Raginimą jiems atsistatydinti iniciavę vežėjai renka narių parašus, kad būtų šaukiamas susirinkimas ir sprendžiama dėl jų postų. O. Tarasavo teigimu, dalis vežėjų tokį raginimą naudoja kaip spaudimo priemonę.
„Jie renka parašus, kad mus priverstinai atstatydintų ir čia kaip spaudimo priemonė, nes aš sėkmingai pusantro mėnesio dirbau, (...) pasiekėm rezultatą, sienos buvo atidarytos, mus išgirdo“, – BNS teigė O. Tarasovas.
„O kad aš nenoriu eiti prieš valstybę, į teismus, reikšti per advokatus pretenziją, dauguma prezidiumo narių (antradienį – BNS) prabalsavo to nedaryti, ne tik mes, iš vienuolikos narių aštuoni prabalsavo prieš, vienas susilaikė ir tik du prabalsavo už – prezidentas ir kitas prezidiumo narys iš Vilniaus regiono“, – pridūrė jis.
Dalis „Linavos“ narių ragina vadovybę atsistatydinti
O. Tarasovas teigė gavęs laišką su raginimu atsistatydinti, jį inicijavo kelios asociacijos narės – bendrovės „Sontransa“, „Koldlita“, „Kelruva“ ir „Visla“.
Tuo metu „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas kai kurių asociacijos narių raginimus atsistatydinti viceprezidentui ir prezidiumo nariui vertino kaip demokratinį procesą.
„Kiekvienas narys turi teisę rinkti valdymo organus ir juos atstatydinti, jeigu narių netenkina to regiono prezidiumo nario darbas, pažiūros. Baltarusijos krizė įvedė tarp vežėjų ir atskirų prezidiumo narių tam tikrų nesusipratimų, gal informacijos nepateikimo, ir dabar vežėjai prašo paaiškinti prezidiumo narių, viceprezidento veiksmus. Tai, sakyčiau, kad „Linava“ neturi teisės kištis į tokius procesus“, – BNS teigė E. Mikėnas.
Jis sako, kad iniciatoriams surinkus būtiną skaičių parašų susirinkime bus sprendžiama, ar O. Tarasovas ir A. Ašmankevičius gali atstovauti vežėjams. E. Mikėno žiniomis, toks susirinkimas galėtų įvykti vasario pabaigoje.
„Linavos“ vadovas BNS patvirtino, kad antradienį buvo asociacijos prezidiumas priėmė sprendimą neteikti pretenzijos Vyriausybei. Tačiau jis negalėjo paaiškinti, kodėl taip nuspręsta.
„Sunku paaiškinti, dėl ko toks sprendimas, bet prezidiumas yra kolektyvinis valdymo organas ir buvo priimtas toks sprendimas. Kadangi asociacijoje yra ne tik važiuojantys į Rytų pusę vežėjai, bet yra ir Vakarų pusėj dirbantys, todėl toks sprendimas ir buvo priimtas. Ir mes jį privalom gerbti“, – BNS sakė E. Mikėnas.
E. Mikėnas BNS sausio viduryje sakė, kad vežėjai jau pasirinko advokatų kontorą, tačiau dar nepasirašyta sutartis, todėl detalių atskleisti negalėjo.
„Linavos“ viceprezidentas O. Tarasovas pabrėžė, kad siekiant kompensacijų Baltarusijoje įstrigusiems vežėjams arba spaudimo režimui, kad vilkikai būtų paleisti, advokatai nepadės.
„Mes tik su valstybe galim kažką padėti, su valstybės advokatais, per Europos institucijas, per Ameriką. Ir be to, mes turime labai daug kitų problemų, kurios susijusios ir su mokesčiais, ir su darbo užmokesčiais, ir su migracija, ir su akcizais, ir su tachografais – labai daug yra pas mus problemų kitų, kurias mes turime spręsti čia, Lietuvos lygyje“, – aiškino O. Tarasovas.
„Jeigu mes kaip „Linava“ būtumėm prabalsavę už tai, kad „Linava“ sudarytų su teisininkais sutartį, kad advokatų kontora paruoštų pretenziją valstybei, tai iš vienos pusės „Linava“ per advokatus teikia pretenzijas valstybei, o iš kitos pusės mes einame į ministerijas ir prašome palengvinti verslo sąlygas“, – svarstė jis.
Vienas „Linavos“ vadovų sako, kad dauguma asociacijos narių, neturinčių nieko bendra su Baltarusija, nepalaiko ginčų su valstybe ir sako, kad „Linava“ neturėtų veltis į teisinius ginčus.
O. Tarasovas kalbėjo, kad svarbiau būtų su Vyriausybe derinti nuostolių kompensavimą ir pagalbą. Premjerei Ingai Ruginienei anksčiau pareiškus, kad vežėjai dėl nuostolių turėtų ieškinį teikti Baltarusijai, O. Tarasovas sako negalintis tokio pasisakymo vertinti rimtai.
„Ruginienės tie pasakymai „eikite į Baltarusiją“, tai ką, mes dabar eisim į Baltarusiją, ten visi streikai, demonstracijos baigiasi kalėjime. (...) Mus visus pasodins ir paskui Vyriausybė dar galvos skausmą turės, kaip mus iš ten ištraukti? Ne tik mūsų vilkikus, bet ir žmones“, – teigė jis.
O. Tarasovas mano, kad kreiptis į Minską galima būtų tik su valstybės pagalba, valstybės teisininkais, per ES institucijas.
E. Mikėnas gruodžio pradžioje BNS yra sakęs, kad vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų.
BNS rašė, kad nepaisant atidarytos sienos, Minsko režimas lietuviškų krovininių transporto priemonių neišleidžia iš šalies ir nukreipė į specialias aikšteles, kur už kiekvieną vilkiką ar puspriekabę imamas 120 eurų dienos mokestis, o po 4 mėnesių stovėjimo Minskas žada jas konfiskuoti.
Lietuvos muitinės duomenimis, nuo pernai spalio pabaigos iki šiol iš Baltarusijos į šalį negrįžo 261 transporto priemonė. Tuo metu Tarptautinė vežėjų asociacija, remdamasi Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ duomenimis, teigia, jog Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 2,7 tūkst. Lietuvos vilkikų ir puspriekabių.
„Linava“, remdamasi dalies įmonių jai pateiktais duomenimis, skelbė, jog Baltarusijoje įstrigę 913 transporto priemonių, bet ji toliau tikina, kad iš viso jų yra apie 4 tūkst.
