas visą savo gyvenimą atidavė ir paaukojo teatrui, sukūrė daugiau nei 50 jį išgarsinusių spektaklių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Pietų Italijoje, nedideliame miestelyje, kuriame planavo statyti dar vieną savo spektaklį, ir baigėsi R. Tumino gyvenimo kelionė.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip Naujojoje Vilnioje prie gimnazijos viena paauglė puola mušti savo bendraklasę. Pasak užpultos paauglės mamos, prieš jos dukrą daugiau nei pusmetį bendraklasė smurtauja net tik fiziškai, bet ir emociškai – pravardžiuoja, keikiasi. Tiesa, mokyklos direktorė pasakoja, kad merginos anksčiau draugavo, tad nufilmuotas vaizdo įrašas, kuriame paauglės mušasi, direktorę nustebino.

TV3 žinių žurnalistai nufilmavo ir prakalbino sostinėje savo kūną pardavinėjančias prostitutes. Moterys atvirai pasakoja, kad prostitutėmis dirba jau ne vienerius metus ir gautus pinigus išleidžia dozei. Už pusvalandį kūniškų malonumus jos iš klientų gauna nuo 30 iki kelių šimtų eurų. TV3 žurnalistams pavyko užfiksuoti ir narkotikus, kuriuos išsinuomotame hostelio kambaryje vartojo laisvo elgesio moterys.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Padažnėjus skundams dėl seksualinio priekabiavimo ir nepriimtino pavežėjų elgesio, kai kurie Seimo nariai siūlo įpareigoti pavežėjus automobiliuose įrengti vaizdo įrašo registratorių, kuris kelionės metu filmuotų, kas vyksta automobilio salone. Tarp taksi vairuotojų ir pavežėjų kyla aistros, mat ne visi nori būti nuolat filmuojami. Jie aiškina, kad jaučiasi nesaugūs patys, o kameros esą nesustabdys agresyvių keleivių ar užsimaniusių papriekabiauti prie keleivių vairuotojų.

Vilniuje tradicine tapusi tarptautinė knygų mugė sutraukė tūkstančius lankytojų ištroškusių knygų. Pasak knygų leidėjų, šiais metais tarp tautiečių populiariausios lietuvių autorių knygos. Deja, jų pasirinkimas šiemet gerokai mažesnis, mat knygų išleidimo kainos didėja, žmonės jų įperka mažiau, o ir dėl karo Ukrainoje pasijuto popieriaus trūkumas. Jaunimas taip pat vietoj tradicinių knygų vis dažniau renkasi komiksus, knygas, kurioms įtaką padarė socialiniai tinklai.

Meilės dieną šventė ne tik jaunimas, bet ir senjorai, kurie rinkosi šiltai pasikalbėti apie gyvenimą ir nueitą kelią vienoje iš Vilniaus kavinių. Tarp atvykusių senjorių, išsipuošusių gražiausiomis savo suknelėmis, papuošalais, buvo ir tokių, kurios ieško naujos gyvenimo meilės ir kurių durys atviros naujiems jausmams.

Populiarėjant egzotinėms kelionėms, vis dažniau tautiečiai iš tolimų kraštų atsiveža ne tik suvenyrų, bet ir egzotinių ligų – maliariją, dengės karštligę, neaiškios rūšies žarnyno parazitus. Dažniausiai tokios ligos atkeliauja iš Azijos, Lotynų Amerikos ir tinkamai negydant gali pasibaigti net mirtimi. Šiais metais Lietuvoje jau nustatyti du maliarijos atvejai, vienas žmogus gydomas reanimacijoje.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Paaiškėjo skandalingos korupcijos bylos dėl kyšininkavimo ir pinigų plovimo detalės. Buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas sukčiavimo būdu galėjo pasisavinti beveik 300 tūkstančių eurų, naudodamas apsimestinius sandorius. Korupcinio pobūdžio nusikaltimais įtariami 23 asmenys, tarp kurių du valstybės tarnautojai, tačiau jų vardus ir pavardes STT nusprendė slėpti nuo visuomenės.

Vilniaus striptizo klubuose, pasirodo, galima rasti ir tikrų meno šedevrų arba, kitaip tariant, „Tris mūzas“ – taip vadinasi po dviejų dešimtmečių nežinomybės atrastas dailininko Kazio Morkūno luitinio stiklo vitražas „Trys mūzos“ – jis puošė striptizo klubo sieną šalia sūkurinės vonios, kurioje striptizo šokėjos pildo klientų fantazijas. Viename iš nedaugelio striptizo klubų Vilniaus senamiestyje rastas įspūdingas šedevras.

Cepelininis dangus ir gyvenimas be saulės – prie tokios žiemos lietuviams priprasti niekaip neišeina. Pasak specialistų, praėjęs gruodis buvo mažiausiai saulėtas per visą meteorologijos istoriją – saulė švietė vos 9 valandas, o tai yra net tris kartus mažiau nei įprastą gruodį. O toks šviesos trūkumas kas penktam lietuviui gali turėti ir skaudžių pasekmių. Neretai, pasak gydytojų, žmonėms pasireiškia depresija, apatija, energijos stoka, kuri apsunkina gyvenimą ir gali net prišaukti ligas.

Įvairūs užsienio kalbų, blakstienų priauginimo ar kibinų gaminimo kursai – už tokius kursus nuo šiemet bus galima susimokėti mokymosi krepšelio lėšomis. O tokiame krepšelyje kursams skirta iki 500 eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato suaugusiųjų švietimo platformą „Kursuok“. Jos tikslas – pritraukti specialistus, kurie jau yra įgiję išsilavinimą, bet susiduria su kompetencijų trūkumu, įgūdžių darbo rinkoje stoka.

Kai valstybinių slėptuvių šalyje beveik nėra, o priedangų įrengimas stringa, Lietuvos architektų rūmai siūlo gyventojams patarimus kaip patiems namuose įsirengti priedangą sau ar bent pasirūpinti, kad užpuolus Rusijai ar atsitikus kitai nelaimei žmonės būtų saugesni. Architektai siūlo gyventojams patiems įsirengti tokią patalpą savo rūsyje, požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, bažnyčiose. Tūkstančiai ukrainiečių kas dieną slepiasi slėptuvėse ir priedangose nuo rusų bombų ir raketų.

Tėvai pastebėjo, kad jų vaikai vos pradėję lankyti Vilniaus vaikų darželį „Žvangutis“ smarkiai pasikeitė – ne tik atsisakė valgyti, bet ir tapo agresyvūs – nutarė atlikti savo tyrimą ir padarė garso įrašą, kas vyksta su jų vaikais už uždarų sienų. Išgirdę buvo šokiruoti – darbuotoja šaukė ant vaikų, juos žemino, gąsdino, grasino išmesti per langą. Tėvai įtaria, kad vaikai galėjo kentėti ir nuo fizinio smurto.

Po visą Lietuvą sukausčiusios istorijos apie Kaune pagrobtą mergaitę, kai kurie tautiečiai suplūdo į elektronikos parduotuves. Pasak prekeivių, žmonės ieško išmaniųjų daiktų ieškiklių, kuriuos galima panaudoti ir vaikų saugumui užtikrinti. Tokius nedidelius elektroninius prietaisus galima prisegti prie vaikų drabužių, pavyzdžiui, striukės, kepurės, kuprinės. Šie nedideli prietaisai nelaimės atveju padeda identifikuoti žmogaus buvimo vietą.

Seimui uždegus žalią šviesą ir leidus pardavinėti pasibaigusio galiojimo maisto produktus su užrašu „geriausias iki“, prekybos tinklai aiškina, kad kol kas pasibaigusio galiojimo maisto neparduoda, o atiduoda labdarai. Tiesa, TV3 žurnalistams jau pavyko užfiksuoti, kai parduotuvėse pirkėjai galėjo rasti ir nusipirkti duonos su vakar dienos galiojimo data to net nežinodami. Veterinarijos tarnyba atkerta, kad tokie produktai turi būti aiškiai pažymėti, išdėstyti tam tikroje atskirtoje vietoje.

Vilniaus Užupyje ir Paupyje šeimininkauja bebrai – graužia ir verčia brandžius prabangų rajoną puošiančius medžius. Pasak vietinių gyventojų, problema paūmėjo, kai statybinė įmonė, pradėjusi statyti gyvenamuosius namus, išvalė visą krantinę Paupyje ir taip atėmė iš bebrų krūmynus, kuriais jie maitinosi. Gyventojai griebėsi paskutinio šiaudo – apvyniojo medžius spygliuota viela tikėdamiesi, kad gyvūnai per ją negalės medžių nugraužti.

Nuo naujų metų Vilniuje neliks nelegalių gyvūnų kapinių. Vienos iš didžiausių dar nuo sovietinių laikų veikė Karoliniškėse, šalia televizijos bokšto, miškelyje. Ir nors kai kurie Karoliniškių gyventojai prašė legalizuoti šias kapines, kiti piktinosi, kad jos atsirado viešoje vietoje netoli vaikų darželio. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad neretai palaidotų šunų ir kačių kūnus draskydavo laukiniai gyvūnai, jie išnešiodavo grobį po visą mišką.

Po kiekvienų švenčių prie daugiabučių konteinerių neretai mėtosi kalėdinės eglutės, nors savivaldybės specialiai įrengia aikšteles, kuriose nupuoštas žaliaskares žmonės gali palikti. Vilniaus savivaldybė įspėja gyventojus: už tai, kad prie komunalinių atliekų konteinerio po švenčių asmuo išmetė eglutę, gresia bauda iki 600 eurų. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad vazoninę eglę galima pasodinti pavasarį Verkių regioninio parko Kalėdų miške.

Naujųjų sutiktuvės su fejerverkais gali baigtis tikra nelaime keturkojams augintiniams. Štai Naujųjų metų naktį šuo nuo išgąsčio bandė ištrūkti iš voljero gyvūnų prieglaudoje ir įstrigo tarp lentų – gyvūnas pasismaugė. Internete taip pat gausu žmonių skelbimų – jie ieško ne tik pabėgusių keturkojų augintinių, bet ir gaidžio, kuris pradingo naujametę naktį. O veterinarijos klinikos sulaukė gyventojų skambučių dėl galimai gyvūnams fejerverkų sukeltų nervinių traumų.

Girliandos, žvakės, papuošimai su lemputėmis – tai ne tik gražios kalėdinės dekoracijos, kurios sukuria šventinę nuotaiką. Jos gali pridaryti ir daugybę rūpesčių. Ugniagesiai įspėja, kad be priežiūros namuose paliktos žvakės, žybsinčios girliandos ar šventinės dekoracijos gali sukelti gaisrą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais dėl neatsargaus įrenginių naudojimo šalyje kilo 6 gaisrai: žmonių namuose užsidegė paliktos šventinės dekoracijos.

Po šventinio Kalėdų savaitgalio į ligonines plūstelėjo maistu ir alkoholiu apsinuodiję tautiečiai. Darbo netrūko ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams – jie sulaukė penktadaliu daugiau iškvietimų nei įprastu laikotarpiu. Tiesa, plušėjo ir traumatologai, mat dėl slidžių šaligatvių, traumų namuose per šventes į gydytojus kreipėsi daugiau žmonių nei įprastai.

Gydytoja įspėja – šventinis persivalgymas gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Šiomis dienomis medikai laukia pacientų antplūdžio, jų, manoma, bus maždaug trečdaliu daugiau nei eilinę budėjimo dieną. Pastebima, kad per šventes ir lietuviai yra linkę persivalgyti riebaus maisto, dažnam tai baigiasi sveikatos sutrikimais.

Po nelaimės, kai ketverių metų berniukas žuvo per gaisrą Jurbarko rajone, ugniagesiai įspėja: netvarkingi krosnies įrenginiai, dūmų detektoriaus nebuvimas gali būti priežastys, dėl kurių žūsta žmonės. Šiais metais dėl neatsakingo elgesio su ugnimi žuvo 84 žmonės, tai yra bene dvigubai daugiau nei pernai. Šia savaitė ugnis pasiglemžė mažamečio vaiko gyvybę. Gaisras įsiplieskė dviejų aukštų gyvenamajame name, kuriame be priežiūros buvo paliktas keturmetis vaikas.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, tautiečiai jau dairosi eglučių – renkasi, kokią pirkti: gyvą ar plastikinę? Vieni net nedvejodami atkerta, kad jų namus puoš tik kvepianti žaliaskarė. Vilniaus rajone įsikūrusiame eglučių parke netgi galima atvykus išsirinkti norimą žaliaskarę ir ją patiems nusikirsti. O prekybininkai parduotuvėse siūlo plastikines ilgai tarnaujančias eglutes, kurios gali kainuoti ir 100 eurų.

Charkivo savanoriams pavyko išgelbėti arklius iš Avdijivkos, Donecko srities, kur vyksta įnirtingos kovos su rusofašistais. Priemiestyje įsikūrusi ferma buvo visiškai subombarduota, todėl per pastarąjį mėnesį iš ten savanoriai masiškai evakavo gyvūnus. Mūsų žurnalistai iš Ukrainos reportaže pasakoja apie 12 valandų trukusią arklių gelbėjimo operaciją. Savanoriai iš Charkivo norėjo išvežti arklius iš miesto.

Vilniečių automobilius jau netrukus skenuos ir fiksuos 200 tūkstančių eurų kainavusi sistema įdiegta ant elektromobilio stogo. Pasak savivaldybės, toks automobilis fiksuos vairuotojus, nesumokėjusius už automobilio statymą ir leis greičiau nustatyti pažeidėjus. Tiesa, TV3 Žinių žurnalistų kalbinti vairuotojai neslepia pasipiktinimo – atkerta, kad kainos už automobilio statymą miesto centre ir taip yra didžiulės – esą savivaldybė rado būdą, kaip dar pasipinigauti.

Be stogo virš galvos Lietuvoje  gyvena daugiau nei 19 tūkstančių žmonių. To priežastis – socialinių būstų trūkumas. Daugelis žmonių socialinio būsto laukia dešimtmečiais. Gyvenimas socialiniame būste kai kuriems žmonėms yra nepasiekiama svajonė – štai Viktoras socialinio būsto laukia daugiau nei 8 metus. Dėl invalidumo dirbti negali, o pašalpos gauna 300 eurų. „Prašymą socialiniam būstui gauti esu pateikęs 2015 metais. Aš nežinau, kodėl taip ilgai reikia laukti.

Kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas ir neturi su kuo dalytis gražiausiomis metų šventėmis. Iniciatyva „Kalėdinis laiškas vienišam senjorui“ siekia padėti senyvo amžiaus žmonėms per šventes jaustis geriau. 95-erių Irena iš Kauno jau ne vienerius metus gyvena viena. Senjorė šeimą turi, bet artimieji ją aplanko nedažnai. Irena dienas leidžia viena namuose, tad laiškas nuo nepažįstamo žmogaus jai yra galimybė užmegzti naują ryšį, pasijausti reikalinga.