Erika Alonderytė - Kazlauskė

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento siūlymui plačiau taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (ang. public private partnership, PPP) būdą tvarkant Lietuvos automobilių kelius, tačiau projektą siūlo tobulinti. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui. Prezidentas siūlo įtvirtinti galimybę, kad valstybinės reikšmės keliai ar jų elementai gali būti perduoti laikinam valdymui ir naudojimui privačiam verslui pagal PPP sutartį.

Vienas didžiausių Lietuvos komercinių bankų „Swedbank“, anksčiau prognozavęs, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet sumažins bazines palūkanų normas, dabar mano, kad artimiausius dvejus metus jos nebus keičiamos. „Europos Centrinis Bankas neturės pakankamai priežasčių mažinti palūkanų normas ir prognozuojame, kad artimiausius dvejus metus tos palūkanų normos išliks nepasikeitusios“, – antradienį ekonominių prognozių pristatyme sakė banko analitikas Nerijus Mačiulis.

Bankas „Swedbank“ gerina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad augimas sieks 3,2 procento. „Swedbank“ skaičiuoja, kad 2025-aisiais šalies ekonomika augo 2,5 proc. 2027 metais jos augimas taip pat sieks 2,5 proc., arba 0,2 punkto daugiau nei manyta lapkritį.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui keisti Klaipėdos uosto valdymą atsisakant dvipakopės sistemos – stebėtojų tarybos ir valdybos. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerijos teigimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme neliktų nuorodos į konkretų valdymo modelį, tačiau planuojama įtvirtinti vienpakopį modelį.

Europos Audito Rūmai pareiškė, kad smarkiai vėluojantis ir pabrangęs europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.  „Dėl „Rail Baltica“, kurią kažkada tikėtasi užbaigti iki 2030 metų, situacija dar neaiškesnė.

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ieško, kas rekonstruotų beveik 7 kilometrų ilgio tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožą netoli Kauno – bendrovė paskelbė rangovo konkursą. „Via Lietuvos“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas BNS informavo, jog planuojama pertvarkyti magistralės Kaunas–Lenkijos siena ruožą nuo 16,5 iki 23,3 kilometro. Čia numatoma įrengti skirtingų lygių sankirtą bei jungiamąjį kelią kairėje kelio Kaunas–Marijampolė pusėje netoli Garliavos.

Norvegijos kapitalo elektroninės įrangos ir kabelių pynių gamybos įmonės „Kitron“ vadovu paskirtas Artūras Gumuliauskas.  Naujasis vadovas sausio 2 dieną pakeitė įmonei nuo 2008-ųjų vadovavusį Mindaugą Šeštoką, rodo Registrų centro duomenys. Be to, nuo praėjusių metų pabaigos įmonės valdybos pirmininku išrinktas Švedijos pilietis Larsas Nilssonas.

Antros pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės teigia, kad gyventojai nuo metų pradžios aktyviai teikia prašymus stabdyti ar visai nutraukti kaupimą ir atsiimti lėšas. Kai kurios jų pastebi, jog daugiau yra prašymų nutraukti kaupimą nei laikinai stabdyti įmokas ar baigti kaupti dėl sveikatos būklės.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ sutartus nuo šių metų kovo pabaigos naikinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, LTOU atstovas teigia, kad siekiama įsteigti maršrutą į Londono Hitrou oro uostą. „Mes su su potencialiais vežėjais vykdome gan aktyvias derybas, tam kad turėtume ne tik susisiekimą į Londoną, bet ir per Londoną.

Lietuvos oro uostams (LTOU) ir Lenkijos oro bendrovei „LOT Polish Airlines“ sutartus nuo šių metų kovo pabaigos naikinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Londono Sičio oro uosto, LTOU vadovas Simonas Bartkus sako, kad ši kryptis buvo nuostolinga, dėl to LOT nebuvo motyvuota ją tęsti. „Apmaudu, jog per šešerius metus nenutiko taip, jog kryptis taptų rentabili ir galėtume 106 vietų „Embraer“ lėktuvą užpildyti kiekvieną dieną keleiviais iš Vilniaus ir į Vilnių.

Nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, leidžiant gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti sukauptas lėšas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad savo portfelyje jokių pakeitimų nedarys. „Galiu tiktai savo asmeniniu pavyzdžiu pasakyti, kad jokių pakeitimų savo tame antrosios pakopos portfelyje nedarau“, – interviu BNS teigė prezidentas. Jis taip pat teigė, kad žmonės, kurie jau artėja prie pensinio amžiaus ribos, pakeitimų taip pat daryti neturėtų.

Alytaus apylinkės teismui penktadienį atvertus baudžiamąją bylą, kurioje buvęs finansavimo platformos „Contribee“ direktorius Gediminas Ratkevičius kaltinamas labai didelės vertės turto vagyste ir aplaidžiu finansinės apskaitos tvarkymu, pastarasis kaltę pripažino.  Teisėjos Ingos Štuopienės paklaustas, ar prisipažįsta kaltas dėl abiejų veikų, G. Ratkevičius atsakė „taip“. Visgi jis teigė tuo metu manęs, kad pinigus galima išsiimti kaip paskolą.

Bankrutuojant žinomo verslininko Tautvydo Misiūno šeimos – prekės ženklo DAO valdytojos – investicijų įmonei „Stabilus srautas“, į ją milijonus investavę šalies verslininkai teigia, kad bendrovės vadovas, jo sūnus Vykintas Misiūnas tyčia blogino įmonės turtinę padėtį pusvelčiui perleisdamas visą pelningiausią turtą su jo šeima ir jos partneriais susijusioms bendrovėms.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės infrastruktūros bendrovei „LTG Infra“ teismas dar kartą laikinai uždraudė pasirašyti daugiau nei 100 mln. eurų vertės sutartį dėl signalizacijos modernizavimo ruože tarp Kauno ir Lenkijos sienos su konkurso laimėtojomis – įmonėmis „Fima“ bei Čekijos „AŽD Praha“. Vilniaus apygardos teismas sausio 6 dieną atmetė „LTG Infra“ prašymą panaikinti pernai rugsėjį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio nekokybiškos statybos beveik 5 mln. eurų nuostolių patyrusi energetikos infrastruktūros projektų statybos įmonė „Alvora“ galės persitvarkyti ir grąžinti skolas kreditoriams – teismas jai iškėlė restruktūrizavimo bylą.  Įmonės finansinius sunkumus lėmė ir jos veikla „Orlen Lietuvos“ gamyklos modernizavimo projekte – darbų užsakovė JK įmonė „Petrofac“ laiku neatsiskaito už darbus, Lietuvos įmonei ji skolinga beveik 2 mln. eurų.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2025 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius.  Sausis  1 d. Minimali mėnesio alga padidėjo 12 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių), vidutinė senatvės pensija – apie 12 proc. (73 eurais) iki 673 eurų. Pelno mokestis padidėjo 1 procentiniu punktu iki 16 proc. Visuomeninis elektros tarifas išaugo maždaug 4 proc., gamtinės dujos didesniems buitiniams vartotojams pabrango 17-18 proc.

Vilniaus valdžios sprendimas prie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinės sostinės centre, Jakšto gatvėje, pakeisti rezervuotų automobilių vietų tvarką ir ženklinimą, numatant dviejų valandų nemokamą stovėjimo laiką yra neteisėtas, galutinai nusprendė teismas.  Savivaldybė teigia vykdysianti teismo sprendimą ir pakoreguos tvarką.

Sausį įsigaliosiant reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, kurjerių ir pavėžėjų atstovai sako, kad stengiamasi jiems padėti, bendradarbiaujama su kalbų mokyklomis. Tuo metu prekybos tinklų atstovai teigia, kad dauguma darbuotojų yra ukrainiečiai, kuriems naujas reikalavimas nebus taikomas. Kitiems darbuotojams įmonės rengia mokymus.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė socialdemokratų iniciatyvai po metų pertraukos vėl leisti 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti biudžetinėms įstaigoms – mokykloms ir darželiams bei religinėms bendruomenėms.

Seimas antradienį įtvirtino naują baudų už konkurencijos pažeidimus skaičiavimo tvarką ir naują jų bazinį dydį, kuris negalės viršyti pusės maksimalios baudos. Parlamentas 69 balsais pritarė tai numatančioms Audito komiteto inicijuotomis Konkurencijos įstatymo pataisoms, kurias koreguoti siūlė Vyriausybė. Prieš balsavo vienas politikas, tiek pat susilaikė. Pataisomis įtvirtinami trys baudos apskaičiavimo etapai: pirma – bazinis jos dydis negali viršyti 50 proc.

Seimas antradienį iki popietinio posėdžio atidėjo klausimą dėl paprastesnių fiskalinės drausmės taisyklių, kuriomis siūloma nuo kitų metų vieninteliu šios drausmės kriterijumi laikyti išlaidų augimą, o jos galėtų didėti ne daugiau kaip 5,2 procento. Atidėti balsavimą dėl Vyriausybės parengtos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo naujos redakcijos prašė konservatorių frakcija.

Verslininkas Alvydas Žabolis teisėtai pasitraukė iš bendros su „Kesko Senukai Lithuania“ prezidentu Artūru Rakausku nekilnojamojo turto (NT) valdymo įmonės, nusprendė Apeliacinis teismas.  Teismas gruodžio 18 dieną atmetė A. Rakausko kontroliuojamos Nyderlandų įmonės „Era Holdings“ skundą ir paliko Vilniaus apygardos teismo rugpjūčio 6 dienos sprendimą iš esmės nepakeistą.

Svarbiausi 2025 metų ekonominiai įvykiai – sprendimas dėl rekordinio gynybos finansavimo 2026 metais ir antros pakopos pensijų kaupimo reforma, mano BNS kalbinti ekonomistai. Naujienų agentūra BNS 24 ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 14-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti iki trijų reikšmingiausių.  16 ekspertų mano, kad svarbiausias buvo valdančiųjų sutarimas kitų metų biudžete numatyti 5,38 proc.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako, kad jeigu Baltarusija konfiskuos šioje šalyje esančius Lietuvos vežėjų vilkikus, Lietuva turės imtis atsakomųjų priemonių. „Konfiskuoti turtą – tai čia lietuviams yra labai skausmingas klausimas ir nėra taip paprasta jį įgyvendinti, nes iš karto atsidurtume teismuose. Tačiau, jeigu bus tų vilkikų konfiskacija Baltarusijoje, tai tikrai mes turėtume imtis atsakomųjų priemonių.

Baigiantis eiliniam intensyvios priežiūros terminui dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamam buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui Šarūnui Stepukoniui prokuroras prašo jam skirti įpareigojimą nuolat registruotis policijoje, BNS patvirtino Europos prokuratūra. Teismo paskirta intensyvi priežiūra Š. Stepukoniui baigia galioti gruodžio 19 dieną.

Joniškio valdžia ruošiasi už daugiau nei 2 mln. eurų sutvarkyti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ąžuolyno, Sidabros upės ir tvenkinio teritoriją bei atverti ją miesto gyventojams ir svečiams.  „Aplink tvenkinį bus įrengti pėsčiųjų takai. Mes iš vienos pusės tvenkinio esam apsitvarkę visą teritoriją, tai dabar kitoj pusėj tvenkinio norim visą teritoriją sutvarkyt. Pagrinde dėl poilsio, dėl turizmo“, – BNS sakė rajono meras Gediminas Čepulis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą sekmadienį įvykusio išpuolio Sidnėjuje aukų šeimoms ir žydų bendruomenei. „Esame giliai sukrėsti smurtinio išpuolio Sidnėjuje per Hanukos šventę. Mintimis esame su nukentėjusiaisiais, jų šeimomis ir žydų bendruomene Australijoje bei visame pasaulyje“, – socialiniame tinkle „X“ sekmadienį rašė prezidentas.

JAV ketinant panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, premjerė Inga Ruginienė teigė, kad ES sankcijos lieka galioti, jų klausimas nėra svarstomas. Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad Lietuvos pozicija nesikeičia. „Dėl Baltarusijos kalio trąšų eksporto ir toliau galioja Europos Sąjungos sankcijos.

Šeštadienį buvo išlaisvinti du Baltarusijoje nuo 2024 metų neteisėtai kalinti Lietuvos piliečiai, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). „Pagal išgalvotus kaltinimus Baltarusijoje daugiau kaip metus kalinti Lietuvos Respublikos piliečiai dabar yra saugūs, jiems teikiama medicininė ir kita reikiama pagalba“, – skelbia ministerija.

Iš Baltarusijos kalėjimo šeštadienį paleistas Nobelio taikos premijos laureatas, žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis sako kalėjęs „siaubingomis sąlygomis“, o iš Baltarusijos važiavęs užrištomis akimis.  „Aš buvau siaubingomis sąlygomis, kaip ir visi mano kolegos, kurie dabar paleisti ir keliauja čia. Jūs žinote, kad daugiau nei 100 žmonių buvo paleisti, dabar kitais keliais keliauja čia. Per Medininkų punktą atvyko nedidelė grupė.

Baltarusijai šeštadienį paleidus 123 politinius kalinius, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sako, kad šiuo metu deramasi su Lenkija ir Lietuva dėl saugaus jų pargabenimo. „Dabar deriname logistiką, kaip atgabenti žmones į Lenkiją arba į Lietuvą. Vis dar nežinome, nes deramės su lenkų puse ir su lietuviais, kaip suorganizuoti saugų šių žmonių išvežimą, apmokėti infrastruktūrą“, – žurnalistams šeštadienį Vilniuje prie JAV ambasados sakė S. Cichanouskaja.

Iš Baltarusijos šeštadienį paleidžiami politiniai kaliniai, dalis jų – per Lietuvos sieną, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga. Baltarusija šeštadienį paleido 123 politinius kalinius, devyni iš jų buvo paleisti per Lietuvą, likę – per Ukrainą, BNS patvirtino šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga.

Žurnalistai ir kultūrininkai kitą savaitę atnaujins protestus prieš valdančiųjų inicijuotas įstatymo pataisas dėl paprastesnės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarkos.  Žurnalistų profesionalų asociacija ir Kultūros asamblėja žada trijų dienų protestą prie Seimo ir keturių dienų protestą prie Prezidentūros. Didysis protestas prie Seimo planuojamas trečiadienio vakarą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai sako tikintys, kad milijardinės vertės europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektas bus užbaigtas laiku, jam tikimasi pritraukti kuo daugiau ES lėšų.  Premjerė Inga Ruginienė teigė besitikinti, kad „Rail Baltica“ projektas bus baigtas kokybiškai ir laiku. „Mums, kaip Lietuvai, tai yra labai svarbu, nes mes turime labai svarbias dvi kryptis – Lenkija, ir Šiaurė.

Ukmergės rajono savivaldybė pranešė gyventojams, kad šį mėnesį vėluos dalis išmokų. Kaip skelbia savivaldybės atstovai, tikslinės kompensacijos (išmokos už slaugą, priežiūrą, individualią pagalbą) gavėjams bus išmokamos po 2025 m. gruodžio 22 dienos.  „Paprastai kiekvieno mėnesio 10-ąją dieną gavėjus pasiekiančių išmokų mokėjimo laikas nukeltas, kadangi Ukmergės rajono savivaldybė dar negavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tam skiriamo finansavimo.

Seimas ketvirtadienį priėmė 2026 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas „į rankas“ 2026 metais senatvės pensijos didės vidutiniškai 12 procentų. Vidutinė pensija kitąmet turėtų augti maždaug 80 eurų iki 750 eurų, o su būtinuoju stažu – 90 eurų iki 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir našlių pensijos bazinis dydis kitais metais augs 9,9 proc. iki 46,46 euro.

Nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems uogų ir vaisių augintojams numatyta 3,3 mln. eurų parama, nors pastarieji prašo 3,8 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija sako, kad pinigai bus pervedami jau artimiausiu metu, tačiau kompensacijos suma proporcingai mažės pagal paraiškų skaičių. Be kita ko, ministerija žada kompensuoti ir javų bei rapsų augintojų nuostolius, tačiau kiek tam reikės pinigų, kol kas neaišku.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad apie kompensacijas Baltarusijoje įstrigusiems vilkikams bus galima kalbėti, kai bus aiškus skaičius, kiek jų ten yra.  „Šita situacija reikalauja aiškumo, dėl to, kad iki šios dienos mes nežinom, kiek tų vilkikų yra. Mes girdim vienus skaičius, girdim antrus skaičius. Tai kaip galima šiandien kalbėti apie kompensaciją, kada mes tiksliai net nežinom iš vežėjų, nesam gavę tikslių duomenų.